Mateus 24
Jesucristo oy oa’pak: Kenda Jesucristoa; monigka’uyatenok; Diostaj mo’manopo’yarea’ika’ne (AMRNT) vs AAI
1 Diosen jakyaʼ Jesúsa o̱ʼo̱ro̱kdepo jak kurute eʼhuaeʼte, “Diosen huakkaʼ jak yatiahuayʼ, ʼuruda o̱ʼe̱.” Oroʼa Jesúsen huanigpe̱i̱kaʼeria Jesústaj onaʼuy.
1 Jesu Tafaror Bar gagamin ihamiy tit inan auman, ana bai’ufununayah hina hiu, “Tafaror bar kwi’itin gewasin maiyow.”
2 —In huid jak boʼtiahuaydenigtaj nogok ayaʼda huid onʼsakapo. Huabada sorokte nog aratbuta onʼsakaʼapo. Huid kupahuihuihueʼ o̱ʼe̱a̱po. Diosen jak ehueʼda o̱ʼe̱a̱po. Buttida ijjay. —Jesúsa oroʼtaj monaʼuyne.
2 Jesu iyafutih eo, “Sawar iti kwa’i’itan, a tur ao’owen, kabay etei boro natafofor nare naatu kabay ta boro men ana efanamaim na’inu’in kwana’itinimih.”
3 Ken Olivos oteʼyo oʼhuaʼdeʼuy Jesús eʼhuadte oroayoʼda kentaj oʼhuahuaʼpo onaʼpo:
3 Jesu yen Olive Oyaw tafan mare, ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hina biyan hitit hibatiy hio, “Kuo anowar mar i boro biy iti sawar hinamatar? Naatu o inanan ina’inanen boro abisa ana’itin anaso’ob. Naatu mar yomanin nakakabon boro mi’itube ana so’ob?”
4 —Keyoj, huakkaʼada opudtaj namaʼda enaʼte pe̱e̱hueʼ yanikatiʼ.
4 Jesu iyafutih eo, “Matato niwa’an, men sabuw hinan hinifufuwimih.
5 Huakkaʼada opudtaj boʼhuatiakapone. “Cristo i̱jje̱y.” Namaʼda monaʼapet. Kenomeytaj huakkaʼada namaʼda onʼmanigpe̱e̱a̱po.
5 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinan hinao, ‘Ayu i Keriso’ naatu sabuw moumurih na’in boro hinifufuwih.
6 Nogbayo nogbayo gobierno sorotataj nog gobierno sorotataj onʼbarakonhuaʼ yanʼbatiaʼpakapet. Opudnayo meʼpukhueʼ yaneʼ. Keneʼhua̱ya̱ʼ huameʼnoe tiakhued e̱e̱ʼted.
6 Baiyow ana tur boro kwananowar, naatu baiyow isan ana tur boro kwananowar, baise men kwanabir. Sawar yumatah ta ta boro hinamatar, baise nati i men mar yomanin.
7 Nogbayaʼ nogbayaʼ gobierno sorotataj yanʼbarakeonhuahuaʼapet. Diga̱ʼda yanʼbarakeonhuaʼapet. Nogya̱ʼ nogya̱ʼ aratbut aypobayoʼ o̱ʼnepo yanʼmabueyonhuaʼapet, huakkaʼda dakhueʼda yanʼmamaeapet, kenpaʼti nogbayaʼ nogbayaʼ huadari ya̱ʼi̱ye̱ga̱pet.
7 Tafaram ta boro tafaram ta hairi hiniyow, na’atube bar merar ta boro bar merar ta ana aiwob hairi hiniyow. Baimar kakafin, iriyoy boro tafaram awan nakaratan.
8 Kenpaʼ huaboaʼ dakhueaʼda o̱ʼe̱depo paiʼnanada yanʼnopoʼe̱a̱pet.
8 Sawar iti etei hinamatar i kek tufuwamih ebobotukwar na’atube.
9 Nogok doʼtaj moknopo̱i̱kaʼnok opudtaj diga̱ʼda mogkaʼapet. Opudtaj boʼarakapet. Nogba nogbayaʼ huabada opud huaknopo̱e̱ʼeritaj boʼhuadiayikaʼapet.
