Lucas 22
Apurinã NT (APU_WBT) vs NAA
1 Kaiamapeka Páskoa inakori kiiniriti apokini. Iua kiiniriti Xoteoakori nikari pão matireẽkati.
1 Estava próxima a Festa dos Pães sem Fermento, chamada Páscoa.
2 Iuasaaki sasetotxi auĩteakori, kaiõkatsopareriakori pakini nirekari Xesosi okinina, txamari, ninoa pĩkari apanakini kãkiti, kotxi ninoa apokaerekatari Xesosi.
2 Os principais sacerdotes e os escribas procuravam uma forma de matar Jesus; porque temiam o povo.
3 Iuasaaki Satanasi ĩroaĩtotari Xotasi Isikariotxi inakori. Iua Xotasi Xesosi moianarikamara, apanakinikata.
3 Ora, Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze.
4 Iuasaaki iua sari sasetotxi auĩteakorimoni, Teoso misãkiretiko aikoti nĩkatakani auĩteakorimoni. Iuasaaki isãkirauata ninoakata Xesosi imĩkapiritini ĩkapani. Iuasaaki ninoa xinikaxitita: —Kiãtokopa itxatari Xesosi isikini atemoni?
4 Judas foi entender-se com os principais sacerdotes e os capitães sobre como lhes entregaria Jesus.
5 Sasetotxi auĩteakori enenĩka. Ninoa txari Xotasimoni: —Pisikasaakiri Xesosi atemoni, aĩkitxitaiko pite —itxana Xotasimoni.
5 Eles se alegraram e combinaram em lhe dar dinheiro.
6 —Ateeneka —itxa Xotasi. Ikara atoko inaãka atoko Xotasi iãtapari isikiniri õti manapi. Inirekari kãkiti mauakanisaaki, Xesosi imĩkapiritini.
6 Judas concordou e buscava uma boa ocasião para lhes entregar Jesus, longe da multidão.
7 Iuasaaki kãkiti parĩkauata Páskoa kiiniriti ikaminina ĩkapani. Iua kiiniriti auakasaaki, itotarina pão matireẽkati inikinina. Iuasaaki okarina soti auĩte ãkiri kiinirisaaki iniãkitina ĩkapani.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento, em que era necessário fazer o sacrifício do cordeiro pascal.
8 Xesosi paniãtana Xoão, Petro pakini: —Hĩsako. Hãpotiitariko nipokori Páskoa kiiniriti ĩkapani —itxa.
8 Então Jesus enviou Pedro e João, dizendo:
9 Ininiã ninoa: —Namonipa akamatari kiiniri? —itxana.
9 Eles lhe perguntaram: — Onde o senhor quer que a preparemos?
10 Ininiã Xesosi: —Xerosareẽmoni hĩsa. Iuaã hĩtikari kiki kaminiri sito parĩka. Iua apaãnãtari ãparaã. Kopiti ikiiã anikanãta. Iua aõkitaiko hĩte. Iuakata sa hĩtxako. Hiĩroã aapokotxi iua ĩroiniãtaã.
10 Jesus lhes explicou:
11 Himisãkiretari kauiniri. Hĩtxariko iua: “Koerekareri nirekari imarotiniri: ‘Namonipa ianapokotakani kaikotiniãtaã iriko? Iuaã inirekari inapiniri Páskoa õti imoianariakorikata,’ hĩtxariko iua.”
11 e digam ao dono da casa: “O Mestre pergunta: ‘Onde fica o aposento no qual comerei a Páscoa com os meus discípulos?’”
12 Iuasaaki kauiniri oerekai itanokiri koa mitari iuaã kiiniri ĩkapani. Imakinika tiitxi iposope. Iuaãrako hãpotiitari imakinika Páskoa kiiniriti ĩkapani —itxa Xesosi.
12 Ele lhes mostrará um espaçoso cenáculo mobiliado; ali façam os preparativos.
13 Ininiã sa itxana. Apoka itxarina ikinika Xesosi sãkire iaõka. Ininiã iuaã ninoa maiamatari kiiniri.
13 E, indo, acharam tudo como Jesus lhes tinha dito e prepararam a Páscoa.
14 Ininiã Páskoa kiiniriti potorikasaaki, Xesosi imoianariakorikata topãka.
14 Chegada a hora, Jesus se pôs à mesa, e os apóstolos estavam com ele.
15 Ininiã Xesosi txana: —Iteene ninirekari hĩtekata ninikiniri ia nipokori Páskoa kiiniritisaaki, natatsiirauatini apisa.
