Mateus 7
Ama NT (AMM_TBL) vs BKJ
1 Nosai no mo; Isiso mo ti monoi na ikoki, “Noko siyai monoi noiyo lukaso ukoiwo, “Kopokoiyauwo.” Wonikaluso momaini molo kopokoiyau foli monoi mani, Kotoyo yomukaiyoimo.
1 Não julgueis, para que não sejais julgados.
2 Molo koiyau aluwai foli monoi imo lukaso ukakinuwomo, Kotoyo mani, yomu unoinuwomo. Uo imo lukaso ukakinuwomo, Kotoyo mani, uo imo yomu unoinuwomo. Koufaso lukaso ukakinuwomo, Kotoyo mani, koufaso yomu unoinuwomo.
2 Porque com o juízo com que julgardes sereis julgados; e com a medida que medirdes vós sereis medidos.
3 Noko siya monoi noiyo iyamoiwo, molo koiyau aluwai foli monoi mo. No mo molo kukumo koufa komiyaisu. Ulai nono mani, molo koiyauso yapoli na taluwai manoni, molo kukumo soliyaki komiyai tanokaino, a soliyaki topi.
3 E por que tu observas o cisco que está no olho do teu irmão, e não percebes a viga que está no teu próprio olho?
4 Hani monoi siyokunoso timoni, “Woli, yo mo kukumo koufa tafoliwainoki, nani moloso.” Ulai nono mani, a pokamono siyoli pa tokiniso, nani molo tiso.
4 Ou como dirás a teu irmão: Deixa-me tirar o cisco do teu olho, e, eis uma viga no teu próprio olho?
5 Nono mo imo topoko nokota nali, nona amu monoi tiyomuni, noko itouniyaimowo. Molo koiyauso aluwai nokota na, nono mo. A pokamono siyoli nani molo tiso no tanokaino no, no mo na pafoli taikiyo, toku mo. Namolimai mo waliyo foinalikoinimo, siyokunoni molo kukumo pa afoliwai.
5 Hipócrita, tira primeiro a viga do teu olho, e então verás com clareza para tirar o cisco do olho do teu irmão.
6 Kotoni imo kulalikai nokoso noiyo aiyolokoiwo. Aiyolokakinuwomo, aluwouyo noko tukuwoli komiyai uwokaikomoinuwomo. Kotoso namoliyo alosimokai nokoso mani, noiyo aiyolokoiwo. Aiyolokakinuwomo, no mo fuso kouwoko komiyai. Kou ititouniyo no fu no moloi kouwoko monoi? Kou mo totowitolokono, na tuwokaikono, asi topamu saso tosi. No monoi no imo kulali nokoso mo noiyo aiyolokoiwo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
6 Não deis o que é santo aos cães, nem lanceis aos porcos as vossas pérolas, para que não suceda que as pisem com os seus pés, e voltando-se novamente, vos despedacem.
7 Ulai ikoki, Isiso mo, “Kotoso na pa utolumo manowo, no monoi no nikomoinuwomo. Na pa ikolikalowo, no monoi no kokoinuwomo. Itu lotiso pa ukou ukou nimo manowo, no monoi no itu na kolali unoinuwomo, Kotoyo, moini imo kwaimoinuwomo.
7 Pedi, e dar-se-vos-á; buscai e encontrareis; batei e abrir-se-vos-á.
8 Noko mo Kotoso haninoi monoi utolumo manakimo, nonani hani na aninoimo. Nokoyo haniso ikoliyalakimo, na kiyoimo. Nokoyo itu lotiso ukou ukou nimo manakimo, itu na kolali unoimo, imo kwaimoimo.
8 Porque aquele que pede, recebe; e o que busca, encontra; e ao que bate, abrir-se-lhe-á.
9 Apitono iyali moi ni tosinuwo no, moi mo na pukwaimonowo. Aluyo apitonoso imo mo, “Tiya tokalomono, tuo pamono.” Ulai apitonoyo no tomokiso no moloi anoni monoi, aluso no? Wiyou nali.
9 Ou qual dentre vós é o homem que, se seu filho lhe pedir pão, lhe dará uma pedra?
10 Ti monoi timo, apitonoso, “Tiya tokalomono, la pasomono.” Ulai momai koiyau no moloi anoni monoi, apitonoyo no, aluso no? Wiyou nali.
10 Ou se lhe pedir peixe, lhe dará uma serpente?
11 Ulai mulu kopokoiyau noko moi mo, itouniyaimo hani suomoso monoiso toniko manonuwo, momaini alaloso. No monoi no moi mo sai, moini Apono mani, kumokiso ni you tolo no, to mo hani hani ititouni na tonikomo manonuwo, totaso utolumo manakinuwomo.
11 Então se vós, sendo maus, sabeis dar boas dádivas aos vossos filhos, quanto mais vosso Pai, que está no céu, dará coisas boas aos que lhe pedirem?
12 Moi mo nokoyo fasikomo mulu monoi tiyo manonuwo. No monoi no nokoso pa fasiko mano liyaiwo. Ni mo Musini ami imo folosaiwoi Kotoni mulu lukasiko nokoni imo folosaiwoi.” Aino ikoki, Isiso mo.
12 Portanto, todas as coisas que vós quereis que vos façam os homens, fazei-o também a eles; pois esta é a lei e os profetas.
13 Ti monoi na ikoki, “Noko uwokaiko molo mo tofu siyoli. Noko nokolalo molopoi mo nonani moloso taluwaiyalo manono. Itu loti mani, soliyaki na. Momaisu mo itu loti mumukufaso na potiwo. Aniyopa poi poi sinono molo mo mumukufa, siyoli muwoi. Noko molopoi tokiyali manono. Siyasonuso tonumoi.” Aino ikoki.