9 “Sabuw boro hinafatumi hinabuw kwanan hini’a’akir, hina’asbuni kwanamorob, ayu wabu’umaim kwabowabow isan.
10 Kenokaʼ huakkaʼada yanoknopo̱e̱batikapet. Nog huaknopo̱e̱ʼeritaj dakhueaʼda yanʼmagkaʼapet yanʼbakude̱a̱ʼapet kenpaʼti huayahuaya yanʼbahuatitotiaʼkeapet.
10 Nati ana veya’amaim baitumatumayah boro hai baitumatum hinihamiy, naatu turahinah babah hinao, taiyuwih turahinah hinifa’ifa’ih,
11 Kenpaʼti huakkaʼda huamanbatiaʼpakeri ya̱ʼneapet. Diosen huamanmadikaʼeri i̱jje̱y namaʼda yadaʼapet. Kenpaʼ onʼmonaʼnok huakkaʼada namaʼda yanoknopo̱e̱a̱pet. Onaʼti Diostaj pakhueʼ ya̱ʼneapet.
11 dinab baifufuwenayah moumurih na’in boro hinatit sabuw moumurih na’in hinifufuwih.
12 Diga̱ʼda dakhueaʼ onʼmagkaʼaponok huaknopo̱e̱ʼeria diʼ onʼmaepo sigda sigda yanʼbatikapet. Onteʼti nog huaknopo̱e̱ʼeritaj huayahuaya suepiʼ diʼ yanʼmaeapet.
12 Tafa’asar boro nara’at natasasar sabuw momurih na’in hai yabow boro wan natutum.
13 Kenomey Diostaj dakaʼda onʼnigpe̱e̱po oʼnoknopoeonhuahuikaʼpo batikhueʼda huayahuaya diʼ onʼmaeʼikaʼnignayo onʼbueydepo batikhueʼda onteʼti Diosere onʼnoeonhuahuikaʼapo.
13 Baise yait nabukikin nan yomanin natitit i boro yawas nab.
14 Konig ijmanmadikaʼnig, Dios Huairitaj huaknopo̱e̱ʼeri Diosensiʼpo ya̱ʼneapet. Kenda nogbayaʼ nogbayaʼ huabada yanʼmanbatiaʼpakikaʼapet. Ayaʼada yanʼmape̱a̱pet. Ayaʼada enʼmape̱e̱deikaʼte keneʼhua̱ya̱ʼ huameʼnoe ya̱ʼe̱a̱pet.
14 Tur Gewasin, mar ana aiwob isan, i boro tafaram wanawanan etei hinabinan sabuw etei hinanowar, imaibo mar yomanin boro nan natit.
15 Kenda Diostaj konig ta̱hui̱re̱gnanada o̱ʼe̱po Diosen jakyo ya̱ʼe̱a̱pet. Daniela aʼnenda oʼmadoyaʼuyate. Yanʼbonaʼpakpo yanʼnopoenkatiʼ. Kenda Diosen jakyo e̱ʼe̱deʼte yanʼtiahuaydepo
15 “Biya’ohow Ana Sawar Kakafin boro efan kakafiyinamaim nabatabat kwana’itin, dinab orot Daniel eo na’atube. Baiyabayan orot iti tur nabiyab naniyan nab gewas.
16 ayaʼda aratbut Judea huadaribayo o̱ʼnepo oteʼyon i̱da kenʼmamoneʼ.
16 Sabuw iyab Judea wanawananamaim tema’ama boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen.
17 Huabarakeri i̱dada onʼbatiaknok jak kurute opud e̱e̱ʼnayo jakyo katepiʼ moʼtamae aʼudyaʼpo kudhueʼ yanetiʼ. I̱dada yanʼmamontiʼ.