15 Então Jesus lhes disse:
16 Ia atoko inakari nipokori !ninikaikariko hĩtekata. Teoso ikinimane auĩte inakasaakiua, iuasaakiikarako ninikapitikariko iuaĩkana.
16 Pois eu lhes digo que nunca mais a comerei, até que ela se cumpra no Reino de Deus.
17 Eereka iua kosekari iãtatxi koana ovaã iãriãti. Ininiã itxa: —Niri, erekapitikari ia pisikakiti —itxari Teoso. Eereka itxana imoianariakori: —Ia iãriã hãpakapako. Hĩkinika hiãtariko.
17 E, pegando um cálice, depois de ter dado graças, disse:
18 Atão nisãpiretai. !Niãtaikaroko ovaã, Teoso ikinimane auĩte iminakanisaakiua. Teoso ikinimane auĩte inakasaakiua, iuasaakiikarako iuaĩkana niãtariko ovaã —itxa Xesosi.
18 Pois eu digo a vocês que, de agora em diante, não mais beberei do fruto da videira, até que venha o Reino de Deus.
19 Eereka ikosekari komiri: —Erekapitikari ia komiri pisikakiti atemoni —itxari Teoso. Eereka imapixinikaãpotari, sikaãpota itxana imoianariakori: —Ia niĩto okaãka hĩte ĩkapani. Ia komiri hinikasaaki, hĩxinikanoko nota. Hĩxinikari nipinini hĩte ĩkapani.
19 E, pegando um pão, tendo dado graças, o partiu e lhes deu, dizendo:
20 Inikaãkarina atoko, ikosekaro ovaã. Isikana imoianariakori. Ininiã itxa: —Ia niarẽka xiketakari makatxakariko hĩte maerekani. Teoso sãpiretapekari kãkiti ikamaenetakiti amaneri kãkiti ĩkapani. Ia niarẽka oerekari kãkiti, Teoso kamapekari ikamaenetakiti.
20 Do mesmo modo, depois da ceia, pegou o cálice, dizendo:
21 Iua nimĩkapiritakiri uatxa uai topãka notakata.
21 — Mas eis que a mão do traidor está comigo à mesa.
22 Nota hĩtari iaxitikiri okaãkako. Teoso sãkire iõkatsopatakori sãpiretapekari nipinini tĩkane. Nota hĩtari iaxitikiri mĩkapiritakari iteene misiritaãkako —itxa Xesosi.
22 Pois o Filho do Homem vai segundo o que está determinado, mas ai daquele por quem ele está sendo traído!
23 Xesosi moianariakori ninoakakarika isãkirauatana: —Kipa sikatari Xesosi imokaiakariakorimoni? —itxanãtana.
23 Então começaram a perguntar entre si qual deles seria o que estava para fazer isso.
24 Ikara atoko inaãka atoko Xesosi moianariakori misãkiretakakaua. —Kiripa apiatakari txatapaniuako ate sauaki? —itxana.
24 Houve também entre eles uma discussão sobre qual deles parecia ser o maior.
25 Ininiã Xesosi: —Xoteo minakaniua auĩteakori itaparasãkireritika ipaniãtana Xoteo minakaniua iauĩtena nireẽkiti ikaminina ĩkapani, iuaritika ninoa sãkire, “Peerekaua ate. Ate moianatari kãkiti,” itxana.
25 Mas Jesus lhes disse:
26 Hĩte kona ninoa atoko kona hĩtxape. Atxiĩti apiari pitxaua hĩte sauaki, ininiã amarini atoko pitxauako. Auĩtetxi pininiãua, nitiritxi atoko pitxauako.
26 Mas vocês não são assim; pelo contrário, o maior entre vocês seja como o menor; e aquele que dirige seja como o que serve.
27 Kiripa apiatakari txataua? Auĩtetxi nipokori nikakarikani, apiatakari txatauako? Initiri nipokori kamakarikani apiatakari txatauako? Ikinimane kãkiti imarotari nipokori nikakari apiatakari itxaua. Txamari nota auakasaaki kãkiti sauaki, nitiritxi atoko nitxaua, kotxi kãkiti nimoianata.
27 Pois qual é maior: aquele que está à mesa ou aquele que serve? Não é verdade que é aquele que está à mesa? Pois, no meio de vocês, eu sou como quem serve.
