João 9
Apurinã NT (APU_WBT) vs NAA
1 Xesosi tĩpokotakasaaki, itikari mõsiãreti. Iua ponaniãkasaaki, mõsiãreti itxapekaua.
1 Enquanto Jesus caminhava, viu um homem cego de nascença.
2 Xesosi moianariakori pimaãri iua: —Koerekareri, kiripa kamari maerekati iua mõsiãreti inini? Iuakani? Irikani? Inorokani?
2 E os seus discípulos perguntaram: — Mestre, quem pecou para que este homem nascesse cego? Ele ou os pais dele?
3 Ininiã Xesosi: —Kona iua maerekani xikani mõsiãreti itxaua. Kona iri maerekani xikani, kona inoro maerekani xikani mõsiãreti itxaua. Kona maerekanitxi xikani mõsiãreti itxaua. Iua mõsiãreti Teoso posotiire kãkiti imarotini ĩkapanira.
3 Jesus respondeu:
4 Kãkiti parĩkauata pokamara. Mapiãpeka inakasaaki, kona kãkiti posotaikari iparĩkauatini. Iua atokokana akamariko niokanatakiri paniãtakiti aãuapanika anakasaaki. Apinaka atoko kona akamaikari Teoso paniãtakiti ĩkorapokoriti.
4 É necessário que façamos as obras daquele que me enviou enquanto é dia; a noite vem, quando ninguém pode trabalhar.
5 Ĩkorapokoriti nauakasaaki, niopinikana ikinimane ãkixinire Teoso imarotinina ĩkapani —itxa Xesosi.
5 Enquanto estou no mundo, sou a luz do mundo.
6 Ikara inaãka atoko ienemaã ixiti oakaka Xesosi. Ikamari ãkape, minapa itxari mõsiãreti oki nopini.
6 Depois de dizer isso, Jesus cuspiu na terra, fez lama com a saliva e com a lama untou os olhos do cego.
7 Iokanatari: —Parokari poki Siroee poamoni —itxari mõsiãreti. Iuaã auari ipoa xapitikiri kãkiti kamakiti. Iua ipoa uãka “Siroee.” Iua uãkatxikana “Iokanatakori” itxaua. Iua sari Siroeemoni. Arokatoõtaua. Iuasaakipeka kõsiãrepeka itxa.
7 Então disse ao cego: Siloé quer dizer “Enviado”. O cego foi, lavou-se e voltou vendo.
8 Aapoko takote auakani, kãkiti mitxi mõsiãreti itikakani pakini, ninoa misãkiretakakaua: —Ikira kiki mitxi iitopãkanãtapika inakarikani, kãkiti txineirote amanaãnãtapika inakarikani, ikira kiki? —itxana.
8 Então os vizinhos e os que antes o conheciam de vista, como mendigo, perguntavam: — Não é este o que ficava sentado pedindo esmolas?
9 Apanakini apakapapiretari: —Ari, iuapitikara. Apanakinipekana apakapapiretari: —Kona. Kona iuani. Ãti kiki iua mõsiãreti atoko inakarira. Iua mitxi mõsiãreti apakapapiretari: —Ari, iuapitikarano nota —itxa.
9 Uns diziam: — É ele. Outros: — Não, mas se parece com ele. O homem dizia: — Sou eu.
10 Ininiã ninoa: —Kiãtokopa pitxa uatxa kõsiãrepeka pitxapeka? —itxarina.
10 Então lhe perguntaram: — Como foram abertos os seus olhos?
11 —Iua Xesosi inakori kamari ãkape, nokiã minapa itxari. Ipaniãtano: “Ãparaã Siroee inakorimoni pisa. Iuaã parokatoõtaua,” itxano nota. Ininiã nisa. Narokatoõtaua. Iuasaakipeka nota kõsiãrepekano —itxa.
11 Ele respondeu: — O homem chamado Jesus fez lama, passou nos meus olhos e disse: “Vá ao tanque de Siloé e lave-se.” Então fui, lavei-me e estou vendo.
12 —Namoniparari iua? —itxarina. —A, meta —itxa iua mitxi mõsiãreti.
12 Eles perguntaram: — Onde está ele? Respondeu: — Não sei.
13 Ninoa anikari iua mitxi mõsiãreti pariseoakorimoni.
13 Levaram aos fariseus aquele que antes era cego.
14 Iua õti Xesosi kamakasaakiri ãkape mõsiãreti kõsiãrepeka inĩkitakini ĩkapani tomatiko õtisaaki iuasaaki.
14 E era sábado o dia em que Jesus fez a lama e lhe abriu os olhos.
15 Ninoa anikasaakiri iua mitxi mõsiãreti inakari pariseoakorimoni, pariseoakori apaka pimaãri iua: —Kininiãpa uatxa kõsiãrepeka pitxa? —itxana. —Ãkapeẽra noki nopini iminapa. Eereka narokatoõtaua. Uatxa kõsiãrepeka nitxa —itxa.
