Romanos 2

Coastal Arapesh NT (APE_CCE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Enyudok iganigadae yenyem iri baraen douk adurin atin. Namudok aria ipak meipari douk ta padukemesh baraen kupaishi pakri eshesh shenek yoweinyi ina iri, eik yakana ikrip ipak atin atin. Ipak madae wosik um ta punabeshuk um yoweishi inahos ipak penekesh iri uwe, uwok meyoh. Ipak mnek! Ipak ta paduk baraen um kupaishi pakri eshesh shenek yoweishi inahos. Namudok douk ipak panadukum baraen nyatanamori um ipak kanak. Um maresh? Ipak douk padukemesh baraen kupaishi iri, ipak douk shopunek ta penek enyudokmori atin.
1 Isan imih kwa isa men ef ta ema’am boro imaim kwanabat sabuw afa hai kakafih kwanasebmatar ubar kwanitih, anayabin nati kakafin ta’imon kwa auman kwasisinaf.
2 Apak douk madukemesh. Iruhin ta nenek yopihi aih um nenemesh kwotog eshudok arpesh shagipesh ehudokmori iri.
2 Baise God turobe tafanamaim bat sabuw iyab kakafih tisisinaf isan baibatiyen ebitih i taso’ob.
3 Aria ipak ta padukemesh baraen kupaishi iri, ipak shopunek ta penek enyudokmori atin. Namudok aria ipak pakri wosik ta puruwok punak punabeshukuk aria Iruhin ta mare nunemep kwotog uwe, uwok? Namudok ta uwok meyoh.
3 Imih o orot maiyow, sawar kakafin o kusisinaf na’atube sabuw tisisinaf isan o kubibatiyih o kunotanot God ana baibatiyen boro inahaiw?
4 Ipak douk patruh aria patik ahudok Iruhin ananin yopihi aih? Anan douk nape noborubukep um roubi nyutob aria madae nubeimep yoweinyi ina arigas uwe, uwok. Ipak ta urkwip porumen o uwok, ehudok Iruhin ananih yopihi aih? Anan douk nape noborubukep um roubi nyutob um nakri pukeshuk agabus yoweishi inahos aria putanamori pukon aparuh anan.
4 Ai o God ana baiwanbabanen, ana yawanan, ana yatenub i ku’i’itin furuw. Naatu o iwanbabani dogor baikitabirin isan enanawiyi kwa’i’itin ai en?
5 Aria uwok. Ipakigos baragos seshuk abom aria madae punogugur abom pukri um pukeshuk agabus yoweishi inahos uwe, uwok. Penekesh namudok aria ipak meyoh pape panasonuki enesh yoweishi inahos shape shatowep shatogur dedebesh atish. Pape penekesh namudok arigaha ahudok nyumnah douk Iruhin ta nugipesh adurih atih aih ba nyibur juwehosibur um aria nunemesh debeigwi kwotog ihish arpesh ahi iri hutogrum, anan douk ta nukep ipakin yoweinyi poe.
5 Baise anayabin kwa i kwafokar naatu dogor kwahir, a baimakiy kwama kwatutu ra’at eyey ana Veya’amaim God ana yaso’ar bebeyan nab natit turobe’emaim tafaram boro nabibatiy kwana’itin.
6 Ahudok nyumnah hutogrum, anan ta nuwanamesh poe ihishmorim arpesh kabi douk eshesh kanak shenekeh iri aih um eshesh kanak.
6 God boro ta’ita’imon abowabow ana fofonin a baiyan nit.
7 Eshudok arpesh douk shapeum shenek yopinyi shaurim yah um Iruhin nutuk esheshish nyeiguhw shuto aria nutaurumesh shupe wosik ihih nyumneh iri, eshesh Iruhin ta nutaurumesh aria shupe wosik atin ihih nyumneh.
7 Sabuw iyab yatehnub hima gewasin tisisinaf, naatu marakaw, baifa’en, ma wanatowan tinunuwih boro ma’ama wanatowanin nitih.
8 Aria enesh arpesh douk urkwip porum eshesh atish aria shakenyuk agabus enyudok Iruhin ananin adurin baraen nyapeik aria shagipesh yoweinyi ina. Eshudokmori arpesh, Iruhin ta nyibur juwehosibur meyoh abom aria ta nuwanamesh yoweinyi atin poe.
8 Baise sabuw iyab i taiyuwih hai yawas tinunuwih, naatu turobe hikwahir kakafih tibi’ufunun, God ana gagamat naatu ana yaso’ar boro tafah yan nisuwai nare.
9 Ihish shenek yoweinyi iri arpesh ta shupe yowesh abom aria shurao debeinyi amaen nyuni debeiri eriger. Ta nyurik nyutogur um eshesh Juda aria eshesh madae Juda iri uwe shopunek ta nyutogrumesh.
9 Sabuw iyab bowabow kakafih tisisinaf i boro bai’akir naatu biyababan gagamin maiyow hinab. Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
10 Aria ihishmorim arpesh shenek yopishi iri, Iruhin ta nenekeshumesh namudok. Ta wata nuraesh nuhwaresh yopishi arpesh aria nutuk esheshish nyeiguhw shuto aria aparuh hur wosik shupe wosik atin. Ta nurik nenekesh um eshesh Juda shurik aria kupaishi shopunek ta namudok atin.