28 —Xoteoakori misiritakasaakino nota, kona hĩte takanapano. Atão nimoianariakori hĩtxaua.
28 Vocês são os que têm permanecido comigo nas minhas tentações.
29 Niri, auĩtetxi txĩkitakapekano nota. Ininiã iua atokokana nota txĩkitakai hĩte auĩtetxi hininiua.
29 E eu confio a vocês um reino, assim como o meu Pai confiou a mim,
30 Nota auĩtetxi ninakasaaki, hinipokota, hiãta hĩtxako notakata. Auako auĩtetxi topãkini hĩte ĩkapani. Ininiã iuasaaki hĩpaniãtana tosi nirimanetxi Isaeo auakani ikamakitina tĩkane —itxa Xesosi.
30 para que comam e bebam à minha mesa no meu Reino; e vocês se assentarão em tronos para julgar as doze tribos de Israel.
31 Xesosi sãkirauata Simão Petromoni: —Simão, Simão, Satanasi amanaãpekari Teoso pite, apanakini apaka atamakaerekatini ĩkapani. Ahoisi misiritiko atoko inirekari imisiritinii pite.
31 — Simão, Simão, eis que Satanás pediu para peneirar vocês como trigo!
32 Iuaritika, nota misãkiretapekari Teoso isikataparatiniri pixinire Simão, nisãkire atão pauikini ĩkapani. Pikerokariko pikamakiti, iuaritika pikanapiriãpitika nota sãkire iteene iuaĩkana pauikini ĩkapani. Eereka pisikataparaxiniretanako pitariakori nota sãkire auiãkani —itxa Xesosi sãkire.
32 Eu, porém, orei por você, para que a sua fé não desfaleça. E você, quando voltar para mim, fortaleça os seus irmãos.
33 Petro txari Xesosi: —Niauĩte, nota iposope nitxa kateiamoni nisini pitekata. Pitekata iposope nitxa nipinini —itxa.
33 Porém Pedro respondeu: — Estou pronto para ir com o Senhor, tanto para a prisão como para a morte.
34 Xesosi txari: —Atão nisãpiretai. Ia ĩkanõkati patari sãkirauatini apisapanikako, ipi ãti pakinikata, “!Nimarotari iua,” pitxanoko —itxa Xesosi.
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Eereka iuaĩkana Xesosi sãkirauata imoianariakorikata: —Mitxi nota iokanatai kãkitimoni. Iuasaaki kona nisikai txineiro. Kona nisikai sako mata. Kona nisikai sapato, iuaritika minakati auinii atxiĩti? Erekari hĩsini ikinika hinirekakiti mauakanisaaki? —itxa Xesosi —Minakati !auinaua ate —itxana.
35 A seguir, Jesus perguntou aos discípulos: Eles responderam: — Não faltou nada!
36 Ininiã Xesosi txana: —Txamari uatxa pitxineirote, sakora pakini auiniãi, panika. Iouata mitaro mauakanisaakii, pimãka inopinikiri pivẽtxitako iouata piamotini ĩkapani.
36 Então Jesus lhes disse:
37 Teoso sãkire iõkatsopatakori kitxakapirĩka txari:Ininiã ikara nimaĩkiko apokapitikako. Ikara nota pirena kitxakapirĩka atãopitika —itxa.
37 Pois eu lhes digo que é preciso que se cumpra em mim o que está escrito: “Ele foi contado com os malfeitores.” Pois o que a mim se refere está sendo cumprido.
38 Imoianariakori txari: —Apiananiri, patamata. Uai aua ipi iouata aneenamauatini ĩkapani. Xesosi txari: —!Apakata ikara atoko inakari hĩsãkire —itxa Xesosi.
38 Então lhe disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas! Jesus lhes respondeu:
39 Eereka ixirata auĩte Oriva inakorimoni isa, kotxi itotapekari iuaã isini. Imoianariakori sari iuakata.
39 E, saindo, Jesus foi, como de costume, para o monte das Oliveiras; e os discípulos o acompanharam.
40 Iuaã apokasaakina, Xesosi txana: —Satanasi nirekari maerekati hĩkamini. Ininiã himisãkiretariko Teoso, iua sikataparatinii, Satanasi nirekakiti himakamakani ĩkapani —itxa Xesosi.
