Marcos 9
Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI
1 Mati tso Jesús nda̱a̱na:
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Jnda̱ na teinom yom xuee, tjañꞌoom Jesús Pedro ñꞌeⁿ Jacobo ñꞌeⁿ Juan. Tyꞌena cwii sjo̱ nandye yuu na ñenquieena. Ndoꞌ joꞌ joꞌ seichuiiꞌnaꞌ jom jo nda̱a̱na.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Sꞌaanaꞌ na caxuee liaⁿꞌaⁿ, canchiiꞌtinaꞌ chaꞌna tsaaⁿ. Meiⁿ tjaaꞌnaⁿ cwii tsꞌaⁿ na nnda̱a̱ mmaⁿ cwii liaa na nleicanchiiꞌti juunaꞌ chaꞌna liaⁿꞌaⁿ.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Ndoꞌ xjeⁿꞌñeeⁿ teitquiooꞌñe Elías ñꞌeⁿ Moisés na cwilaꞌneiⁿna ñꞌeⁿ Jesús.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Quia joꞌ tso Pedro nnom Jesús:
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Ñꞌoommeiⁿꞌ tsoyom cweꞌ ncꞌe na seiñꞌeeⁿꞌñꞌeⁿnaꞌ jom ee na jeeⁿ ndyaꞌ cwicatyuena.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Quia joꞌ jndyocue cwii nchquiu na seincwaaⁿꞌñenaꞌ nacjoona. Ndoꞌ teicꞌuaa na seineiⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom naquiiꞌ nchquiuꞌñeeⁿ, tsoom:
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Matsꞌiaa joꞌ quia jleityꞌiomnda̱a̱na, jliuna cwa tacꞌoomñe Elías ñꞌeⁿ Moisés ñꞌeⁿndyena. Macanda̱ ñenquii Jesús cwimꞌaaⁿ.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Yocheⁿ na cwinquiocuena sjo̱ꞌñeeⁿ, sa̱ꞌntjom Jesús na meiⁿcwii ñꞌoom ticaluena nda̱a̱ nnꞌaⁿ chiuu waa na ntyꞌiaana na seichuiiꞌnaꞌ jom. Ñequiiꞌcheⁿ na nlaꞌneiⁿna ñꞌoomwaaꞌ quia jnda̱ mawandoꞌxcoom xeⁿ jnda̱ jlaꞌcueeꞌ nnꞌaⁿ jom.
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Ndoꞌ tyolaꞌwena ñꞌoomꞌñeeⁿ ñequio na jeeⁿ xcweeꞌ nꞌomna. Tyotaꞌxꞌeendye cheⁿnquieena nda̱a̱na ljoꞌ ñecatso ñꞌoom na tsoom na quia nncwandoꞌxcoom na nncueeⁿꞌeⁿ.
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Quia joꞌ jluena nnoom:
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Ndoꞌ tꞌo̱ Jesús nda̱a̱na tsoom:
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Sa̱a̱ matsjo̱o̱ nda̱a̱ꞌyoꞌ na nquii na cwiluiiñe Elías, jnda̱ tyjeeⁿꞌeⁿ, ndoꞌ tyolꞌa nnꞌaⁿ chaꞌxjeⁿ na lꞌue nꞌomna ñꞌeⁿñê ee luaaꞌ matso ljeii ꞌnaaⁿꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na tseixmaaⁿ na catjoom.
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Jnda̱ na tquienndaꞌna yuu ljooꞌndye ntꞌomcheⁿ ncꞌiaana, quia joꞌ ntyꞌiaana na jnda̱ tquieꞌcañom cwii tmaaⁿꞌ nnꞌaⁿ na jndyendye nacañoom naⁿꞌñeeⁿ. Ñꞌeeⁿ nnꞌaⁿ na cwitꞌmo̱o̱ⁿ ljeii na tqueⁿ Moisés, na cwilaꞌñꞌeeⁿꞌ ndyueena ñꞌeⁿ naⁿꞌñeeⁿ.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Ndoꞌ nnꞌaⁿ tmaaⁿꞌñeeⁿ quia na ntyꞌiaana jom, tꞌomna na jeeⁿ tjaweeꞌ nꞌomna. Jlaꞌtyuaaꞌna, tyꞌecatjomndyena jom. Tquiana na xmaⁿñê.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Quia joꞌ taxꞌeeⁿ nda̱a̱na, tsoom:
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Cwii tsꞌaⁿ na mꞌaaⁿ naquiiꞌ tmaaⁿꞌ naⁿꞌñeeⁿ, tꞌo̱o̱ⁿ. Tsoom:
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Ndoꞌ meiⁿyuucheⁿ na mꞌaaⁿñê quia jnda̱ jnaⁿnaꞌ maxjeⁿ matseiquioo jndyetia jom nomtyuaa. Cwiluiꞌ chomꞌ ꞌñom, mati manqueeⁿ ndeiꞌnꞌoom, ndoꞌ cwileiquiiñê. Maꞌndiinaꞌ jom na tajneiⁿ. Ndoꞌ jnda̱ sꞌaa tyꞌoo nda̱a̱ nnꞌaⁿ na cwilaꞌjomndye ñꞌeⁿndyuꞌ na catjeiiꞌna jndyetiaꞌñeeⁿ, sa̱a̱ tîcanda̱a̱ lꞌana.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Quia joꞌ tso Jesús:
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Quia joꞌ tquioñꞌomna tyochjoo na mꞌaaⁿ Jesús. Ndoꞌ quia ntyꞌiaaꞌ jndyetia Jesús, sꞌaanaꞌ na tyocoñoomñenaꞌ tyochjooꞌñeeⁿ. Tiooñê nomtyuaa, tyotseicantyeeⁿñê ndoꞌ tyocaluiꞌ chomꞌ ꞌñom.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Taꞌxꞌee Jesús nnom tsotye tyochjoo, tsoom:
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Ndoꞌ teijndye ndiiꞌ matseiquioonaꞌ jom quiiꞌ chom ndoꞌ quiiꞌ ndaa, cha cueeⁿꞌeⁿ. Joꞌ chii cꞌoomꞌ na wiꞌ tsꞌomꞌ ñꞌeⁿndyô̱ xeⁿ waa na nnda̱a̱ nntsaꞌ, cateijndeiꞌ jâ.
