Lucas 5
Apurinã NT (APU_WBT) vs NTLH
1 Ãti õti Xesosi auanãta Xenesaree inakori poa tinikata. Xenesareetxikana Kariréia poa. Ipi iuãka aua. Iuasaaki kãkitipokoni ãkitari iua Teoso sãkire ikenakotinina ĩkapani. Iuakatapeka xãpoka itxana.
1 Certo dia Jesus estava na praia do lago da Galileia, e a multidão se apertava em volta dele para ouvir a mensagem de Deus.
2 Iuasaaki Xesosi atamatari ipi kanaua ioporoko. Kokatsaãriti kanauate. Ninoa imiriĩ arokanãtari hetxi.
2 Ele viu dois barcos no lago, perto da praia. Os pescadores tinham saído deles e estavam lavando as redes.
3 Xesosi iereẽtaua Simão kanauate ãki: —Pikatika pikanauate amaãtiki apanĩkakiã —itxa Simãomoni. Eereka iitopãka kanaua ãki. Iuaãtaã isãpiretari Teoso sãkire kãkitimoni imiriĩ apotiitakanimoni.
3 Jesus entrou num dos barcos, o de Simão, e pediu que ele o afastasse um pouco da praia. Então sentou-se e começou a ensinar a multidão.
4 Isãpirenauataka atoko itxari: —Apanĩkakiã pimekota. Iuaãtaã pitakari hetxi kãuaãriã —Xesosi txari Simão.
4 Quando acabou de falar, Jesus disse a Simão:
5 Ininiã Simão: —Koerekareri, hetxi atakapikama ĩkanõka. Iteene aõkatsaãkatapiikama. Txamari na xatiki ximaki amaĩka. Kona ãtika amaĩka. Iuaritika pite paniãtiniãno, iuaritika nitakapitikariko hetxi —itxa Simão.
5 Simão respondeu: — Mestre, nós trabalhamos a noite toda e não pescamos nada. Mas, já que o senhor está mandando jogar as redes, eu vou obedecer.
6 Hetxi ninoa takasaaki kãuaãriã, ximakipokoni imaĩkana, ininiã hetxi tsorakiarita.
6 Quando eles jogaram as redes na água, pescaram tanto peixe, que as redes estavam se rebentando.
7 Ikara xika akiritana imoianariakori ãti kanauate ãki auakani: —Ãpina. Himoianataua ate. Hetxi tsorakiãpotanapanoka. Ininiã ninoa ina. Ikinimane kosekari hetxi. Ximakipokoni. Ipi kanaua xãpoãkata ximakinoka. Ximaki xika kanaua sakikaarita.
7 Então fizeram um sinal para os companheiros que estavam no outro barco a fim de que viessem ajudá-los. Eles foram e encheram os dois barcos com tanto peixe, que os barcos quase afundaram.
8 Simão Petro atamatakasaakiri ximakipokoni, ikapotoreẽkaua Xesosi apisatoõ: —!Pikaikotape nota takote, kotxi erekai pite. Maerekati kamakarino nota —itxa.
8 Quando Simão Pedro viu o que havia acontecido, ajoelhou-se diante de Jesus e disse: — Senhor, afaste-se de mim, pois eu sou um pecador!
9 Ikara atoko itxa Simão sãkire, kotxi iua, imoianariakori apaka tsorĩkaãta kaiãopokori ximaki ninoa maĩkakiti xika.
9 Simão e os outros que estavam com ele ficaram admirados com a quantidade de peixes que haviam apanhado.
10 Simão moianariakori Txiako, Xoão pakini, ninoa apaka tsorĩkaãta. Txiako, Xoão pakini Sepeteo anaakori. Ininiã Xesosi txari Simão: —!Pipĩkarauatape. !Pimaĩkaikari ximaki. Ãtião piparĩka auako. Nisãkire pisãpiretako kãkitimoni —itxa.
