Atos 2
IRUHIN ANANIN BARAEN (AON) vs AAI
1 Ahudok debeihi nyumnah Pentikos douk hatogri, aria ihishmorim shasuhw Jisas ananin baraen shagipeshen iri douk shantorum shape atugun.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Aria ahudok atuh enen guha nyanaki iruhw utag. Enyudok guha douk kabi enen dodogowinyi uhwin nyahur um. Namudok aria atudok shape atari urupat douk shukunit abom meyoh.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Aria shatik nyih. Ehudok nyih douk hape kabi yehepitog um tutukareh hanak sisiguk. Aria arpesh shape iri ehudok nyih habuhi hetemesh atin atin ihishmorim shatuh.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Aria eshesh ihishmorim douk Iruhin ananin Mishin nyawish nyapenyesh aria shape sheneyagwreh sabainyi sisigin kupainyi baraen. Sheneyagwreh kabi Iruhin ananin Mishin nyeshuhur ba shiyagwreh um.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Enesh Juda douk apa shenek lotu um Iruhin aria shanak shape ihigos-morim nahobigos agundok atap iri douk shanaki shape Jerusalem abudok nyutob.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Douk shemnek enyudok guha aria sabaishi shanaki shantorum shape. Shanaki shantorum shape aria shakitak yowiyokuk um eshesh atin atin shemnek eshudok shagipesh Jisas iri sheneyagwreh Iruhin ananin baraen eshesh ihirub warub esheshin kupainyi baraen.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Adur shakitak yowiyokuk shorshor shape aria shakri, “Eshudok arpesh sheneyagwreh namudok iri, eshesh ihishmorim douk shanaki agudok shokugi nahobig Galili iri atish.
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Aria namudok mumam um apak ihishmorim memnekesh sheneyagwreh apakin sisigin ganiganigin baraen um?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Apak ihishmorim, anap douk manaki agudok shokugi nahobig Partia, Midia aria Elam. Anap manaki abudok debeibi amnab Mesopotemia. Anap manaki agudok shokugi nahobig Judia, Kapadosia, Pontus aria Esia.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Anap manaki abudok amnab Frigia aria Pamfilia. Anap manaki agudok nahobig Isip. Anap manaki warub bape abudok debeibi amnab Libia hurukatin um debeiburi wabur Sairini iri. Aria anap douk shopunek manaki Rom.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Anap Juda aria anap kupairubi warub douk magipesh eshesh Juda esheshih aih um shenek lotu um Iruhin iri. Anap manaki agudok nahobig Arebia. Aria anap douk manaki enyudok unai Krit. Aria apak ihishmorim douk memnekesh sheneyagwreh apakin kupainyi baraen um yopinyi mour douk Iruhin neneken iri.”
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Eshesh ihishmorim shakitak yowiyokuk aria shorshor shapeum enyudok mugu iganigadae nyatograri. Aria shape shanasorim shakri, “Enyudok mugu iganigadae nyatograri douk adur maresh?”
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Aria enesh shanumogesh aria shakri, “Eshudok arpesh douk shawok sabaini namuni wain ba shagugak aria douk shape sheneyagwreh namudok.”
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Douk eshesh sheneyagwreh namudok aria Pita nani amudok amam 11-poreim aposel hakitak heyotu. Heyotu aria Pita neyagwreh debeg atin nakripesh baraen eshudok sabaishi arpesh nakri, “Ipak Juda pani ipak ihipmorim douk panaki pape Jerusalem iri, ipak gamo pumnek eik aria ta ikripep baugenyum baraen um enyudok mugu iganigadae nyatogur patrin iri.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Douk watak 9 kilok ruhur wata reir aria eshudok arpesh douk madae shuwok abar shugugak kabi douk ipak pakri um uwe, uwok.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Enyudok mugu douk nyatogur nyagipesh enen baraen seiwok profet Joel nenyemaguk iri nyakrium. Baraen enyudok.
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Iruhin nakri,
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Ehudok nyumneh armam armago shenekume mour iri,
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Ta inek enenyenen eik atuwe yeneken iri mour nyutogur
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Nyumnahin aun ta inekan nutogur arukwutigunin.
20 Veya matan boro nagugum
21 Aria eshudok arpesh douk shape shahwar Debeini
21 Orot yait
22 Pita apa neyagwreh aria nakripesh nakri, “Ipak Israel, ipak pumnek enyudok eikin baraen. Anudok Jisas nanaki wabur Nasaret iri, Iruhin douk nenekan dodogowin aria nenek enenyenen anan Iruhin atun neneken iri mour. Nenekan agundok aria ipak douk patrin padukemen. Anan douk nenek enyudok um ipak pudukemesh pukri Jisas anan douk Iruhin meyoh neshopokan nanaki iri.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Nubokuhi Iruhin douk nekep anudok arman ipakis wis aria poko henek yoweishi inahos iri armam henek nyiluman rowog kruse aria pan nagok. Iruhin douk nekepan penekesh-uman namudok kabi seiwok anan kanak urkum moromen aria nadukemesh um ta nuneken um.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Douk pan nagok aria Iruhin nonohur nakitak nape. Madae nukutunukuk nupemoguk arudok eriger douk shagok iri shemnekor iri uwe, uwok. Um maresh? Gok douk madae dodogowinyi um nyuweshiguk anudok arman uwe, uwok.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Seiwok king Devit douk nakriyuk enyudok baraen um Jisas. Nakri,
25 David nati orot isan eo,
26 Namudok aria eikihw apahw adur hwor wosik
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Um maresh? Nyak ta mare nyukutukuk eikin mishin nyupeik
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Ahudok yah um adur shupe ihih nyumneh um douk nyeyabigesh.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Pita apa neyagwreh nakripesh nakri, “Eikish ashukenyish washish, eik yadukemesh aria yakri ikripepum adur pudukem apakini baben Devit. Anan douk seiwok nagok sharuman. Sharuman aria ananihw wonugwehw douk hwor agundok apak mape um arigaha douk.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Anudok Devit anan douk anan profet. Namudok aria nadukem enyudok Iruhin ananin baraen, douk nakri um iruhw nakri adur atinyum ta nunek anan Devit ananin barhonin nutogur king kabi anan Devit um.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Seiwok Devit nadukemesh um enyudok Iruhin nakri um ta nuneken iri. Aria douk nakriyuk enyudok baraen um Krais ta wata nukitaki wonugwehw um. Nakri, ‘Ta nugok aria ta mare adur nupeik agundok shagok iri shanak shapeum, uwok. Ananihw yegenyihw ta mare hwutar.’
