Mateus 5

Jesucristo oy oa’pak: Kenda Jesucristoa; monigka’uyatenok; Diostaj mo’manopo’yarea’ika’ne (AMRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Huakkaʼ aratbut e̱gkupopakte Jesús oʼbatiahuaypo oteʼyo oʼbehuikpo oʼhuaduy. Keʼnen huamanigpe̱i̱kaʼeri kentaj meyo̱hueʼda o̱gkupopakuy.
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 Huaboaʼda oʼmanmadikaʼapo:
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 —‍Opudomey huataʼda Diosen kikahueʼdik i̱hue̱y, moʼnopo̱e̱po, “Beʼtihuapok Dios,” boʼtionaʼpakikaʼpo, durugda moʼe̱. Dios opuden Huairi o̱ʼe̱. Diosensiʼpo moʼe̱ne.
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 Opudomey dakhueaʼ eʼkaʼdeʼ namaʼda ijkamey moʼnopo̱i̱kaʼdenok paiʼda moʼe̱nok, Dios opudtaj moʼmanoeynoeya̱ʼapone. Durugdakon moʼi̱kaʼapone.
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 Opudomey daknopoʼda huataʼyoʼda pakhueʼ yanikaʼpo Diosen aratbut moʼe̱a̱po kenpaʼti Diosere Diosenbayo hua̱e̱ʼeri moʼe̱a̱po. Durugda moʼi̱kaʼapone.
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 Opudomey Diosen eʼmanaʼ ʼurunanada eʼkikaʼtaʼ boʼeretpakikaʼnok. Diosa boʼtihuapokaponok daknopoʼda moʼta̱e̱a̱pone. Durugnada moʼi̱kaʼapone.
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 Nogomeytaj moʼmatinepahuiʼnok Diosa opudtaj moʼmatinepahuiʼpo. Durugda moʼi̱kaʼapone.
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 Diosenyoʼda huapakeri ʼurunanada huanopo̱e̱ʼeriomey Diosere moʼe̱a̱pone. Durugda moʼi̱kaʼapone.
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 Opudomey huamanoeynoeyeri doʼhuedsiʼpo moʼe̱ne. Diosa monaʼapone. Durugda moʼi̱kaʼapone.
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 Diosen eʼmanaʼ boʼkikaʼnok nogomeya̱ boʼhuadiaypo boʼtierikpo mogkaʼne. Opud Diosen boʼkikaʼpo Diosensiʼpo moʼi̱kaʼapone. Durugda moʼi̱kaʼapone.
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 Opud doʼhued huaʼa eʼkikaʼtaʼ boʼpaknok namaʼda boʼtidiʼkene kenpaʼti namaʼda mogkaʼne kenpaʼti dakhueaʼda boʼhuaaʼne. Durugda moʼi̱kaʼapone.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Aʼnenda opud siʼpopakhued Diosen huamanbatiaʼpakeritaj kenpaʼti onʼmagkuyate. Konig premio Diosa ʼuruaʼda moʼto̱e̱a̱ʼapone. Durugda moʼi̱kaʼapone.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 Sal huadakda o̱ʼe̱po aratbuttehuapaʼ. Konigti doʼhued huanigpe̱i̱kaʼeri konig salonig huadakda o̱ʼnepo aratbuttehuapaʼ huadakda o̱ʼne. Sal paiʼ eʼtitiknayo onteʼti huadakda kahueʼdik o̱ʼe̱a̱po. Sal paiʼ eʼtitiknayo huadaritehuapaʼ huadak ehueʼdik o̱ʼe̱a̱po. Paichi kahueʼdik o̱ʼe̱a̱po. Kenpaʼda enʼdik o̱ʼe̱. Batikhueʼada dakaʼ menʼpe̱e̱ʼ. Batikhueʼada dakaʼ meʼnoknopoenkaʼ.
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 Opudomey konig huakjey moʼe̱ne. Diostaj moʼnigpe̱e̱po huadak boʼkikaʼnok aratbuta tiahuaydik moʼe̱ne. Konigti beʼedpiʼ huakkaʼ jak oteʼyo e̱e̱ʼnayo ayaʼada jaktaj tiahuaydik o̱ʼne. Konigti Diosen boʼkikaʼnok ayaʼ aratbutada tiahuaydik moʼe̱a̱pone.