10 Tiago e João, filhos de Zebedeu, que eram companheiros de Simão, também ficaram muito admirados. Então Jesus disse a Simão:
11 Eereka ninoa apokitaãka atoko, ikinika itiina itakanapana, Xesosikata sa itxana imiparĩkatinirina ĩkapani.
11 Eles arrastaram os barcos para a praia, deixaram tudo e seguiram Jesus.
12 Ãti õti Xesosi auanãta ãti sitatxitiã. Iuaã auakasaaki, aua kiki maere matati. Atamatakasaakiri Xesosi, ikapotoreẽkaua, iãka Xesosi apisatoõ. Iteene amanaãri Xesosi: —Apiananiri, pinirekiniãri, piposotari nota ereka pitxĩkitakini —itxari.
12 Certa vez Jesus estava numa cidade onde havia um homem que tinha o corpo todo coberto de lepra. Quando viu Jesus, o leproso se ajoelhou diante dele, encostou o rosto no chão e pediu: — Senhor, eu sei que o senhor pode me curar se quiser!
13 Ininiã Xesosi maãtakari iua: —Ari ninirekapitikari. Erekapekai —itxari. Iuasaakipeka erekapeka itxa.
13 Jesus estendeu a mão, tocou nele e disse: No mesmo instante a lepra desapareceu.
14 Ininiã Xesosi paniãtari: —!Pisãpiretapiri apanakini ereka nitxĩkitakinii. Pisa sasetotximoni. Poerekari piĩto iuamoni, ininiãkara itxai: “Atãopitika erekapekai pite.” Eereka pisikari Teosomoni Moisesi paniãtakiti iaõka. Ikara atoko pikaminiã, ikinimane imarotari pite atão ereka pininiãua —itxa Xesosi.
14 Então Jesus lhe deu esta ordem:
15 Xesosi paniãtari iua apanakini imasãpiretakani, iuaritika Xesosi pirena apikomoni iaripireta. Ininiã kãkitipokoni sari iuamoni isãkire ikenakotinina ĩkapani, amianari imakatxakini ĩkapani.
15 Mas as notícias a respeito de Jesus se espalhavam ainda mais, e muita gente vinha para ouvi-lo e para ser curada das suas doenças.
16 Ininiãkara Xesosi itotapekari iuanoka isini kãkiti mauakaniãtaã Teosokata isãkirauatini ĩkapani.
16 Porém Jesus ia para lugares desertos e orava.
17 Ãti õti Xesosi sãpirenauata. Iua takote pariseoakori, kaiõkatsoparerini apaka topãkanãta. Ninoa Kariréia tõpakini, Xotéia tõpakini, Xerosareẽ sitatxitikini pakini. Iuasaaki Xesosi sãpirenauatakasaaki, Apiananiri sikaposotiiretari Xesosi amianatakani erekapeka itxĩkitakini ĩkapani.
17 Um dia Jesus estava ensinando, e alguns fariseus e alguns mestres da Lei estavam sentados perto dele. Eles tinham vindo de todas as cidades da Galileia e da Judeia e também de Jerusalém. O poder do Senhor estava com Jesus para que ele curasse os doentes.
18 Iuasaaki kikiakori apoka iuaã. Iminarina kiki matĩpokotakatinoka inakari. Isirimata nopini iminarina. Inirekarina aapokotxi ãki ĩroinina, Xesosi apisatoõ iua matĩpokotakati itakinina ĩkapani.
18 Alguns homens trouxeram um paralítico deitado numa cama e estavam querendo entrar na casa e colocá-lo diante de Jesus.
19 Txamari !apakata ninoa ĩroini, kotxi kãkitipokoni xãpoka. Ininiã ikanĩkana kanikoatxiã aapokotxi nopini. Imakatxakarina itano auakari kipatxi kai kamakori, eereka isikakaãpotarina iua matĩpokotakati isirimata nopini Xesosi manapi kãkiti sauaki. Xesosi apisatoõ apoka.
19 Porém, por causa da multidão, não conseguiram entrar com o paralítico. Então o carregaram para cima do telhado. Fizeram uma abertura nas telhas e o desceram na sua cama em frente de Jesus, no meio das pessoas que estavam ali.