17 Orot yait ana bar faifiy wan ema’am boro men nare ana sawar bar wanawanan nabowamih, veya en.
18 Kenomey taʼbayo o̱ʼnepo jakyo huaoktaj aʼetuyaʼpo kumejhueʼ yaneʼ. I̱dada yanʼmamontiʼ.
18 Orot yait masaw ebowabow boro men namatabir ana biya baibiyon bar nabaimih.
19 Ettoneʼ bogdakhueʼ ya̱ʼnepo kenpaʼti ettoneʼ yo̱bed yanʼto̱e̱po onʼminognok i̱da monhueʼdik o̱ʼnenok kenomeytaj dakhueʼnanada ya̱ʼe̱a̱pet. Paiʼda yanʼnopoʼe̱a̱pet.
19 Nati ana veya’amaim baibin iyab siasiar tema’ama naatu baibin iyab kek tibitotoman boro hini’akir yababan hinab.
20 Yanʼtionaʼpakikatiʼ. Huahuiʼokpiʼ uuʼok e̱e̱ʼtepiʼ monhueʼdikpiʼ a̱ʼe̱ya̱ʼpo, okmapi̱e̱ʼahuaddikte monhueʼdikpiʼ a̱ʼe̱ya̱ʼpo, yanʼtionaʼpakikatiʼ.
20 God isan kwanayoyoban, saise men rarab kokou ana veya’amaim o Sabbath ana veya’amaim namataramih.
21 Huakkaʼnada paiʼda yanʼnopoʼeonhuahuaʼapetnok. Keʼponanada ya̱ʼneonhuahuaʼapet. Aʼnenda sueʼda paiʼdamon onʼnopoʼe̱ʼuyate. Kenpaʼti nogok onteʼti sueʼda dakhueʼmon yanʼnopoʼe̱a̱pet.
21 Nati ana veya’amaim boro yababan kakafin men marasika anamaim o boro namamatar na’atube namataramih.
22 Ayaʼada mabueyhueʼdik kaʼneʼpo kenpaʼti Diostaj huaknopo̱e̱ʼeri Diosen huabaktieʼeaʼeritaj Diosa oʼmatinepahuiʼpo “sueʼda huameʼnoe aratbut paiʼnananada kanʼnopoʼunhuahuikeʼ.” Diosa yaʼaapet. Konige̱po yanʼtionaʼpakikatiʼ.
22 God nati veya narurukabum na’at sabuw boro yawas men hinab. Baise ana sabuw rurubiniyih isah enotanot, imih veya boro narukabum.
23 Kenokaʼ paiʼda eʼnopoʼunhuahuadeʼte “Yanʼtiahuayʼ in Cristo o̱ʼe̱.” “Yanʼtiahuayʼ a̱yo̱ Cristo o̱ʼe̱.” Beʼapiʼ enaʼnayo pe̱e̱hueʼ yanetiʼ.
23 “Nati ana veya sabuw afa hinan hina’uwi, ‘Keriso’oban iti!’ o ‘Iban ni’i!’ men kwanitumatum.
24 Nogok “Cristo i̱jje̱y,” huabokerekapiʼ namaʼda yanʼmanaʼapet. Noga̱ “Diosen huamanbatiaʼpakeri i̱jje̱y,” namaʼda nogok nogok yanʼmanaʼapet. Diosen huabaktieʼeaʼeri namaʼda ka̱gkeʼpo namaʼda yanʼmanaʼapet. Kenpaʼti ʼuruaʼda konig Diosayoʼda kaʼdik o̱ʼe̱nig ya̱gkaʼapet kenpaʼti yanʼbayareaʼapet.
24 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab baifufuwenayah boro hinan ina’inan fokarih hinasinaf God ana rourubinen sabuw moumurih na’in boro hinabow.
25 Namaʼda huaaʼeria namaʼda yanʼbatiaʼpakapet. Namaʼda huaaʼeri tiakhued dakaʼda opudtaj onʼnopo̱e̱a̱ʼne.
25 Imih abimatuwibo sawar hinamatar.
26 “Aratbut ehueʼ eʼnahue̱ʼyo̱ Cristo o̱ʼe̱.” Aratbuta eʼnaʼnayo huahueʼ yanetiʼ. “I̱yo̱ Cristo o̱ʼe̱ jakyo.” Beʼapiʼ enaʼnayo pe̱e̱hueʼ yanetiʼ.