15 Então os fariseus lhe perguntaram outra vez como podia ver. Ele respondeu: — Ele pôs lama sobre os meus olhos, lavei-me e estou vendo.
16 Pariseoakori ãtikaka txari: —Iua kiki, ãkape mõsiãreti oki nopini minapakari, kona iua kamari Teoso paniãtakiti, kotxi iparĩkauata tomatiko õtisaaki. !Apakata ikamakiti. Pariseoakori ãtikakapekana sãkirauata: —Maerekati kamakari kona kamari ikara atoko inakari posotiiretxi, mõsiãreti kõsiãrepeka inĩkitakini. Ininiã pariseoakori taparakienatakakaua ikara xika.
16 Por isso, alguns dos fariseus diziam: — Esse homem não é de Deus, porque não guarda o sábado. Mas outros diziam: — Como pode um homem pecador fazer sinais como estes? E houve divisão entre eles.
17 Iuaĩkana pariseoakori misãkiretari iua kiki: —Kiãtokopa inakaripa iua kiki pite makananitakari? —itxarina iua. —Teoso sãkire sãpiretakari itxaua iua.
17 De novo perguntaram ao cego: — O que você diz a respeito dele, uma vez que lhe abriu os olhos? Ele respondeu: — É um profeta.
18 Xoteo auĩteakori kona auikari isãkire, mitxi mõsiãreti eereka kõsiãrepeka inakari sãkire. Ininiã ninoa akiritari iri, inoro pakini.
18 Os judeus não acreditaram que ele tinha sido cego e que agora podia ver, enquanto não chamaram os pais dele
19 —Hĩte sãkire hamarite auakasaaki mõsiãreti itxapekaua. Hamaritekani ere? Kiãtokopa uatxa kõsiãrepeka itxa? —itxana.
19 e lhes perguntaram: — É este o filho de vocês, que vocês dizem que nasceu cego? Como é que agora ele está vendo?
20 —Ari, ate ãkiripitikara. Iponaniãkasaaki, mõsiãretipeka itxaua.
20 Então os pais responderam: — Sabemos que este é o nosso filho e que nasceu cego,
21 Kona ate imarotari kiriãpareuako uatxa kõsiãrepeka itxa. Kona ate imarotari kiriuako kamari kõsiãrepeka inini. Hĩpimaãri iua, kotxi mitapekari iua. Iuaka apakapapiretai hĩte —iri, inoro pakini txana ninoa.
21 mas não sabemos como agora está vendo. E também não sabemos quem lhe abriu os olhos. Perguntem a ele, pois já tem idade e poderá falar por si mesmo.
22 Iri, inoro pakini ikara atoko itxana Xoteo auĩteakori ipĩkinina xika. Xoteo auĩteakori sãpiretapekari kãkiti: “Kãkiti Xesosi sãkire auiãkani, Teoso mereẽkiti ininiua auiãkani, kãkiti iãtapakiti ininiua auiãkani, kona auiritaãkaikana ĩroinina aiko Xoteo apotiitiniãtaãua.”
22 Os pais dele disseram isso porque estavam com medo dos judeus, pois estes já tinham combinado que, se alguém confessasse que Jesus era o Cristo, seria expulso da sinagoga.
23 Ininiã pĩkaretxi xika iri, inoro pakini txari: “Hĩpimaãri iua. Mitapekari iua,” itxana ninoa.
23 Foi por isso que os pais dele disseram: “Ele já tem idade e poderá falar por si mesmo.”
24 Ininiã iuaĩkana pariseoakori akiritari iua kiki mitxi mõsiãreti inakari. —Atãonanira pisãpiretako Teoso apisatoõ. Ate imarotari maerekatinoka ikamini Xesosi, kotxi imakananirauata tomatiko õtisaaki —itxarina.
24 Então chamaram, pela segunda vez, o homem que tinha sido cego e lhe disseram: — Diga a verdade diante de Deus; nós sabemos que esse homem é pecador.
25 Ininiã iua: —Kona nimarotari maerekati ikamini. Kona nimarotari erekari ikamini. Mitxipeka mõsiãreti nitxaua. Uatxa kõsiãrepeka nitxaua. Ikaranoka nimarota —itxana ninoa.
25 Ele respondeu: — Se é pecador, não sei. Uma coisa sei: eu era cego e agora vejo.
26 —Kiãtokopa itxai kõsiãrepeka inĩkitakiniãi?
26 Perguntaram-lhe outra vez: — O que ele fez a você? Como lhe abriu os olhos?
27 Iua mitxi mõsiãreti inakari apakapapiretari: —Nisãpiretapekai hĩte mixikanani, txamari !hãuikari nisãkire. Kinirepa hinirekatari iuaĩkana nisãpiretinii? Atauako hĩte apaka nirekari iua sãkire hãuikini? —itxana.