20 Ininiã Xesosi imarotari ninoa auikiniri iua posotiire. Ininiã itxari matĩpokotakati: —Namarite, pimaerekani makatxakapeẽkaika.
20 Jesus viu que eles tinham fé e disse ao paralítico:
21 Iuasaaki pariseoakori, kaiõkatsoparerini pakini tsorĩkaãnãta. Ãkixinireẽna ninoa: —Teosonokara posotari amaerekani imakatxakini. Maerekati Xesosi kama Teosomoni —itxana.
21 Os mestres da Lei e os fariseus começaram a pensar: — Quem é este homem que
22 Xesosi imarotari ninoa xinikakiti ãkixinireẽna, ininiã Xesosi txana: —!Erekari hãkixinireẽ ikara hĩxinikakiti.
22 Porém Jesus sabia o que eles estavam pensando e disse:
23 Nitxari iua imaerekani nimakatxakini, txamari !himarotari imaerekani atão nimakatxakini. “Põkitikaua. Pitĩpokota,” nininiã, ininiã himarotari nisãkire atão ininiãua, kotxi hĩtikari. Niposotiire imaerekani nimakatxakini ĩkapani, niposotiire iua nõkitikini ĩkapanitxikana.
23 O que é mais fácil dizer ao paralítico: “Os seus pecados estão perdoados” ou “Levante-se e ande”?
24 Ininiã uatxaika noerekai hĩte. Teoso iokanatano nota hĩtari iaxitikirino ĩkorapokoritimoni kãkiti maerekani nimakatxakini ĩkapani. Ininiã ipaniãtari matĩpokotakati: —Põkitikaua. Pisirimata pikoseka, sipe pitxa paapokomoni —itxari.
24 Pois vou mostrar a vocês que eu, o Então disse ao paralítico:
25 Iuasaakipeka õkitikaua. Ikinimane kãkiti okiãtaã õkitikaua. Ikosekari isirimata, sipe itxa aapokomoni. Isikasaaki ipoxokoniuata. —Peerekari Teoso —itxaãpota iua.
25 No mesmo instante o homem se levantou diante de todos, pegou a cama e foi para casa, louvando a Deus.
26 Ikinimane kãkiti tsorĩkaãta. Ipĩkarauatana. —Peerekari Teoso. Mitxi !aĩtikari matĩpokotakati erekapeka txĩkitaãkari. Peerekari uatxa aĩtikakiti —itxanãtana ninoa.
26 Todos ficaram muito admirados; e, cheios de medo, louvaram a Deus, dizendo: — Que coisa maravilhosa nós vimos hoje!
27 Eereka Xesosi tĩpokoãponãtakasaaki, atamatari kiki Arevii inakori. Iitopãkanãta iparĩkauatiniãtaã. Iuaã apakapari txineiro Homanoakori auĩte paniãtakiti kãkiti ãtiãtaã tiitxi anikini ĩkapani. Xesosi akiritari Arevii: —Ãpina, uatxa nimoianari pitxaua —itxari.
27 Depois disso Jesus saiu e viu um cobrador de impostos, chamado Levi , sentado no lugar onde os impostos eram pagos. Jesus lhe disse:
28 Iuasaakipeka Arevii õkitikaua. Ikinika itii itakanapa, Xesosikata sa itxa, Xesosi imiparĩkatini ĩkapani.
28 Levi se levantou, deixou tudo e seguiu Jesus.
29 Eereka Arevii kamari kiiniri aapokoã Xesosi ĩkapani. Kiinirisaaki aua ĩkamanere kaiãopokori. Txineiro apakapakani aua kiiniriã. Ninoa apanakinikata nipokota Xesosikata Arevii aapokoã.
29 Então Levi fez para Jesus uma grande festa na sua casa. Havia ali muitos cobradores de impostos, e outras pessoas estavam sentadas com eles.
30 Pariseoakori, ninoakata parĩkauatakani, kaiõkatsoparerini pakini txitana Xesosi moianariakori, Xesosi txineiro apakapakanikata nipokotini xika. Ininiã ninoa txari: —Kinirepa hĩte nipokota txineiro apakapakanikata, maerekati kamakanikata? —itxana.