26 “Sabuw a tur hinaowen hinao, ‘Iban nati arar yan ema’am,’ men imaim kwanan kwananuwih. O hinao, ‘Nati nanawan bar wanawanan wa’ir ema’am,’ men kwanitumatum.
27 Konig o̱jbedtoneʼ adteda kurudya̱ʼ eʼeypak oʼhuaikaʼ ayaʼada aratbuta nogbayaʼ nogbayaʼ onokteyoʼ onʼtiahuayikaʼ. Ken konig do onteʼti eʼtiakte aratbut nogbayaʼ nogbayaʼ onokteyoʼ onʼtiahuayapet. Doʼtaj Diosen Huasiʼpo i̱jje̱nok Diosa meʼtaʼmonaʼuyne.
27 Veya yeninane namanamar ebowabow veya ra’iyinane uman emamarakaw, Orot Natun nanan ana marakaw boro nati na’atube.
28 Hua̱so̱ʼ oʼbueypo i̱da pa̱gda o̱ʼe̱. Matuk i̱da onʼbatiakikaʼ. Konigti nogok aratbut dakhueaʼda o̱gkikaʼdeaponok doere Diosen huataʼmoneriere ijhuarakapoy. Dakhueaʼ huakaʼeritaj castiga ijmagkaʼapoy.
28 Menamaim orot babin biyan murubin inu’in mamu ikou boro etei imaim hinaru’ay.
29 Kenokaʼ paiʼda enʼnopoʼunhuahuadeʼte diga̱ʼ eʼmagkadhuahuaʼ enʼbatikdeʼte niokpoakon sigpiʼ taʼtehueʼdikda ya̱ʼe̱a̱pet konigti puug jeyhueʼda ya̱ʼe̱a̱pet. Kurudya̱ʼ siokpo yakahuaapet. Kurudyo̱ hua̱e̱ʼeri huairinig yanʼkiriga̱ʼapet.
29 “Yababan iti hinamamatar ufunamaim
30 Kenokaʼ kurudyo̱ do Diosen Huasiʼpotaʼ boʼtiahuayapet, ʼuruaʼnanada e̱e̱ʼte ayaʼada boʼtiahuayapet. Diostaj dakhueʼda o̱gkikaʼpo onʼmanokotdepo onʼmameʼpukpo diga̱ʼda onʼbahuikapo. Do eʼtiakte boʼtiahuayapet. Teynanada i̱jje̱po ʼurunanada i̱jje̱po ijhuarakapoy.
30 “Imaibo Orot Natun maramaim boro natit, tafaram wanawanan sabuw etei orot Natun ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit sakuk wanawanan nanan hina’itin hinama hinarerey.
31 ʼUttaʼda huatoʼkaʼpuʼ eʼtoʼkaʼte doʼhued huataʼmoneri ijmataʼmonaʼapoy. Nogyon nogyon doʼhued huabaktieʼeaʼeritaj onʼbakupopakaʼapo. Ayaʼbayaʼda onʼbakupopakaʼapo.
31 Ana tounamatar boro taur douduf auman hinatit tafaram tutufin wanawanan umasusun kwafe’en etei God ana sabuw rurubinih hinabow hinita’ay.
32 Higuera hue̱ymeytaj ijmanbatiaʼpakapoy. Kenda dakaʼ yanʼnopo̱e̱ʼ. Huaʼopi oʼkutaʼsonpakde oʼbakutapakde huabayok oʼtiakonyak moʼnopo̱i̱kaʼ.
32 “Ai fofou raurihimaim ebi’obaiyih kwanaso’ob, ai raurih boubuh tititit kwa kwaso’ob, ai hai buwayan ana veya i natit.