27 Ele respondeu: — Já lhes disse, mas vocês não ouviram. Por que querem ouvir outra vez? Por acaso vocês também querem se tornar discípulos dele?
28 Ininiã itxitarina: —Pitera auikari iua sãkire. Ate auikari Moisesini sãkire.
28 Então o insultaram e lhe disseram: — Discípulo dele é você! Nós somos discípulos de Moisés.
29 Aimarotari Teoso misãkiretari Moisesini. Iua Xesosi kamari maerekati. !Aimarotari amonikiripa iua ina —itxana.
29 Sabemos que Deus falou a Moisés, mas este nem sabemos de onde é.
30 Iua kiki apakapapiretari: —Anekani. Kona hĩte imarotari amonikiriuako iua ina. Iuara kamaõsiãretano nota.
30 O homem respondeu: — É estranho que vocês não saibam de onde ele é, mas ele me abriu os olhos.
31 Teoso kona maãkatari maerekati kamakari amanaãkiti. Teoso teosonetakani amanaãkiti imaãkatapitika. Iua nirekaãkiti kamakari amanaãkiti imaãkatapitika.
31 Sabemos que Deus não atende a pecadores. Pelo contrário, se alguém teme a Deus e pratica a sua vontade, a este atende.
32 Mitxipeka mõsiãreti kõsiãrepeka inĩkitaãkari kona auari. Itixi kamikosaakipanika !auari kõsiãrepeka inĩkitaãkari. Uatxaikara auape.
32 Desde que o mundo existe, jamais se ouviu que alguém tenha aberto os olhos a um cego de nascença.
33 Xesosi Teoso iokanatakiti iminakanimauako, !ikamamariko posotiiretxi —itxa iua.
33 Se este homem não fosse de Deus, não poderia ter feito nada.
34 Ininiã pariseoakori: —Pite maerekatipeka auakarikai. Ãtipirika pite kamari maerekati. Maerekatinoka piĩkiteta. Iuaritika pinirekatari ate poerekini? Konapitini. Kona ate nirekari ikara pisãkire. Pisipiniikaua. Kona uai pikanapiripinika. Ate kona nirekari pite uai kãkiti apotiitiniãtaãua aikoti pinini —ninoa txari iua. Ininiã aiko porikiti iokanatarina.
34 Mas eles disseram: — Você nasceu cheio de pecado e quer nos ensinar? E o expulsaram.
35 Xesosi kenakopiretari iporikiti iokanatiko mitxi mõsiãreti inakari, ininiã Xesosi nitari iua. Apokasaakiri, itxari: —Atauako pauikatari Teoso ãkiri sãkire? —itxari.
35 Jesus ouviu que eles tinham expulsado o homem. Ao encontrá-lo, perguntou:
36 —Kipa iua? Nimarotiniãri, nauikapitikariko —itxa.
36 Ele respondeu: — Quem é, Senhor, para que eu creia nele?
37 —Pite aõkitapekari Teoso ãkiri. Iuapitikara misãkirenãtai pite uatxa —itxa.
37 E Jesus lhe disse:
38 —Apiananiri, nota auikari pite Teoso ãkiri pininiua. Ininiã iua kapotoreẽkaua Xesosi apisatoõ.
38 Então ele afirmou: — Eu creio, Senhor! E o adorou.
39 —Ĩkorapokoriti napoka Teoso sãkire auiãkani ipinimoni nitakinina ĩkapani. Isãkire mauiãkani ipinimoni nitakinina ĩkapani napoka ĩkorapokoriti. Apanakini nisikaposotiireta, Teoso sãkire auikinina ĩkapani. Mitxi ninoa mõsiãreti atoko itxauana, kotxi mitxi !imarotarina Teoso. Ninoa auikapiretakasaakiri Teoso sãkire, kõsiãreri atoko itxapekauana. Apanakinipekana atão minakati isãkirena: “Nimarotapitikari Teoso.” Ninoa uãkatari kõsiãreri atoko ininiuana. Txamari kona atão ninoa nirekari imarotiniri Teoso. !Nisikari posotiiretxi ninoamoni, Teoso sãkire auikinina ĩkapani. Kãkiti iua atoko inakari mõsiãreti atoko itxaua —itxa Xesosi.
39 Jesus continuou: —
40 Ãtikaka pariseoakori Xesosi takote auakani kenakotari. —Atauako atekani apaka mõsiãreti atoko atxaua? —itxana.
40 Alguns dos fariseus que estavam perto dele perguntaram-lhe: — Por acaso também nós somos cegos?
41 —“Mõsiãreni atoko atxaua,” hininiã hĩsãkire, ininiã atão hĩsãkire. Txamari hĩte txari: “Kõsiãreua ate,” hĩtxama. Iua atoko hininiã hĩkamapitikari maerekati, kotxi kona hãuikari Teoso sãkire —Xesosi txana ninoa.
41 Jesus respondeu:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.