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Anudok Jisas nagok um, Iruhin douk nonohur nakitak nape. Apak ihishmorim douk matrun aria makri adur.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Nonohuri agundok nagok um aria naran nato iruhw heven nakih nyeigur nyato iruhw nape agundok yopunyi rogur ehah um Iruhin. Aria Iruhin nakon ananin Mishin kabi seiwok nakri adurin atinyi baraen um ta nukonen um. Aria enyudok douk ipak patrin aria pemneken iri, enyudok douk nekepari ananin Mishin nyabuhi nyawishap.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Devit douk madae nuto um iruhw heven uwe, uwok. Aria seiwok anan douk nakriyuk enyudok baraen, nakri,
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 arigaha itaurumen ibo nyakish horim shubuhuk.” ’
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Namudok aria ipak ihishmorim Israel ta gamo pudukemesh um anudok Jisas douk pan penek nyil-uman rowog kruse iri. Iruhin douk nenekan natogur debeini iri Krais, douk anan Iruhin nagraehan aria neshopokan nanakumori nurao arpesh iri.”
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Douk eshudok armam armago shemnek enyudok Pita nakripeshen iri baraen aria adur nyabadig esheshiruh aparuh numun. Aria sharig Pita nani amudok anam aposel shakri, “Apakim warhim, aria apak douk ta munek maresh?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Aria Pita nakripesh nakri, “Ipak ihishmorim pukeshuguk agabus yoweishi inahos aria putanam pukon aparuh Iruhin. Punekesh namudok aria punek baptaisum Jisas Krais ananin nyeigur. Namudok aria ipakish penekesh iri yowesh inahos, Iruhin ta mare wata nusuhwesh nupe, uwok. Ta nukwreyeshukuk. Namudok aria ta nukep meyoh ananin Mishin.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Seiwok Iruhin douk nakri enen adurin atinyi baraen um ta nukep ananin Mishin. Nuko ipak puni ipakish batowish aria ihishmorim arpesh douk shape rougun-irub warub iri. Eshudok douk Iruhin apakin Debeini nahwaresh um shunakumori anan iri.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Aria Pita nakripesh sabainyi kupainyi baraen shopunek. Dodogowin atun nakripesh nakri, “Ipak ta gamo punodukemesh um mare purao arudok debeiri eriger douk shenek yoweishi inahos iri arpesh kweipon ta shemnegor iri.”
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Sabaishi arpesh douk shemnek Pita ananin baraen shasuhwen shakri adurin aria shenek baptais. Ahudok nyumnah douk adur sabaishi 3,000 armam armago douk Iruhin neshuhur shawish um eshesh shagipesh Jisas iri.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Eshudok namushi shanaki shagipesh Jisas iri douk shanapeum shemnek amam aposel henek skulumesh um Iruhin ananin baraen aria sharao baraen um shudukemesh. Aria shanak shani eshesh sharik shenek bilip iri shape atugun shanagapesh shawok worigun aria shenek beten shanak atugun atin.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Iruhin nataurum ananim aposel henek enenyenen anan Iruhin atun neneken iri mour nyatogur aria ihishmorim arpesh shatrin. Shatrin shakitak yowiyokuk aria adur shanogugur.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Aria ihishmorim shagipesh Jisas iri douk adur shape atugun atin aria shanasia eneshenesh esheshish eshudok shanakam um. Madae shukri enesh eshudok douk esheshish atish uwe, uwok.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Apa shenek salim um esheshish eshudok eneshenesh douk sheneshubuk urusag iri o shogremesh iri. Aria utabor sharabor um eshudok iri douk apa shanaki shosiyabor shako eshudok douk yaruhish iri.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Ihih nyumneh apa shanak shantorum numun narub Iruhin ananit debeiti urupat tataoum. Esheshiruh aparuh yopuyopuruh shanadudareh abom aria esheshigun worigun apa shanasiyagun shagnoh shanak atugun atin esheshig urusag.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Ihih nyumneh apa shatuk Iruhin ananin nyeigur nyato iruhw aria kupaishi arpesh shatrish shanadudareh shakri wosik. Aria ihih nyumneh Debeini napeum narao enesh arpesh shatanamori shape wosik abom aria shawish um eshudok shagipesh Jisas iri.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.