Atos 28

Jesucristo oy oa’pak: Kenda Jesucristoa; monigka’uyatenok; Diostaj mo’manopo’yarea’ika’ne (AMRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Oroʼ sueʼpiʼ taʼkothueʼ o̱ʼe̱po kuhuadte o̱ʼe̱po hua̱gkutaʼmej oʼdikkikaʼ Malta huaboaʼda oʼnopo̱e̱ʼuy.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 Nog aratbut kenteda o̱ʼnikaʼpo oroʼtaj ʼuruaʼda moʼto̱e̱ʼuyne. Ehuiʼ kenpaʼti jujuʼda o̱ʼe̱nok huaboro taʼak o̱gkaʼdepo “ibodte yanʼtiboʼ,” monaʼuyne.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 Ken sueʼda itoʼpi eʼay oʼbeʼeadpo taʼakyo oʼtibahuedapo Pabloa. Taʼak jukda o̱ʼe̱nok bihui o̱ʼo̱ro̱kpo Pabloen huabataʼ oʼbokpo oʼtidteyyeʼuy.
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 Hua̱gkutaʼmejyo aratbut hua̱e̱ʼeria Pabloen huabaʼtaj bihui oʼtidteyyepo oʼtioronok onʼtiahuaydepo,
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Pablonayo huabaʼa onhuinokaʼpo bihui taʼakyo oʼkotuy. Pablo menpaʼpiʼ ehueʼda o̱ʼe̱ʼuy.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 Oʼiyokapo, oʼbueyapopiʼ onʼnopo̱e̱po onʼnigunhuaʼpo ijhueʼda onʼnigunhuaʼpo iyokhueʼda kenpaʼti bueyhueʼda onʼtiahuaypo konogpaʼda onʼnopo̱e̱po, “keʼna nogtida oroʼen dios o̱ʼe̱,” huaboaʼda onʼbatiaʼpakuy.
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 Hua̱gkutaʼmej huairien taʼba ibodteda o̱ʼu̱y. Huairien huadik Publio o̱ʼe̱. Keʼnen jakyo oroʼtaj boʼtohuaʼuyne. Ke̱yo̱ bapaʼ huameʼnoe o̱ʼi̱kaʼpo aypo boʼtobapudhuaʼuyne.
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 Publioen apag dakhueʼda o̱ʼe̱po oʼdigpakpo kenpaʼti oʼmeʼsurukpo onpahueduy. Aʼtiahuayaʼpo Pablo oʼhuahuaʼpo. Oʼtionaʼpakdepo oʼtibataʼtedepo oʼyareadʼuy.
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 Pabloa eʼyareaddeʼte aratbut onʼtiahuaydepo nogda hua̱gkutaʼmej hua̱e̱ʼeri dakhueʼda o̱ʼnepo Pablotaj onʼhuatiakdenok kenomeytakon oʼbayareadʼuy.
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 Katetehueʼda huakkaʼda moʼbayokuyne oroʼtaj. Oʼhuaʼpo kusiʼpetoneʼyo oʼkudpo oroʼ ayaʼda katepiʼ eʼtohuaʼtaʼ oʼpaknok moʼbayokuyne.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Ken hua̱gkutaʼmejyo bapaʼ puug o̱ʼi̱kaʼdepo kusiʼpetoneʼyo oʼkuduy. Ken kusiʼpetoneʼ jujuʼok kenteda o̱ʼeonhuahuaʼuy Alejandría huakkaʼ jakyaʼ oʼtiakuy. Kusiʼpetoneʼ hua̱o̱jpate eʼketkaʼ dios Cástor kenpaʼti eʼketkaʼ dios Pólux o̱ʼu̱y.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Siracusa huakkaʼ jakyo oʼtiakuy. Siracusa kusiʼpe huabetaʼ o̱ʼu̱y. Kenteda bapaʼ huameʼnoe o̱ʼu̱y.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Onaʼti oʼhuaʼpo kubogte meyo̱hueʼda oʼhuaʼpo Regio huakkaʼ jakyo oʼtiakuy. Emeʼte huataʼpakyan oʼbapoknok i̱da oʼhuaʼpo emeʼte Puteoli huakkaʼ jakyo o̱kye̱ʼuy.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Ke̱yo̱da sueʼda huamaʼbuy Cristo huaknopo̱e̱ʼeritaj oʼhuahuaynok. “Oroʼeri nogtida semana yanikaʼ.” Monaʼuyne. Nogok Romayo dagte oroʼ oʼhuaʼuy.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Pablomey dagte onʼtiakpo huaknopo̱e̱ʼeri huamaʼbuya Romayaʼ onʼtipe̱e̱depo oroʼtaj dagte aʼdejyaʼpo Romayaʼ oʼnoro̱kpo Foro Apio huakkaʼ jakyo sueʼda huakkaʼmon onʼtiakuyate. Noga̱ Tres Tabernasyo onʼtiakuyate. Oʼbatiahuaydepo Diostaj dakiti oaʼuy Pabloa kenpaʼti Diostaj oʼdurugpakuy.
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Romayo oʼtiakdepo sorotataj huairia huamato̱i̱kaʼeritaj guardia huairitaj oʼbayokuy. Pablotanayo bayokhueʼ o̱ʼu̱y. Nog aratbuten jakyo Pablo i̱kaʼdik ya̱e̱ʼ huairia onaʼnok nogtida sorotataj oʼto̱i̱kaʼuy.