13 Entrai pela porta estreita, porque larga é a porta, e amplo é o caminho que conduz à destruição, e muitos são os que entram por ela.
14 — ausente —
14 Porque estreita é a porta e apertado é o caminho que conduz à vida, e são poucos os que a encontram.
15 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, Isiso mo, “Atiyaiso, imo topoko noko monoi. Tima tumo liyai manonuwo, “Koi mo Kotoni muluyosu imo na tolukasiya tumonukuwo.” No monoi no moi siyaiyo iyamoinuwomo, noko ititouniwo, sipo koloni komiyaiwo, uowoi muwoi. Ulai toini mulu poiso mo uo mulu mo yapoli na, asikoiyo aluwou komiyai.
15 Cuidado com os falsos profetas, que vêm a vós vestidos como ovelhas, mas, interiormente, são lobos devoradores.
16 Totaini moloso atiyaiso na pa kwaiko kiwo. Molo itouniyaimoso poi taluwaino. Moloi woi? Ulai molosu aso no si wamo no moloi si monoi? Sosiwoi sosono mo sipoki wamo ititouni mo pa tosimoiso.
16 Por seus frutos os conhecereis. Homens colhem uvas dos espinheiros, ou figos dos abrolhos?
17 Noinoso nali, a koiyau mo a wamo kopokoiyau na tosimoi. A ititouni mo a wamo ititouni na tosimoi.
17 Assim, toda a árvore boa produz bons frutos, mas a árvore corrompida produz frutos ruins.
18 A koiyau no a wamo ititouni no moloi si monoi? A itouniyaimo no a wamo kopokoiyau no moloi si monoi?
18 Não pode a árvore boa dar frutos ruins, nem pode a árvore corrompida dar frutos bons.
19 A mo a wamo si somiso mo, iko taikiyoimo, taso na utoimo.
19 Toda a árvore que não produz frutos bons corta-se e lança-se no fogo.
20 Noinoso nali, imo topoko nokoni moloso atiyaiso na pa kwaiko kiwo. Molo itouniyaimoso poi taluwaino, molo koiyauso poi taluwaino.
20 Portanto, pelos seus frutos os conhecereis.
21 Noko nokolalo molopoi mo tokaluwaimono manono, “Koini Siyoli Nokota, koini Siyoli Nokota.” Ulai siyaisoso samukukoimo, kumokiso you tolokaino nokotayo mo. Siyai mo afonimaiso tokaluwaimono manono. Siyaisu mo yani Apou, kumokiso ni you tolo no, tani mulusoso taluwai manono. Toisoso na samukukoimo, to mo.
21 Nem todo o que me diz: Senhor, Senhor, entrará no reino do céu, mas aquele que faz a vontade de meu Pai que está no céu.
22 Asi fokumomai mo noko nokolalo molopoi mo imonoinomo, “Koini Siyoli Nokota, koini Siyoli Nokota, koi mo nani imo na posasoko manokinoki, nani amiyo mo. Nani amimai koi mo popuwa na pamiyaikiyokalo manokinoki. Mulu ifolaluwawoi miwoi pano manokinoki, nonani amiyo.”
22 Muitos me dirão naquele dia: Senhor, Senhor, não profetizamos nós em teu nome? E em teu nome não expulsamos os demônios? E em teu nome não fizemos muitas maravilhas?
23 Nomai no mo; siyoliso na ikoimo, “Yo mo moi monoi mo sai muwoi. Imo kulali noko, moi mo. Soi suwo, na ponuwo.” Aino ikoki.
23 E então lhes declararei: Eu nunca vos conheci; apartai-vos de mim, vós trabalhadores da iniquidade.
24 Isiso mo ulai ikoki, “Yani imo ni tolukasinukuwo no, nonani imoso kwai itouniyaimakimo, nokoyo, to mo muluwoi na. Tomokimai nu ko nokota komiyai.
24 Todo aquele, pois, que escuta estas minhas palavras e as pratica, assemelhá-lo-ei ao homem sábio, que construiu a sua casa sobre a rocha.
25 Sa mo tamukono, iwo usoiyo siyoli totumo, imonu siyoliwoi. Iwo miyo nu louwa tusainiyaikiyo fu. Ulai pa takokonoso. Tomokimaiso na toloki, amiso, no monoi no nu mo akokonowoi muwoi.
25 E desceu a chuva, vieram as inundações, e sopraram os ventos e golpearam contra aquela casa, mas ela não caiu, porque estava fundada sobre a rocha.
26 Ulai yani imo mo iyoyoso kwaimonokaiyakimo, to mo muluwoi muwoi, upoimai nu ko nokota komiyai.
26 E aquele que ouve estas minhas palavras e não as pratica, compará-lo-ei ao homem insensato, que edificou a sua casa sobre a areia.
27 Sa mo tamukono, iwo usoiyo siyoli totumo, imonu siyoliwoi. Nu mo iwo miyo tusainiyaikiyo fu, na takokono. Na totokolitoloko.” Aino ikoki, Isiso mo, siyokawi imo mo.
27 E desceu a chuva, vieram as inundações, e sopraram os ventos e golpearam contra aquela casa, e ela caiu, e grande foi a sua queda.
28 Nonani imo iko uwai; ukouniyaiko noko nokolalo kufaukoki, totayo aiyoloko monoi.
28 E aconteceu que, concluindo Jesus este discurso, as pessoas se admiraram da sua doutrina.
29 Moloi monoi woi? Musini imo sai sisiyoli noko komiyai aiyolokowoi muwoi. Isiso mo mulu ifolaluwawoi nali no, no monoi no aiyoloko itouniyaimoki.
29 Pois ele os ensinava como quem tinha autoridade, e não como os escribas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.