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 Huakjey eʼbakpakdeʼte e̱kti̱o̱ke̱ʼyo̱ jonhuadahueʼ o̱ʼnikaʼ. Ayaʼ onʼkudpo tiahuaydik kaʼneʼpo kutopa kutapen huakjey oʼnonhuadikaʼ. Ayaʼ jakyoda jeyda o̱ʼe̱.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 Konigti opud huadak ya̱gʼkikaʼpo konig huakjey ya̱ʼnepo ayaʼada opudtaj tiahuaydik kaʼneʼpo kenpaʼti huadakda Dios o̱ʼe̱a̱ʼ batiaʼpakdik kaʼneʼ.
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 “Moisésen eʼmanaʼ kenpaʼti Diosen huamanbatiaʼpakeritaj pe̱e̱hueʼdik yaneʼ.” Eaʼtaʼ oʼpakpo oʼtiakuy. Kenda namaʼda nopo̱e̱hueʼ yaneʼ. “Moisésen eʼmanaʼ kenpaʼti Diosen huamanbatiaʼpakeritaj pe̱e̱hueʼdik yaneʼ.” Ahueʼ a̱ʼe̱ya̱ʼpo ayaʼtada dakaʼda eʼmanopo̱e̱a̱ʼtaj ijpakpo ijtiakuy.
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Kurud huadari e̱e̱ʼte batikhued kenpaʼda Moisésen eʼmanaʼ dikenhueʼ o̱ʼe̱a̱po. Suigpiʼ dikenhueʼdik o̱ʼe̱a̱po. Keneʼhua̱ya̱ʼ huameʼnoe e̱ʼe̱deʼte ayaʼda Moisés eʼmanaʼ kuhuitdik o̱ʼe̱a̱pet. Buttida ijjay.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 Beʼapiʼ Diosen eʼmanaʼtaj kahueʼ e̱e̱ʼnayo kenpaʼti Diosen eʼmanaʼ kahueʼdik yaneʼ eʼmanmadikaʼnayo Dios Huairiensiʼpo ehueʼda o̱ʼneapo. Kenpaʼ Moisésa oʼmanaʼuyate opud boʼkaʼpo kenpaʼti ya̱gʼkikaʼ eʼmanmadikaʼnayo Dios Huairiensiʼpo moʼe̱a̱pone.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Moisésbaʼ huamanmadikaʼeri kenpaʼti fariseo aratbut eretpakhueʼ e̱ʼe̱a̱da Moisésbaʼtaj namaʼda onʼnigpe̱i̱kaʼnigʼa. Opudomeynayo huadakada yanʼnopo̱e̱po Diostaj dakaʼ ya̱gʼkikaʼ. Huadaknopoʼ ehueʼ e̱e̱ʼnayo Diosen aratbut ehueʼ moʼe̱a̱pone.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 “Aratbuttaj arakhueʼ ya̱e̱ʼ. Iʼhuadiaypo eʼaraknayo o̱ʼnakon bueydik i̱ʼe̱ne.” Opuden adhueaʼpaneʼ monaʼuyate. Kenda opud moʼpe̱e̱ʼuy.
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 Kenda huadak e̱e̱ʼpiʼ nogda ijjaʼapoy. Beʼapiʼ nog aratbuttaj eʼhuadiaynayo dakhueʼda oʼkaʼnok gobierno huairite castiga ka̱gkeʼpo tohuaʼdik moʼe̱ne. Nog aratbuttaj oʼbahuadiaypo eʼbatidiʼkeʼnayo dakhueaʼda oaʼnok mabitbitdik moʼe̱ne. Castiga ka̱gkeʼpo gobierno huairi e̱gkupopakyo tohuaʼdik moʼe̱ne. “Huasegda i̱ʼe̱po dakhueaʼ iʼkikaʼne.” Nog aratbuttaj enaʼnayo dakhueaʼda iaʼnok taʼakyo hui̱gdik moʼi̱kaʼapone. Doʼa ijjay.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 — ausente —
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 — ausente —
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 “O̱ʼna dakhueaʼ megkaʼne,” noga̱ enaʼnayo gobierno huairitaj boʼtohuaʼdepo eʼtohuaʼte kentaj yanoeya̱ʼ. Eʼmaʼdehueʼnayo huakupepiʼ yayoktiʼ. Noeyahueʼpiʼ yokhueʼpiʼ e̱e̱ʼnayo gobierno huairitaj boʼtohuaʼapone. Ken gobierno huairi sorotatataj boʼyokapone. Sorotataa huabakuda̱ʼ jakyo boʼkuda̱ʼapone.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 Ke̱yo̱da ijhueʼda o̱ro̱khueʼdik i̱ʼe̱a̱pone. Ayaʼda dehueʼte iʼyokdeʼpo o̱ro̱kdik i̱ʼe̱a̱pone.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 Nogen bakdejhueʼ yaneʼ. Kenda moʼpe̱e̱ʼuyate.