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Eʼtiakdeʼte bapaʼ huameʼnoe eʼpokdeʼte, “judío huairitaj yanʼbatotiak.” Pabloa oʼmanaʼuy. Onʼkupopakondepo,
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 Roma gobiernoen huairi doʼtaj oʼbatiaʼpakdepo doʼa dakhueaʼ kahueʼ i̱jje̱nok bueyhueʼdik i̱jje̱nok doʼtaj eʼo̱ro̱kaʼtaʼ eʼpakada
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 Roma gobierno huairitaj “kejeʼ, o̱ro̱kahueʼ yaneʼ,” judíoa oʼnonaʼnok, “Huakhuairitaj Romayo beʼtaʼmonaʼ. Keʼna doʼtaj meʼpe̱e̱ʼ,” yonaʼuy. Judío aratbuttaj katepiʼ dakhueaʼ o̱gkaʼ ahueʼ e̱e̱ʼpiʼ kenpaʼ yonaʼuy.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Konige̱po opudtaj kanʼtiakeʼ onhuaaʼne. Opudtaj aʼbatiahuayyaʼpo aʼmanbatiaʼpakyaʼpo kanʼtiakeʼ onhuaaʼne. Konig oroʼ judío aratbut oknopo̱e̱po oʼbueydepo nogok onteʼti oʼnoeapoy, oknopo̱e̱y, doʼhuakon kenda yoknopo̱e̱nok i̱ya̱ʼkon doʼtaj sirobia onʼtinukuʼikaʼ. —‍Pabloa oʼmanaʼuy.
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 —‍Judea huadaribayaʼ ontaj eʼtimadoyaʼ berobaʼ baʼehueʼ o̱ʼemey kenpaʼti judío aratbut Judeayaʼ onʼtiakmeʼ, “Pabloa dakhueaʼ oʼkaʼ,” noga̱tipiʼ huaahueʼ moʼe̱meʼne.
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Nogyon nogyon nog huakkaʼ jakyo nog huakkaʼ jakyo huabada Jesucristoen huaknopo̱e̱ʼeritaj dakhueʼda o̱ʼne onʼbahuaaʼnok kenaʼpo kenda iknopo̱e̱nig oroʼ eʼpe̱e̱taʼ oʼpaki. —‍Judío huairia Pablotaj oʼnonaʼuy.
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Nog huameʼnoete oʼtiakapoy, oʼnonaʼpo. Ken huameʼnoe emedeʼte Pablo e̱ʼhua̱e̱ʼyo judío onʼbatiakuy. Sikyoedda huaboaʼda oʼmanbatiaʼpakpo bisik oʼbatikuy. Aratbuta Jesús Huairitaj yanʼnigpe̱i̱kaʼapet. Moiséskudaka kenpaʼti Apagbaʼ huamanbatiaʼpakeria Jesústaj onʼtimadoyaʼuyate. Pabloa oʼmanaʼuy.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Noga̱ buttida oaʼ oʼnoknopo̱e̱ʼuy. Nogomeyanayo buttida oaʼ oknopo̱e̱hueʼ o̱ʼnuy.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 Onpapayoʼ nopo̱e̱hueʼ o̱ʼnepo huaboaʼda yanʼbahuaʼapet, Pabloa oʼnopo̱e̱po nogi̱timon oʼmanaʼpo:
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 Judío aratbutte yahuatiʼ in konig yamanatiʼ: Onaʼti onaʼti doʼhued huaʼa moʼpeunhuahuikaʼaponigʼa noponkahueʼ moʼi̱kaʼapone. Onaʼti onaʼti boʼtiahuayonhuahuaʼaponigʼa nopo̱gkahueʼ moʼi̱kaʼapone.
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 Opud eknopo̱e̱ʼtaʼ pakhueʼ moʼe̱ne. Nigpe̱e̱hueʼ moʼe̱ne. Diosen huaʼa eʼtiahuaytaʼ pakhueʼ moʼe̱ne. Kenaʼpo tiahuayhueʼdik moʼe̱ne, pe̱e̱hueʼdik moʼe̱ne nopoenkahueʼda moʼe̱ne. O̱ʼnen dakhueaʼ eʼkaʼ meʼnopoʼtihuekeʼpo Diostaj nopoʼkoreahueʼ moʼe̱ne.
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 Oy judío ehueʼ nog aratbuttaj Diosa oʼmanopoʼkoreaʼapo oʼmanopoʼtihuekeʼapo onteʼti kurudyo̱ oʼmanoeanhuahuikaʼapo. Kenomeynayo onʼnigpe̱i̱kaʼapo. Kenda yanʼnopo̱i̱kaʼ. —‍Pabloa judío huairitaj oʼmanaʼuy.
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 Pablo kenda eadeʼte judío huayahuaya onʼbatiaʼpakonpo onʼbahuaʼuy.
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Ken jakyo eʼtayhuayyak keʼnen huakupe oʼyokikaʼpo o̱ʼi̱kaʼuy. Bottaʼ huabayok o̱ʼi̱kaʼuy. Kenomey aʼtaʼhuadeyaʼpo enʼtiakte yanʼkud oʼmanaʼikaʼuyate.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Meʼpukhueʼda o̱ʼe̱po Jesús Huairitaj yanʼnigpe̱i̱kaʼ. Oʼmanaʼikaʼuyate. Kenpaʼti dakaʼda Jesucristo Huairitaj huadak huaʼa oʼmanmadikikaʼuy, ʼuruaʼda oʼmanmadikaʼpo. “Kenda manmadikahueʼdik ya̱e̱ʼ.” Beʼapiʼ onahueʼ o̱ʼnuyate, ken.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.