10 Baise sabuw iyab bowabow gewasih tisisinaf, God boro fair, baifa’en, borara’aten naatu tufuw nitih, Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
11 Um maresh, Iruhin douk madae nutik agundok nyeiguhw shato um o nyeiguhw wokesh um aria douk nunek skelumesh uwe, uwok. Nagipesh atuh yopihi adurih aih meyoh aria nenek skelumesh.
11 Anayabin God i ana fofoninamaim sabuw bai’ubaren ebitih, men ta aukoun ebatabatamih.
12 Ihish arpesh douk madae shudukem enyudok lo seiwok Iruhin nakoguk Moses enyi aria shenek yoweinyi iri, Iruhin ta mare nugipesh enyudok lo aria nunek skelumesh. Aria eshesh ta shunak shuwishuk atin. Aria ihishmorim Juda douk wosik shadukemesh um enyudok lo aria shenek yoweinyi iri, Iruhin ta nugipesh enyudok lo atin aria nunemesh debeiti kwot.
12 Sabuw iyab ofafar ufunane hima kakafin hisisinaf auman boro baimakiy hinab. Naatu sabuw iyab ofafar babanamaim hima kakafin hisisinaf boro ofafar nibatiyih.
13 Arpesh douk shemneken meyoh enyudok lo iri, Iruhin douk madae nutrish aria nuhwaresh yopishi uwe, uwok. Aria eshudok shagipesh lo iri atish douk nahwaresh yopishi arpesh.
13 Anayabin sabuw i boro men ofafar tenonowaramaim nayamutufurih God matanamaim hinatitamih, en baise ofafar hinowar tibi’ufunun boro nayamutufurih.
14 Eshesh kupaishi douk eshesh madae Juda iri uwe, eshesh douk madae shudukem enyudok lo uwe, uwok. Adur, eshesh madae shudukemen uwe, aria abudok nyutob eshesh urkwip porum shunek eneh yopihi aih kabi lo nyakrium, aria agundok shadukemesh um enyudok lo nubokadae nyor esheshigos baragos.
14 Eteni Sabuw aurih ofafar i en, baise abisa i hai yawasamaim eo na’atube tisisinaf i hai ofafar turaban nati, basit i aurih ofafar anababatun i en.
15 Um maresh? Ehudok shenekeh iri aih douk howereh enyudok lo abom um nyakri enyi baraen douk adur Iruhin nenyem jurug numun esheshiruh aparuh. Aria eshesh douk wata urkwip porumen aria shadukemesh abom um anob nyutob douk shenek yopihi aih aria anob nyutob shenek yoweihi aih.
15 Anayabin kakafin gewasin kousibin ana not i ofafar na’atube dogoromaim ema’am boro a tur na’owen, a kakafin isan boro ubar nit nakusairi, naatu a gewasin isan boro natafafari.
16 Iruhin ta urkum morum enyudok yarik yakripep-enyi baraen aria ta nunek skelum arpesh. Enyudok ta nyutogur namudok kabi enyudok Iruhin ananin yopinyi baraen eik yakripep-enyi nyakrium. Ahudok nunek skelimesh ahi nyumnah, anan ta nukrip Jisas Krais um nusuhw kwotog nunek skelum ihipmori panabeshuk iri arpeship urkwip puni ihihmori eneheneh yoweihi aih.
16 Tur Gewasin iti ao’orereb na’atube boro namatar. Nati baibatebat ana veya God boro Jesu Keriso narubin sabuw hai not wa’iwa’irih etei boro nabow hinatit rerereb yah naya.
17 Aria mumam um ipak douk shahwarep Juda iri? Ipak panahwar ipak wosik Juda aria panadudareh pakri ipak douk Iruhin ananish arpesh. Aria shopunek pakri enyudok lo douk enyen wosik ta nyutaurumepum kwotog aria pagipeshen pakri Iruhin nutrip nuhwarep yopishi arpesh.
17 Baise kwa Jew sabuw kwarouw kwao, naatu ofafar tafanamaim kwabat God isan kwanao ra’at.
18 Ihihmori aih Iruhin nakri um punekeh iri douk wosik padukemeh. Umum maresh, ipak douk penek skul um enyudok ananin lo aria wosik padukem yopihi adurih aih um punekehum.
18 God ana kokok sinaf isan i kwaso’ob, naatu kakafin gewasin hairi kusibin isan i ofafaramaim ebi’obaiyi.
19 Ipak wosik padukemesh, aria pakri wosik ta piyabigesh yah eshudok nabes seshukesh iri o pupe kabi lait aria piyabig arpesh shape wab iri um eshesh ta shunatrugun.
19 Taiyuw kwaso’ob, kwa i matah fim hai nabatanayah, gugumin ma’ayah hai marakaw
20 Ipak pakri enyudok lo douk baugos abom um ihinyumori saki nyani adurin baraen. Namudok aria pakri ipak wosik ta punek skul um shorshor um yopihi aih iri shuni eshudok douk madae gamo shudukemesh iri uwe, uwok.