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Tso Jesús nnom:
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Quia joꞌ jndeii seineiⁿ tsotye tyochjoo, tso:
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Quia na ntyꞌiaaꞌ Jesús na ntyjantyja jaawijndyendye nnꞌaⁿ nacañomꞌm, quia joꞌ seitiaaⁿꞌaⁿ jndyetiaꞌñeeⁿ, tsoom:
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Quia joꞌ jndeii seixuaa jndyetia. Sꞌaaⁿ na jeeⁿ tyocoꞌñoomñenaꞌ tyochjoo, mana jlueeⁿꞌeⁿ. ꞌNdiinaꞌ juu chaꞌcwijom tsꞌoo. Joꞌ chii majndyeti nnꞌaⁿ jluena na jnda̱ tueꞌ tyochjoo.
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Sa̱a̱ Jesús tꞌueeⁿ tsꞌo̱ tyochjooꞌñeeⁿ, seiweeⁿ juu. Mañoomꞌ teintyjeeꞌ.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Jnda̱ joꞌ tjaquieeꞌ Jesús quiiꞌ wꞌaa. Tjuꞌnaꞌ na ñenqueⁿ ñꞌeⁿ nnꞌaⁿ na cwilaꞌjomndye ñꞌeⁿñê. Ndoꞌ taꞌxꞌeena ñꞌoomꞌñeeⁿ ꞌñom, jluena:
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Quia joꞌ tsoom nda̱a̱na:
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Jnda̱ na jluiꞌ Jesús joꞌ joꞌ ñꞌeⁿ nnꞌaⁿ na cwilaꞌjomndye ñꞌeⁿñê, tyꞌena, teinomna tsꞌo̱ndaa Galilea. Sa̱a̱ ticalꞌue tsꞌoom na nliu nnꞌaⁿ na joꞌ wjaⁿ.
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 Ee maꞌmo̱o̱ⁿ chiuu waa na nntjoom na cwiluiiñê tsꞌaⁿ na jnaⁿ cañoomꞌluee na nñequiaa tsꞌaⁿ cwenta jom luee nnꞌaⁿ ndoꞌ nlaꞌcueeꞌ jom sa̱a̱ xeⁿ jnda̱ ndyee xuee na tueeⁿꞌeⁿ maxjeⁿ nncwandoꞌxcoom.