33 Kenda kenpaʼ huaboda ijmanay e̱ʼe̱deʼte opud boʼtiahuaydepo kurudya̱ʼ oʼtiakdeapo nopo̱e̱ʼdik moʼe̱ne.
33 Bai’obaiyen i ta’imon, sawar iti na’atube hinamamatar kwa boro kwanaso’ob, veya i nakabom etawan awanamaim ebatabat.
34 Ayaʼ opud aratbut bueyhued opuden huakkaʼ jaktaj takaʼ sorotataj keʼpoda mogkaʼapet.
34 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti boun yawas kwama’am boro iti sawar namatar kwana’itinibo kwanamorob.
35 Doʼhued huaʼa doʼhued eʼmanmadikaʼnayo kenpaʼda o̱ʼunhuahuikaʼapo. Batikhueʼdik o̱ʼe̱a̱po. Huadari batikdik kurud batikdik doʼhued eʼmanaʼnayo batikhueʼdikda o̱ʼe̱a̱po.
35 Mar tafaram i boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.
36 Ken huameʼnoe oʼtiakapo kente niokpo eʼhuadte ayaʼada beʼapiʼ nopo̱e̱hueʼda o̱ʼne. Diosen huataʼmoneripiʼ kurudya̱ʼ nopo̱e̱hueʼ o̱ʼne. Do, Diosen Huasiʼpo itipiʼ nopo̱e̱hueʼ i̱jje̱y. Apag Diosayoʼda oʼnopo̱e̱.
36 “Orot men yait ta Jesu ana na isan veya o sumar so’obamih. tounamatar maramaim men hiso’ob na’atube i Natun auman men so’ob, baise Tamah akisinamo so’ob.
37 Konig aʼnenda Noékudak e̱e̱ʼte aratbut hua̱hue̱ e̱ʼpo̱gtaj onmabohueʼ o̱ʼnuy. Do eʼtiakte konigti o̱ʼe̱a̱po. Aratbut doʼtaj onmaboikahueʼ o̱ʼneapo.
37 Noah ana veya’amaim abisa mamatar na’atube Orot Natun nanan boro na’atube namatar.
38 Aʼnenda Noé eʼnoete hue̱kurutoneʼ tiakhued e̱e̱ʼted aratbut onʼbapeikaʼ, onʼmamayʼikaʼ, onʼto̱e̱pakikaʼ, kenpaʼda o̱gkikaʼuy. Diostaj nopoʼkoreahueʼda Noéomey kusiʼpetoneʼyo e̱gkuddeʼte
38 Nati ana veya tuw yena’e ana veya orot babin hiyuw hibow, hiaa hitom, hitabin hibiyasisir ufut Noah ark wanawanan run;
39 kenpaʼti hue̱kurutoneʼ oʼtiakapo oknopo̱e̱hueʼ o̱ʼnuy. Eʼtiakte entaʼkotdeʼte huaboaʼda onʼnokotuyate. Kenokaʼ hue̱kurua ayaʼda oʼbatohuaʼuyate. Do eʼtiakte konigti ya̱ʼneapet.
39 naatu so’oba’e hima’am kwanekwan tuw yen etei e’aruwih hin himorob. Imih orot Natun nanan ana itinin i boro nati na’atube.
40 Do eʼtiakte taʼbayo bottaʼ huabokerek ya̱ʼneapet. Diosen huataʼmoneria nogtatida yanoktohuaʼapet. Nogtaj yaʼnenonapet.
40 Orot rou’ab boro hai masaw hinama hinabob, Orot ta boro tounamatar hinabora’ah ta boro hinihamiy nama.
41 Bottaʼ ettoneʼa̱ yanʼbataruaʼapet. Diosen huataʼmoneria nogtatida yanʼtohuaʼapet. Nogtaj yaʼnenonapet.
41 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hinabora’ah, babin ta boro hinihamiy nama.
42 Kenokaʼ do opuden Huairi oʼtiakdeapo nopo̱e̱hueʼ moʼe̱po, dakaʼ e̱kpo̱e̱ʼ menigi̱katiʼ opuda̱nayo.
42 “Isan imih mata to niwa’an, anayabin men kwaso’ob mar biy boro a Regah nan.
