Atos 21

Jesucristo oy oa’pak: Kenda Jesucristoa; monigka’uyatenok; Diostaj mo’manopo’yarea’ika’ne (AMRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Huamaʼbuytaj oʼbakhuaʼdepo kusiʼpetoneʼyo oʼkuduy. Cos hua̱gkutaʼmejyo meyo̱piʼ bethueʼda butukda oʼhuaʼuy. Emeʼte huakkaʼ jak Rodasyo oʼhuaʼuy. Ke̱ya̱ʼ huakkaʼ jakyo Pátarayo oʼhuaʼuy.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Pátara nog kusiʼpetoneʼ Fenicia huadaribayo huahuaʼ oʼhuahuayʼuy. Oʼkudpo oʼhuaʼuy.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Eʼhuaʼte hua̱gkutaʼmej Chipre oʼtiahuayʼpo opetopen oʼhuaʼpo Siria huadariyo oʼhuaʼuy. Tiro huakkaʼ jakyo katepiʼ oʼbatatohuaʼpo batabakotandik o̱ʼe̱po oʼbetuy.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Tiro huakkaʼ jakyo Jesúsen huaknopo̱e̱ʼeritaj oʼbahuahuaydepo kenomeyere siete huameʼnoe o̱ʼunhuaʼuy. Diosen Noki̱re̱ga̱ huaknopo̱e̱ʼeritaj kenda oʼmanopo̱e̱a̱ʼnok “Jerusalényo̱ huahueʼdik ya̱e̱ʼ, Pablo.” Huaknopo̱e̱ʼeria oʼnonaʼuy.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Ken siete huameʼnoe o̱ʼe̱depo aʼhuayaʼpo o̱ʼo̱ro̱kʼuy. Huakkaʼ jak kurute ayaʼada Jesúsen huaknopo̱e̱ʼeri ettoneʼere huasiʼpoere boʼtaʼtiakuyne. Kuhuadte huikudate oʼbahuadpo Diostaj oʼtionaʼpakuy.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 “Yanhuatiʼ,” eʼmabajbajte monaʼuyne. “Yanʼmaetiʼ,” oʼmanaʼdepo kusiʼpetoneʼyo oʼkuduy. Kenomey keʼnen jakyo onʼbahuaʼuyate.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Ken huakkaʼ jak Tiroyaʼ oʼbakhuaʼuy. E̱ʼpo̱gyo̱ kusiʼpetoneʼyo oʼhuaʼuy. Tolemaida huakkaʼ jakyo oʼbetuy. Jesúsen huaknopo̱e̱ʼeritaj oʼbahuahuaypo nogmeʼnoetida kenomeyere oʼmata̱ʼe̱ahuaduy.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Emeʼte Pablo oroʼere oʼhuaʼuy. Cesarea huakkaʼ jakyo o̱kye̱ʼuy. Cesareayo Felipeen jakyo oʼhuaʼuy. Felipe Jesúsen huadak huaʼa oʼmanbatiaʼpakikaʼpo nogya̱ʼ nogya̱ʼ oʼmanbatiaʼpakikaʼuyate. Aʼnenda sieteʼa huabatihuapokikaʼ onʼbaktieʼeaʼuy. Keʼna nogtida o̱ʼu̱y. Kenere o̱ʼeonhuaʼuy.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Felipeen bottaʼ bottaʼ hua̱yo̱bu oʼta̱u̱y. To̱e̱pakhuedyoʼ oʼta̱u̱yate. Kenomeytaj Diosa oʼmanopo̱e̱a̱ʼnok kenda onʼmanikaʼuyate.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Huakkaʼ huameʼnoe e̱ʼe̱deʼte Diosenbaʼ huamanbatiaʼpakeri Judeabayaʼ o̱kye̱ʼuy. Keʼnendik Agabo o̱ʼu̱y.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Oroʼtaj aʼtaʼhuadyaʼpo oʼtiakuy. Agabo makaʼbij Pablotada jokbijjeatoʼpo huataʼ oʼitinukupo kenpaʼti oʼbaʼtinukupo oʼbatiaʼpakpo,
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Kenda oʼpe̱e̱depo oroʼ kenpaʼti Cesarea huaknopo̱e̱ʼeria Pablotaj onaʼpo, “Jerusalényo̱ huahueʼ ya̱e̱ʼ.” Diga̱ʼda onaʼuynigʼa.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Pablonayo monaʼpo,
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Pablo oroʼtaj nigpe̱e̱hueʼ moʼe̱nok,