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 Kenda buttida eaʼpiʼ beʼapiʼ eʼbokerekboʼnayo konig huanopoyaʼ oʼeretpakpo konigti oʼbakdej. Dakhueaʼda oʼkaʼ. Donayo ijjay.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 Eʼbokerekboʼnayo dakhueaʼda ijkay yanʼnopo̱e̱po kenpaʼda yanʼbatiktiʼ. Batikhueʼda dakhueaʼda eʼkikaʼnayo Diosa castiga mogkaʼpo taʼakyo hui̱gdik moʼi̱kaʼapone.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 Dakhueaʼda huabaʼa ekaʼnayo kenpaʼda yanʼbatiktiʼ, dakhueʼda eʼkikaʼnayo. Batikhueʼda Diosa castiga mogkaʼpo taʼakyo hui̱gdik moʼi̱kaʼapone.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 Beʼapiʼ huabokerek hua̱to̱e̱ e̱ʼennayo ettoneʼtaj e̱ʼendeʼ huanopo̱e̱ʼ berobaʼ yokdik o̱ʼe̱. Opuden adhueaʼpaneʼ kenda monaʼikaʼuyne.
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 Donayo nogda ijjay. Huabokereken hua̱to̱e̱ bakdejhued e̱e̱ʼtada e̱ʼennayo ettoneʼtaj dakhueʼda o̱gkaʼ. Ken ettoneʼ e̱ʼendeʼtaj eʼto̱e̱ʼnayo konig eʼbakdejonhuahuikaʼ o̱ʼe̱. Kenpaʼti huabokereka nogen hua̱to̱e̱ e̱ʼentaj eʼto̱e̱ʼnayo konig eʼbakdejonhuahuikaʼ o̱ʼe̱. Diostehuapaʼ dakhueaʼda o̱ʼe̱, ijjay.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 “Ijkaʼapoy. Buttida ijjay. Diosa meknopo̱e̱ne.” Diostaj eʼhuaaʼnayo da ahueʼ ya̱e̱ʼ, kenda yakatiʼ. Kenda opuden adhueaʼpaneʼa̱ onʼmanaʼuyate moʼpe̱e̱deʼuy.
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 Donayo nogda ijjay. “Ijkaʼapoy. Buttida ijjay.” Ahueʼ yanikaʼ. “Ijkaʼapoy,” kenyoʼda yaaʼ. Kurud Diosenbayo o̱ʼe̱. Ke̱ya̱ʼ oʼmataʼmonaʼikaʼ. “Ijkaʼapoy. Buttida ijjay. Kuruda meknopo̱e̱ne da ahueʼ i̱jje̱y.” Ken konig ahueʼ yanikaʼ.