40 Chegando ao lugar escolhido, Jesus lhes disse:
41 Ininiã iuaã itakanapana imoianariakori. Apikoxãki axapiti sa itxa. Iuaã ikapotoreẽkaua, misãkireta itxari Teoso.
41 Ele, por sua vez, se afastou um pouco, e, de joelhos, orava,
42 Itxari: —Niri, !pauiritapeno paĩtiki natatsiirauatini, iuaritika kona pikamapiri nota nirekaãkiti. Pite nirekaãkiti ninireka nikamini —itxa Xesosi.
42 dizendo:
43 Iuasaaki Teoso nitiri iaxitikiri apoka iuamoni isikataparaxiniretiniri ĩkapani.
43 Então lhe apareceu um anjo do céu que o confortava.
44 Iuasaaki Xesosi xinire kamaxirepeka. Ãkixinireẽ apokapeka itsii. Ininiã iteene imisãkiretari Teoso. Ininiã iinĩkakare arẽkatxikata tapika ixitimoni.
44 E, estando em agonia, orava mais intensamente. E aconteceu que o suor dele se tornou como gotas de sangue caindo sobre a terra.
45 Teoso imisãkiretaka atoko, õkitikaua, imoianariakorimoni isa. Iua apoka ninoamoni. Imakapoanãtana, kotxi isãpakapekana imatinaniuatinina xika.
45 Levantando-se da oração, Jesus foi até onde os discípulos estavam, e os encontrou dormindo de tristeza.
46 Ininiã akiritana: —Kinirepa himakanãta? Hõkitikaua. Himisãkiretari Teoso, Satanasi nireẽkiti himakamakani tĩkane —itxa Xesosi.
46 E disse:
47 Xesosi sãkirauatakasaaki imoianariakorikata, itomaneri kãkiti Xotasikata apoka. Xotasi mĩkiikana ninoa Xesosi oerekini ĩkapani. Iua Xotasi Xesosi moianarikamara, apanakinikata. Xotasi apokasaaki apitxokari Xesosi.
47 Enquanto Jesus ainda falava, eis que chegou uma multidão. E um dos doze, que se chamava Judas, vinha à frente deles e se aproximou de Jesus para o beijar.
48 Ininiã Xesosi txari iua: —Xotasi, pimĩkapiritatari pitari iaxitikiri papitxokasaaki? —itxa Xesosi.
48 Jesus, porém, lhe disse:
49 Xesosi moianariakori imarotakasaakiri kãkiti nirekiniri Xesosi imaĩkini, itxana: —Apiananiri, erekari atxiĩti uatxa aneenamauatini, aiouataneẽ —itxana.
49 Os que estavam ao redor de Jesus, vendo o que estava por acontecer, perguntaram: — Senhor, devemos atacar com as espadas?
50 Ininiã ãti Xesosi moianari sauakari sasetotxi auĩte apiatakari nitiri kĩpita ikikomoni.
50 Um deles golpeou o servo do sumo sacerdote e cortou-lhe a orelha direita.
51 Ininiã Xesosi: —Hiĩtoka ikara. Iaõpe. Eereka Xesosi takapiotaua ikĩpitaã. Iuasaaki kakĩpitapeka itxa iuaĩkana.
51 Mas Jesus interveio, dizendo: E, tocando na orelha do homem, o curou.
52 Sasetotxi auĩteakori, kiomãtxiakori pakini ina Xesosi imaĩkinina ĩkapani. Xesosi txari ninoamoni: —Kinirepa himinari iouata, piriri pakini himaĩkinino ĩkapani?
52 Então Jesus disse aos principais sacerdotes, capitães do templo e anciãos que vieram prendê-lo:
53 Ikiniõtika hĩtekata naua aiko Teoso misãkiretikoã. Iuasaaki kona hĩte maĩkano. Ĩkanõka hina, kotxi ipiaã hĩkamari maerekati —itxa Xesosi.
53 Todos os dias, estando eu com vocês no templo, vocês não tentaram me prender. Esta, porém, é a hora de vocês e a hora do poder das trevas.
54 Ininiã ninoa maĩkari Xesosi, anika itxarina sasetotxi auĩte apiatakari aapokomoni. Ĩroãna aapoko ãki. Ininiã Petro sari ninoa tikini.
54 Então, prendendo Jesus, levaram-no e o introduziram na casa do sumo sacerdote. Pedro seguia de longe.
55 Sasetotxi aapoko takote apoka. Iuasaaki mapara xamina pokitakori aua. Kãkiti topãkanãta xamina takote. Irokanãtana. Ininiã Petro topãka ninoa takote.