20 koko’aw sabuw hai roube’atenayah, bereberefiy hai bai’obaiyenayan, naatu ofafar wanawanan ana kinitur tutufin etei naatu turobe etei auman i kwaso’ob.
21 Ipak douk penek skul um kupaishi, aria ipak kanak douk madae punek skul um ipak kanak uwe, uwok. Ipak douk pakrip kupaishi um mare shukwuaruh, aria ipak kanak apa pakwuaruh.
21 Sabuw kwabi’obaibiyih, baise kwa taiyuwiban kwabi’obaiyi ai en? A binanumaim kwao, “Men kwanabain” Baise o kubabain ai en?
22 Ipak apa pakri arpesh mare shunek wehrur um, uwok. Aria ipak kanak apa penek wehrur um. Ogwuhwudok aboriguh shabarguhi douk kupaishi shenekoguh um shunek lotumaguh iri, ipak Juda douk pakri uwokmoguh abom. Aria agwudok urusag shawish shenek lotumaguh um, ipak douk apa pawish pakwuaruh um enesh eshudok.
22 Sabuw turahinah aawah ufun na isan i kuo’otanih, baise o turanah aawah ufuh kwenan ai en? Umataratar baifa’ifa’ih irouw kuo, baise hai kwafiren bar wanawanan o kubabain ai en?
23 Ipak apa patuk ipakish nyeiguhw shakih pakri ipak wosik parao Iruhin ananin lo padukemen. Aria uwok. Ipak pabrig enyudok lo aria penek Iruhin ananin nyeigur nyabuhuk abom.
23 God ana ofafar isan i kuo’ora’ara’at, baise ofafar i’astu’ub God biya’ohow kubitiniban kui’itin ai en?
24 Ipak douk penekesh kabi da baraen nyetem Iruhin ananik Buk iri nyakrium. Nyakri,
24 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum, “Eteni Sabuw God wabin tibigigim anayabin kwa Jew sabuw asinafumaim.”
25 Aria douk ipak ta pugipesh enyudok lo abom piyaten um, wosik ehudok aih um patah ipakiruh yegeshiweruh um wosik ta hutaurumep. Aria ipak madae pugipeshen piyaten abom um, namudok aria ipak douk patogur kabi da arpesh douk madae shudukem Iruhin aria madae shutah yegeshiweruh iri uwe.
25 O ofafar inabobosiyasiyar na’at, a’ar hi’a’afuw i boro nan ana’an gagamin namatar, baise ofafar ina’a’astu’ub, o a’ar kanabin hi’a’afuw ana’itin i afuwina’e.
26 Ipak urkwip purum eshesh kupaishi douk madae shutah esheshiruh yegeshiweruh iri uwe. Aria eshesh ta shunek enenyenen enyudok lo nyakriyen iri um, Iruhin douk natrish nakri eshesh shape ananish adurish arpesh shatah yegeshiweruh iri um.
26 Sabuw iyab hai ar kanabih men hi’afuw, baise ofafar eo biyunih na’atube tebobosiyasiyar, nati sabuw i sabuw iyab hai ar kanabih hi’a’afuw hinasairih.
27 Eshesh madae Juda iri uwe douk adur madae shutah esheshiruh yegeshiweruh uwe, uwok. Aria ta eshesh shugipesh enyudok lo um, eshesh ta shunek baraen nyuto ipak Juda shiyabigep ipakih penekeh iri yoweihi aih. Um maresh, ipak Juda douk patah ipakiruh yegeshiweruh aria baraen um enyudok lo henyem ipakik buk um ipak padukemen, aria uwok. Ipak pabrigen.
27 Orot yait biyanane ana ar kanabin men hi’afuw, baise ofafar i ebobosiyasiyar, o boro nasiksairi, anayabin o i ofafar iso’ob naatu a’ar kanabin hi’afuw, baise ofafar men kubobosiyasiyar.
28 Aria eshudok adurishi Juda douk meishi? Adurishi abom Juda douk madae eshudok arpesh shatah adukiruh um esheshiruh yegeshiweruh meyoh iri uwe, uwok.
28 O yait Jew orot kumamatar i men biya ufunane hi’a’afuw imaim o ina Jew orot kumamataramih.
29 Eshudok adurishi Juda douk shagipesh enyudok lo abom numun esheship urkwip. Eshesh shagipesh baugenyum baraen aria ehudok aih douk amu kabi shatah esheshiruh yegeshiweruh abom um. Enyudok nyetem Buk iri lo douk madae nyutaurumesh um gamo shugipeshen wosik uwe, uwok. Iruhin ananin mishin meyoh nyenekesh gamo shagipeshen wosik. Eshudokmori arpesh, agundok atapishi arpesh ta mare shutuk esheshish nyeiguhw shuto uwe, uwok. Ta Iruhin atun nutukesh shuto iruhw.
29 En baise, Jew orot anababatun i dogor wanawanan. Naatu afu’afuw anababatun i dogor wanawananamaim Anun Kakafiyin esisinaf, men biya. Naatu bora’ara’aten etei i Godane nan inab men orot biyahine.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.