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 Dios huadarite oʼibonok, “Ijkaʼapoy, buttida ijjay. Huadaria meknopo̱e̱ne. Da ahueʼ i̱jje̱y.” Ken konig ahueʼ yanikaʼ. Jerusalén Dios Huairien huakkaʼ jak o̱ʼe̱nok, “Ijkaʼapoy, buttida ijjay. Jerusaléna meknopo̱e̱ne. Da ahueʼ i̱jje̱y.” Ken konigtion ahueʼ yanikaʼ.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 Opuda̱da kuhuirihueahueʼdik moʼe̱ne. Diosayoʼda kuhuirihueaʼdik o̱ʼe̱. “Ijkaʼapoy, buttida ijjay. Doʼhued huaku oʼnopo̱e̱. Da ahueʼ i̱jje̱y.” Kention ahueʼ yanikaʼ.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 Kenpaʼda buttida yadaʼ. Menokpiʼ da ahueʼ yaneʼ. Nogi̱ti nogi̱tinada eaʼnayo totoʼa menaʼnok iaʼne.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 Huabokerekapiʼ nogtaj dakhueaʼ e̱gkaʼnayo kenpaʼti huairiakon konigti kentaj o̱gkaʼdik o̱ʼe̱. Kenda opud moʼpe̱e̱ʼuyate.
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Nogpaʼda donayo ijjay. Noga̱ ontaj dakhueaʼ e̱gkaʼnayo diayhueʼ ya̱e̱po kentaj o̱gkahueʼ ya̱e̱tiʼ. Noga̱ ontaj noga̱tida e̱gkaʼnayo diayhueʼ ya̱e̱po o̱gkahueʼ ya̱e̱tiʼ. Onteʼti e̱gkaʼnayo onteʼti diayhueʼ ya̱e̱po o̱gkahueʼ ya̱e̱ʼ.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 Noga̱ gobierno huairipiʼ “Opiot beyok,” enaʼnayo dakaʼda yayoktiʼ. Kenpaʼti diayhueʼada chompakon yayoktiʼ.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 “Doʼhued yudtaj adtemon betatohuaʼ.” Sorotataapiʼ enaʼnayo diayhueʼada adyo̱da yatatohuatiʼ.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 “Aypo beyok.” Noga̱ enaʼnayo sueʼnopo ehueʼada yabayoktiʼ. Yudtaj bektoyok enaʼnayo daknopoda ya̱e̱po yaktoyoktiʼ, ijjay.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 “Huadiʼtaj diʼ yamaikaʼ. Ontaj huatinosikeritaj konigti yanʼhuadiayikatiʼ.” Kenda opuden adhueaʼpaneʼ onʼmanaʼuyatenig moʼpe̱e̱deʼuyne.
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Donayo nogpaʼda ijjay. Matinosikeritaj diʼ yanʼmaikaʼ. Dakhueaʼda huaaʼeritaj Diosa “Kanopoʼkoreʼ,” yanʼtionaʼpakikatiʼ. Huadiayeritaj huadakda yakikatiʼ. Huabatidiʼkeritaj yanʼtionaʼpakikatiʼ. Huamagkeritaj kenpaʼti yanʼtionaʼpakikatiʼ.
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 Kenda boʼkikaʼpo konig Apag Dios Kuruderiensiʼpo moʼi̱kaʼapet. Huadak huakaʼeri kenpaʼti dakhueaʼ huakaʼeriere aypo kanʼto̱i̱ke̱ʼpo Diosa niokpoa kataʼteikeʼpo oʼkuyate kenpaʼti ehuiʼ moʼnigtaʼmonaʼikaʼne.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Diʼ aratbuttayoʼda diʼ eʼmaikaʼnayo gana eʼkaʼhuayak baehueʼdik moʼe̱a̱pone. Kenda dakhueaʼ huakaʼeria o̱gkikaʼ. Diʼ aratbuttaj diʼ onʼmaikaʼ. Dakhueaʼ huakeritaj kenpaʼti diʼ maikaʼdik moʼi̱kaʼapone.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 O̱ʼnen huabettayoʼda ʼuruaʼda e̱ʼhua̱i̱kaʼnayo “Huadakda ijkay,” nopo̱e̱hueʼ yanikaʼ. Dakhueaʼ huakaʼeria kenda o̱gkikaʼ. Dakhueaʼ huakeritaj kenpaʼti diʼda huaaʼdik moʼi̱kaʼne.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Opuden Apag Dios kurudyo̱ ayaʼtada diʼ oʼmaikaʼ kenpaʼti ayaʼtada huadakaʼda oʼmagkikaʼ. Konigti opuden Apag Dios ayaʼtada diʼ yanʼmaikaʼ kenpaʼti ayaʼda huadaknopoʼda ya̱gʼkikatiʼ.
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.