43 Jak hua̱ta̱e̱ʼeri eʼtayte huabereʼeri aʼbereyaʼpo onʼtiakikaʼ. Ken horate huabereʼeri oʼtiakapo jak hua̱ta̱e̱ʼeri eʼnopo̱e̱ʼnayo tayhueʼ o̱ʼe̱po huabereʼeritaj oʼmabonok berehueʼdik o̱ʼe̱a̱po.
43 Baise tur iti ao i naniyan kwanab. Orot bar matuwan bainowan hai veya nasoso’ob, boro matan nanuw nama’am nanunih hinabihir, ana bar boro men hinakwib hinabainuwimih.
44 Konigti opud kenpaʼti doʼtaj dakaʼ maboikaʼdik moʼi̱kaʼne. Kenokaʼ Huairi oʼtiakapo nopo̱e̱hueʼ e̱ʼneʼte ijtiakapoy.
44 Imih mar etei mata to niwa’an kwanabobuna kwanama, anayabin Orot Natun boro men o veya kunotanotamaim natitamih.
45 Huaknopo̱e̱ʼeritaj ʼuruaʼnanada huatamato̱e̱ʼeritaʼ Diosa oʼpakikaʼ. ʼUruaʼnanada huatamato̱e̱ʼeria huaknopo̱e̱ʼeritaj dakaʼ onʼmanmadikikaʼ kenpaʼti dakaʼ onʼmato̱i̱kaʼ.
45 “Akir wairafin bosunusunubayan naatu not wairafin ana orot ukwarin boro nayara’ah akir wairafih afa nakaifih hai bay ana veya’amaim nitih.
46 Do eʼtiakte huatamato̱e̱ʼeri dakaʼda onʼnigpe̱i̱kaʼpo huadakda eʼmanmadikikaʼnayo kenpaʼti ʼuruda nog huaknopo̱e̱ʼeritaj eʼtihuapokikaʼnayo durugda o̱ʼneapo.
46 Naatu ana orot ukwarin namatabir nanan bowabow gewasin nabowabow na’itin boro niyasisir.
47 Dakaʼda Diosen o̱gkikaʼpo ayaʼda Diosen eʼtamaeʼ onʼto̱i̱kaʼapo.
47 A tur ao’owen nati akir wairafin boro nayara’ah sawar etei nakaifen.
48 Doʼhued huairi ijhueʼda ya̱ʼe̱po yatiakapet namaʼda eʼnopo̱e̱ʼnayo kenpaʼti
48 Baise akir wairafin nitafasar nao, ‘Au orot ukwarin men saise matabir enanamih.’
49 Diosen huaknopo̱e̱ʼeritaj eʼmabitbitnayo kenpaʼti sineʼ huakkuda̱ʼeriere eʼbapeʼikaʼnayo kenpaʼti kenomeyere eʼmamayʼikaʼnayo
49 Naatu natatabir akir wairafih afa narauw ni’a’afiyih bay naa, harew tomayah bairi hinaa hinatom hinabikoko’aw wanawanan
50 kenokaʼ Huairitaj mabohueʼ eneʼte ijtiakapoy. Kenmeʼnoete nopo̱e̱hueʼ e̱e̱ʼte ijtiakapoy.
50 veya naatu sumar so’oba’e nama’am kwanekwan ana orot ukwarin namatabir nan natit.
51 Kenomeytaj diga̱ʼda oʼnogkaʼapone. Namaʼda huaaʼeri dakhueaʼda o̱ʼnenok kenomeyere oʼnogkaʼapone. Ke̱yo̱da aratbut paiʼda onʼnopoʼi̱kaʼ kenpaʼti diga̱ʼda onʼbahuikikaʼ ke̱yo̱ kenomeytaj ijmaenapoy.
51 Naatu orot ukwarin nati ana akir wairafin boro nab narab ufun narauwatait, sabuw afa wanawanah rerekabih bairi baimakiy kakafin hinab hinama hinarerey wah takitak niwa’an.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.