55 Quando acenderam um fogo no meio do pátio e se assentaram juntos, Pedro tomou lugar entre eles.
56 Iuasaaki ãtokoro atamatari iua xamina kamaraã. Ininiã itakote oãpoka. Omixinitari iua: —Ia kiki Xesosikata auakari —otxa.
56 Uma empregada, vendo-o sentado perto do fogo, fixou os olhos nele e disse: — Este também estava com ele.
57 Txamari Petro txari: —Ãtokoro, kona nimarotari iua —itxa.
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, não o conheço.
58 Eereka ãti atamatari iua. Itxari iua: —Pite Xesosi moianarikarai? —itxari. Txamari Petro: —Konapitini —itxa.
58 Pouco depois, outro homem, ao ver Pedro, disse: — Você também é um deles. Mas Pedro disse: — Homem, eu não sou um deles.
59 Ãti oara napa atoko ãti txari: —Atãopitikara, ikira kiki Xesosi moianaripitikara, kotxi Kariréiakiri itxaua iua —itxa.
59 E, tendo passado cerca de uma hora, outro afirmou, dizendo: — Com certeza este também estava com ele, porque também é galileu.
60 Petro txari: —Kona nimarotari ikara pisãpiretakiti. Iuasaaki, isãkirauatakasaaki, patari sãkirauata.
60 Mas Pedro insistiu: — Homem, não sei do que você está falando. E logo, enquanto Pedro ainda falava, o galo cantou.
61 Iuasaaki Xesosi sapotorika, atamata itxari Petro. Iuasaaki, Petro xinikari mitxi Xesosi sãpiretakiti: “Patari sãkirauatini apisapanikako, ipi ãti pakinikata, ‘!Nimarotari iua,’ pitxanoko” ininiri iaõka aua.
61 Então, o Senhor voltou-se e fixou os olhos em Pedro. E Pedro se lembrou da palavra do Senhor, como lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você me negará três vezes.”
62 Ininiã eereka Petro sipe. Iteene txiapata itxa.
62 E Pedro, saindo dali, chorou amargamente.
63 Xesosi nĩkatakani napetari, noropata itxarina Xesosi.
63 Os homens que detinham Jesus zombavam dele, davam-lhe pancadas e,
64 Iuasaaki iaxirikaokitarina iua, ninoa imatamatakani ĩkapani. Iuasaaki noropata itxarina. —Kimarorei pite. Kiripa noropatai? —itxana.
64 colocando uma venda sobre os olhos dele, diziam: — Profetize! Quem foi que bateu em você?
65 Itomaneri maerekati sãkiretxitiã itxitarina Xesosi. Inapetiniri !iotoka.
65 E muitas outras coisas diziam contra ele, blasfemando.
66 Ĩkanõkapanika kiomãtxiakori, sasetotxi auĩteakori, kaiõkatsopareriakori pakini apotiitaua. Iuasaaki Xesosi minaãka ninoamoni.
66 Logo que amanheceu, reuniu-se a assembleia dos anciãos do povo, tanto os principais sacerdotes como os escribas, e o conduziram ao Sinédrio, onde lhe disseram:
67 —Pisãpiretaua ate, Teoso mereẽkitikai pite? —itxarina. Ininiã Xesosi apakapapiretana: —Nisãpiretiniãi, !hãuikari nisãkire.
67 — Se você é o Cristo, diga-nos. Então Jesus lhes respondeu:
68 Nipimarauatiniã, hĩte !apakapapiretano. Apaka !hãuiritari nisikakiko.
68 E, se eu perguntar, vocês não me darão resposta.
69 Paĩtiki hĩtari iaxitikiri topãkako Teoso kaposotiireri kikomoni —itxa Xesosi.
69 Desde agora, o Filho do Homem estará sentado à direita do Deus Todo-Poderoso.
70 Ininiã iuaĩkana ninoa pimaãri: —Teoso ãkirikai pite? —itxarina. Ininiã Xesosi apakapapireta: —Atãopitikara hĩsãkire. Iuapitikarano nota —itxa.
70 Todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 —Iaõpekara. Akenakotapekari isãkire. Ininiã apikomoni isãkire kenakotakani !anirekaika, kotxi ateka kenakotapekari iua sãkire maerekati —itxana.
71 Eles disseram: — Que necessidade ainda temos de testemunho? Porque nós mesmos ouvimos o que ele falou.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.