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Sa̱a̱ joona ticalaꞌno̱ⁿꞌna ñꞌoom na tsoom ndoꞌ nquiaana na nntaꞌxꞌeena nnoom ljoꞌ ñeꞌcaꞌmo̱ⁿnaꞌ.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Tquiena Capernaum. Ndoꞌ quia na jnda̱ mamꞌaⁿna quiiꞌ wꞌaa, quia joꞌ taxꞌeeⁿ nda̱a̱na, tsoom:
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Sa̱a̱ joona yacheⁿ jlaꞌcheⁿna, ee mayuuꞌ xjeⁿ na ñeñjomndyena nato tyolaꞌncjooꞌndyena ꞌñeeⁿ cwii joona tꞌmaⁿti cwiluiiñe.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Jnda̱ na tjacjoo Jesús, tqueeⁿꞌñê canchooꞌwendye joona na cꞌoontyjaaꞌtina. Tsoom nda̱a̱na:
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Quia joꞌ tꞌueeⁿ cwii tyochjoo, tcoomꞌm juu xcwe quiiꞌntaaⁿna. Jnda̱ chii tyꞌoom juu ndoꞌ tsoom nda̱a̱na:
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 —Meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na macoꞌñom cwii yucachjoo ñequio xueya chaꞌna yucachjoomꞌaaⁿ, ja macoꞌñom tsaⁿꞌñeeⁿ. Ndoꞌ tsꞌaⁿ na macoꞌñom ja, nchii macanda̱ ñennco̱ macoꞌñom. Mati macoꞌñom nqueⁿ na jñoom ja.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Tso Juan nnom Jesús:
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Sa̱a̱ tso Jesús nda̱a̱na:
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Ee tsꞌaⁿ na ticꞌoom nacjoya, cwiluiiñe tsꞌaⁿ na mꞌaaⁿ cantyja ꞌnaⁿya.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Ndoꞌ meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na nñequiaa meiⁿ ñechjoowiꞌ ndaatioo na nncweꞌyoꞌ ncꞌe na cwilaxmaⁿꞌyoꞌ cantyja ꞌnaⁿ nnco̱ na cwiluiindyo̱ Cristo, mayuuꞌcheⁿ waa naya ꞌnaaⁿꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 ’Meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na ntsꞌaa na catseitjo̱o̱ñe cwii tsꞌaⁿ na cachjoo matseiyuꞌ ñꞌeⁿndyo̱, juu tsaⁿꞌñeeⁿ yati xeⁿ cwityeⁿ cwii tsjo̱ꞌsuu xtyoomꞌm, ndoꞌ catueeꞌ nnꞌaⁿ jom tsꞌom ndaaluee.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Xeⁿ na wjaañꞌoomnaꞌ ꞌu na matseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom jnaaⁿꞌ cwii tsꞌo̱ꞌ, catsaꞌ xjeⁿ juunaꞌ chaꞌcwijom na catyjeeꞌ juunaꞌ cha tintseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌtiꞌ. Ee yati nntseixmaⁿꞌ na ticantycwii na nncwandoꞌ meiiⁿ chaꞌcwijom na ticanda̱a̱ꞌ we tsꞌo̱ꞌ nchiiti na canda̱a̱ꞌndyuꞌ ndoꞌ nncjuꞌnaꞌ ꞌu quiiꞌ bꞌio yuu na tijoom canduuꞌ chom.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 Yuu tijoom cwje canti meiⁿ na nnduuꞌ chom.
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 Ndoꞌ xeⁿ wjaañꞌoomnaꞌ ꞌu na matseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom jnaaⁿꞌ cwii xꞌeꞌ, catsaꞌ xjeⁿ chaꞌcwijom na catyjeeꞌ juunaꞌ cha tintseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌtiꞌ. Ee yati nntseixmaⁿꞌ na ticantycwii na nncwandoꞌ meiiⁿ chaꞌcwijom ticanda̱a̱ꞌ we ncꞌeꞌ nchiiti na canda̱a̱ꞌndyuꞌ ndoꞌ nncjuꞌnaꞌ ꞌu quiiꞌ bꞌio yuu na tijoom canduuꞌ chom.
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 Ndoꞌ tijoom cwje canti meiⁿ na nnduuꞌ chom.
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Ndoꞌ xeⁿ cweꞌ cantyja na mantyꞌiaꞌ wjaañꞌoomnaꞌ ꞌu na matseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom, catsaꞌ xjeⁿ chaꞌcwijom na cwjiꞌ tsꞌomnjomꞌ cha tintseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌtiꞌ. Ee yati na nncjaꞌquieꞌ cantyja na matsa̱ꞌntjom Tyꞌo̱o̱tsꞌom meiiⁿ chaꞌcwijom na nchjaⁿꞌ nchiiti na canda̱a̱ꞌ we nꞌomnjomꞌ ndoꞌ nncjuꞌnaꞌ ꞌu quiiꞌ bꞌio
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 yuu na tijoom cwje canti ndoꞌ meiⁿ na nnduuꞌ chom.
48 nati’imaim
49 ’Ee ticwii cwii tsꞌaⁿ nleichjeⁿꞌñê ñequio chom. Cwilaꞌchjeⁿꞌ nnꞌaⁿ seii quiooꞌ na cwiñeꞌquiana na cwilaꞌtꞌmaaⁿꞌndyena Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Jeeⁿ lꞌue tsjaaⁿꞌ sa̱a̱ xeⁿ jnda̱ jluiꞌ na chjeⁿꞌnaꞌ, tjaa yuu cwii nlꞌue juunaꞌ. Joꞌ chii ꞌo cꞌomꞌyoꞌ chaꞌna tsjaaⁿꞌ na xocaluiꞌ na chjeⁿꞌnaꞌ quia joꞌ ñenquiiꞌcheⁿ nleilꞌuendyoꞌ quiiꞌntaaⁿ ncꞌiaꞌyoꞌ ndoꞌ tjoomꞌ ñꞌoom nncꞌomꞌyoꞌ ñꞌeⁿndyena.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.