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Ken katepiʼ e̱ʼta̱e̱ʼ kutamayo oʼbahueʼudpo Jerusalényo̱ oʼhuaʼuy.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Sueʼada Jesústaj huaknopo̱e̱ʼeria Jerusalényo̱ boʼtahuaʼuy. Mnasónere oʼhuaʼpo keʼna Chipreyo hua̱e̱ʼeri o̱ʼu̱y. Jesúsen huanigpe̱i̱kaʼeri o̱ʼi̱kaʼuyate. Mnasónen jakyo Jerusalényo̱ boʼtohuaʼuyne. Ke̱yo̱da o̱ʼi̱kaʼuy.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Jerusalényo̱ eʼtiakdeʼte Jesucristotaj huaknopo̱e̱ʼeri huamaʼbuya durugteda boʼeduyne oroʼtaj.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Jacobotaj aʼtaʼhuadyaʼpo emeʼte oroʼere Pablo oʼhuaʼuy. Jacoboere ayaʼda Jesucristoen huaknopo̱e̱ʼeri huairitoneʼ onʼmauy.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 “Ijtiaki,” Pabloa oʼmanatoʼdepo, Diosa dakaʼ beʼtihuapoknok Jesúsen huadak huaʼa oʼmanbatiaʼpaknok huakkaʼnada nog aratbut huaboaʼda onʼnopoʼkoreaʼpo Jesús Huairitaj oʼnoknopo̱e̱meʼ. Kenda Pabloa oʼmanbatiaʼpakuy.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Kenda onʼpe̱e̱depo, huadakda o̱ʼe̱ Dios, ʼuruaʼda oʼkadhuahuameʼte Diosa, onʼbatiaʼpakdepo, Pablotaj oʼnonaʼpo:
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Judío aratbuttaj nog aratbutenbayaʼ namaʼda Pabloa oʼmanmadikikaʼ. Kenda Moisésa oʼmanaʼuyate kahueʼdik o̱ʼne. Kenpaʼti huabokereksiʼpo huasiʼdak oktegi̱kahueʼdik o̱ʼne. Kenpaʼti konig judío aratbut o̱gkikaʼuyatenig kikahueʼdik o̱ʼne. Kenda iʼmanmadikikaʼnig ontaj judío huaknopo̱e̱ʼeria moʼtipe̱e̱meʼte.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 ¿Konige̱po oroʼ kate kaʼdik o̱ʼe̱? Kenomey judío huaknopo̱e̱ʼeri Pablo oʼtiakde onʼpe̱e̱depo kupopakdik o̱ʼneapo.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Konig ya̱gʼkatiʼ oʼnonapone: Oroʼen bottaʼ bottaʼ huabokerek moʼe̱ne. Ken konig oʼkaʼapoy buttida Diostaj oʼnonameʼtenigda. Kenda kaʼdik o̱ʼne.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Yanʼbatohuatiʼ. Kenomeyere Diosen jakte konig Moisésa oʼmanaʼuyatenigda Diostaj yanʼbayoktiʼ. Kenomeytaj oveja ʼuhua kaʼdeʼpo huakupe yabayoktiʼ. Oveja ʼuhua Diostaj eʼbatiarakadeʼte kuse̱renaʼda kupieʼdik moʼmaeapet. Kenda ekaʼnayo judío aratbut huaknopo̱e̱ʼeri opudtaj boʼtiahuaypo noga̱ namaʼda onʼhuaaʼmeʼte onʼnopo̱a̱po kenpaʼti Moisésenbaʼ oʼkikaʼ, onʼnopo̱a̱po, ken.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Kenpaʼti nog aratbut huaknopo̱e̱ʼeritaj oʼmanigmadoyaʼuy. Kenda kaʼdik e̱ʼhua̱e̱ʼ oʼmanigmadoyaʼuy oroa. Konig judíomey o̱gkikaʼnigtaj kikahueʼdik e̱e̱ʼtada ken huaen dios eʼketkaʼtaj eʼyokdeʼ bapehueʼdik yanikaʼ. Kenpaʼti mimipiʼ bapehueʼdik yanikaʼ. Kenpaʼti eʼhuerenpitidukuʼte eʼbuey bapehueʼ yanikaʼ. Kenpaʼti nogen hua̱to̱e̱ʼtaj bakdejhueʼdik yanikaʼ. Kenyoʼda oʼmanigmadoyaʼuy. —‍Jacoboomeya̱ Pablotaj oʼnonaʼuy.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Ken Pabloa bottaʼ bottaʼ huabokerektaj oʼbatohuaʼpo emeʼte kenomeyere onokteyoʼ Diostaj ʼuruʼdikyoʼ o̱gkaʼuyate. Siete huameʼnoe nige̱ʼdik o̱ʼnepo kenokaʼ Diostaj ovejapiʼ vacapiʼ oʼnigarakapet kenda sacerdotetaj aʼnaʼyaʼpo Diosen huamanmadikaʼ jakyo onʼkudonmeʼte.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Ken siete huameʼnoe huapokdikte e̱e̱ʼte sueʼda judío aratbut Asia huadaribayaʼ Diosen jakyo Pablotaj onʼtiahuaydepo huakkaʼda aratbut e̱gkupopakte Pablotaj dakhueaʼ onʼbatiaʼpakdenok Pablotaj onʼepo. Onʼto̱e̱ʼuy. ʼUttaʼda onʼmanaʼpo:
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 —‍Boʼtihuapok Israel huabokerek. In huabokerek nogbayo nogbayo oʼhuaeʼikaʼpo, oroen eʼmanmadikaʼ dakhueʼda o̱ʼe̱ oʼmanmadikikaʼpo, Moisésenbaʼtaj pe̱e̱hueʼdik yanikaʼ oʼmanmadikikaʼ, kenpaʼti in Diosen jaktaj dakhueaʼda oʼhuaaʼpo kenpaʼti nog aratbuttada Diosen jakyo oʼbakuda̱ʼnok Diostaj ta̱hui̱ri̱ga̱ʼda o̱gkikaʼpo. —‍Nogbayo judío huabokereka ʼuttaʼda onʼmanaʼuyate. Namaʼda onʼmanaʼuynigʼa.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Jerusalényo̱ ʼikken Pablo Trófimoere judíoa onʼtiahuaymeʼte. Diosen jakyo Pablo Trófimo Efeso hua̱e̱ʼeritaj oʼtokudtaj judíomey namaʼda onʼnopo̱e̱po namaʼda onʼhuaaʼuynigʼa.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Ayaʼda Jerusalén jak hua̱e̱ʼeri onʼpe̱e̱depo, onʼdiayonpo, onʼhuaketonyakpo onʼkupopakpo. Pablotaj onʼto̱e̱po Diosen jak kurute onʼto̱ro̱konpo. Diosen huamanmadikaʼ jak i̱dada oʼnokhuikuy.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Kenokaʼ Pablotaj eʼaraktaʼ onʼpakpo, ayaʼda jak hua̱e̱ʼeri ʼuttaʼda onʼmaboyaʼ. Kenda Roma sorotataj huairi oʼmatipeundepo,
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 i̱dada sorotataj sorotataj huairiere o̱gkupopakonpo aratbut e̱gkupopakyo onʼbaketonyakuy. Aratbuta huairitaj sorotatatere onʼbatiahuaydepo Pablotaj eʼtuktukada onʼbatikonʼuy.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Sorotataj huairia Pablotaj ibodteda oʼhuatiakdepo oʼto̱e̱a̱toʼpo, “Bottaʼ sirobia yanʼtinukuʼ,” oʼmanaʼpo, Kentaʼ oʼmanaʼpo: “¿Beʼa ya̱ʼe̱?” “¿Kate yakaʼ?” oʼmanaʼnigʼa.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Huairitaj pe̱e̱hueʼada huakkaʼda nogda nogda huadik onʼmanaʼpo huairia nopo̱gkahueʼ o̱ʼe̱po kenigda oʼmanaʼuy.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Sorotataen jak huabehuikyo e̱ʼe̱deʼte aratbuta Pablotaj dakhueaʼda e̱gkataʼ onʼpaknok sorotataj Pablotaj kutayo huabagkutopeʼte baktohuaʼdik o̱ʼnuy.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Kenpaʼti
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Huakpayo huakuda̱ʼdikte e̱e̱ʼte huairitaj Pabloa onaʼpo: “¿Menpaʼ onʼere batiaʼpakdik i̱jje̱?” Pabloa onaʼuy.
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Aʼnenda Egiptoyo hua̱e̱ʼeri huabokerek Roma huairitaj e̱ʼentaʼ oʼpakpo kente aratbut ehueʼ e̱ʼi̱kaʼyo cuatro mil huabarakeri oʼbatohuaʼuyate. ¿Keʼna ehueʼ i̱ʼe̱? —‍Sorotataj huairia Pablotaj onaʼuy.
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 —‍Do judío aratbut i̱jje̱y. Cilicia huadaribayaʼ huaboroʼmon Tarso huakkaʼ jak hua̱e̱ʼeri i̱jje̱y. Aratbuttaj eʼmanaʼtaʼ ijpaki. —‍Pabloa onaʼuy.
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 “Manaʼdik i̱ʼe̱ne.” Sorotataj huairia onaʼnok Pablo huabehuikte oʼbopo, oʼmanigbaʼtepo. Ken soataʼ e̱ʼneʼte enʼbatikdeʼte kenomeyen huaʼa hebreo huaʼa oʼmanaʼpo:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.