30 Os fariseus e os mestres da Lei, que eram do partido dos fariseus, ficaram zangados com os discípulos de Jesus e perguntaram: — Por que vocês comem e bebem com os cobradores de impostos e com outras pessoas de má fama?
31 Xesosi apakapapiretana: —Kãkiti mamianatakani !inirekari pinĩtxi siãkarimoni isinina. Amianatakarinoka nirekari pinĩtxi siãkarimoni isini.
31 Jesus respondeu:
32 Iua atokokana, nota ina ĩkorapokoriti kona kãkiti “Atão inakarinoka kamakarino” ĩkapanini, kotxi ninoa uãkatari atão inakarinoka ikaminina, txamari !ikamarina atão. Kãkiti maerekati kamakani ĩkapanira nina nota uai imaerekani itakanapini ĩkapani. Nota pinĩtxi siãkari atoko inakarino nota —itxa Xesosi sãkire iuasaaki.
32 Eu não vim para
33 Kãkiti txari Xesosi: —Xoão kapatxisareri moianariakori itokata takanapari inikinina Teoso imisãkiretinina ĩkapani. Iua atokotxikana itxa pariseoakori moianariakori. Txamari pite moianariakori !itakanapari nipokori, iãriã, Teoso imisãkiretinina ĩkapani. Kinirepa? —itxana kãkiti.
33 Algumas pessoas disseram a Jesus: — Os discípulos de João Batista jejuam muitas vezes e fazem orações, e os discípulos dos
34 Ininiã Xesosi apakapapiretana: —Kiki ĩtaniriuatini pirenasaaki erekari atxiĩti kemaĩtxitakoni manikakaniãri nipokori? !Erekari. Ninoa poxokoniuata imoianari ĩtanirauatini, ininiã inipokotapitikana.
34 Jesus respondeu:
35 Txamari ãti õti ninoa moianari maĩkaãkako, oka inaãkako. Iuasaakiko ninoa takanapari inipokotini, kotxi imatinaniuatana. Iua atokotxikana nota. Nota auapanika nimoianariakorikata. Ãti õti nokaãkako. Iuasaakiko ninoa takanapari inipokotini Teoso imisãkiretinina ĩkapani —itxa Xesosi.
35 Mas chegará o tempo em que o noivo será tirado do meio deles; então sim eles vão jejuar!
36 Eereka Xesosi sãpiretari sãpirenatxi, atão inakari oerekiko. —!Pikitsorãkitari mãkatxi amaneri, kitxakari pitãpanetini ĩkapani. Ikara atoko pikaminiã, mãkatxi amaneri pioanata. Mãkatxi mata amaneri ĩsapekata piotsainiã, mãkatxi kitxakari tsorakita iuaĩkana.
36 Jesus fez também esta comparação:
37 Kãkiti kitakari ovaã sako aamata kamakori ãki. Ovaã amanero auiniã, !otakaãka aamata kitxakari ãki. Pitakiniãro aamata kitxakari ãki, aamata tsorakita. Ovaã xikepoatamako. Sako !otxaika.
37 Ninguém põe vinho novo em
38 Ovaã amanero pikitakako aamata amanero ãki.
38 Não. Vinho novo deve ser posto em odres novos.
39 Ovaã kitxakaro auiniã, kãkiti !inirekaro amanero, kotxi: “Ovaã kitxakaro apiaerekata,” itxa. Ikara atoko Xesosi txari kãkitimoni. Ikara sãkiretxiti Xesosi sãpireta, kotxi apanakini kãkiti itotapekari Moisesini sãkire, Teoso sãkire kitxakapirĩka isãpiretakiti, ininiã !inirekari Xesosi sãkire amaneri inakari. Ninoa mãkatxi kitxakari atoko. Sako kitxakari atoko ninoa. Ovaã kitxakaro atoko ninoa. Xesosi sãkire mãkatxi amaneri atoko. Ovaã amanero atoko itxa Xesosi sãkire.
39 E ninguém quer vinho novo depois de beber vinho velho, pois diz: “O vinho velho é melhor.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.