Mateus 18
Ama NT (AMM_TBL) vs AAI
1 Nosai no mo; nonani ulomai siyokutono iyali mo Isisoso na ima tumokino, “Kumokiso you tolokaino nokotayo samukumoka tumakimo, totawoi nokota noiyo toloimo, siyoli tolo monoi no?”
1 Nati ana maramaim bai’ufununayah hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “Mar ana aiwobomaim yait i orot gagamin?”
2 Nosai no mo; Isiso mo aluso aliyoniki, imoki, “Koini auso na potolokaina tumo.”
2 Jesu kek kikimin eaf na nahimaim bat.
3 Siyokutono iyaliso na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Mulu alosoko somiso mo, kumokiso you tolokaino nokotayo mo pa samukukomoinuwoso. Alalo lolofani mulu komiyai si somiso mo, moloi samukukomo monoi, kumokiso you tolokaino nokotayo no?
3 Imaibo eo, “Anababatun a tur ao’owen, o yait ayawas men inabotabir inan iti kek gidigidih na’atube mar ana aiwobomaim boro men inarun.
4 Noko mo ninani alu komiyai afonimaiso tolakimo, to mo totawoi na toloimo, kumokiso you tolokaino nokotayo samukukomomai mo.
4 Isan imih orot yait taiyuwin yare iti kek kikiminabe emamatar mar ana aiwobomaim i orot gagamin.
5 Mulumolo luwaimono nokotayo aluso imo mo, “Waliyo potumo,” to mo yoso mani, imono, “Waliyo na potumo.” Siyokutono iyaliso aino ikoki.
5 “Naatu orot yait kek kikimin iti na’atube ayu wabu’umaim ana merar eyiy, i ayu au merar eyiy.
6 Ti monoi ikoki, “Noko mo mulumolo luwaimono nokotafaso aini ifoluwaiyakimo, wiyou, siyoliso na uwoyoimo, mulumolo luwaimono nokota aini ifoluwai foli monoi. Nokoyo iwo utaiso tukolo silakinomo, tomoki siyoliyo imo molomai konosuwakaiyakinomo, no mo koufasu. Mulumolo luwaimono nokota aini ifoluwai foli mo soliyakiso na uwokaiyoimo.
6 Baise orot yait iti kek kikimin ayu bitutumu eoraraf in bowabow kakafin esisinaf, gewasin nati orot i boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare na’atomatom namorob.
7 Mulumolo luwaimono nokoso ainiko ifoluwaiko noko, woi, na tainiko manono, hani hani molo kopokoiyauso aluwaiko monoi. Asi asi ainiko ifoluwaiko noko, toi fau, atiyaiso na suomo. Motu na, amai na ainiko ifoluwaikalo manoinomo. Wiyouwa wiyou. No monoi no noko nokolalo mo molo kopokoiyauso nu liyaiyoimo. Wiyouwa wiyou. Molo koiyauso wiyoti nokota, to fau, atiyaiso na tolumo.
7 “Tafaram i kakafin wanawanan run, imih nati sawaramaim sabuw bonawiyih bowabow kakafin tisisinaf. Sawar kakafih nati na’atube i boro hinamatar, baise orot yait biyanamaim iti sawar temamatar i boro kakafin anababatun nab.
8 Naino fonawoiyo molo koiyauso kalumaniyakinimo, na pa kokolo foliyafoumo taikiyo. Nonani naino fona no kalumanini no, nonaniwoi tolakinimo, no mo waliyo muwoi, wonikaluso aniyopa poi poi taso na afoli taikiyoinimo. Naino fonawoi kokolo foliyafoumakinimo, no mo waliyo, molo koiyauso pa aluwaiyoiniso, aniyopa poi poi toloinimo.
8 O yait uma o a nabonawiy kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun, saise a uma duboduboh inan ma’ama wanatowan inarun. Men basit a uma hai ubaramaim o biya etei itan wairaf wan itayen ta’arahi.
9 Molo siyayo molo koiyauso kalumaniyakinimo, na pa solifoli taikiyo, nonani molo siya mo. Molo tiwoi tolakinimo, no mo waliyo muwoi, wonikaluso Sokolo Nokota Waini taso afoli taikiyoinimo. Molo siyaso solifoli taikiyakinimo, no mo waliyo, molo koiyauso pa aluwaiyoiniso, aniyopa poi poi toloinimo.
9 Naatu mata nuw kwanekwan kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun. Mata rounawat saise inan ma’ama wanatowan inarun, men basit mata ta’imon ana ubaramaim mata rou’abaka inan wairaf wan inayen na’arahi.
10 Atiyaiso na posiwo. Alalo ni si no, toiso namoliyo noiyo alosikoiwo. Ya timonukuwo. Kotoni kumoki nokoyo no tosamukuko manono no, toi mo Apouni amu molo na toki manono, kumokiso you tolokaino nokotani amu molo mo.
10 “Abisa kusisinaf i inaso’ob men kek gidigidih inanuw furuwih, a tur ao’owen anayabin kek gidigidih hai tounamatar mar etei maramaim Tamai nan tebatabat.
11 [Ulai afonimaiso? Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo molo koiyauso aluwai nokoso na tofasika tumo, samiyaikiyo si monoi, aiko uwokaikoi.”] Isiso mo aino na ikoki.
11 Orot Natun nan ana’an i sabuw kasikasiyih bow baiyawasih isan na.
12 Ulai ikoki, “Na pomulumoloko kiwo. Noko mo sipo koloni molopoi molopoi, 100, na tosamukukomoi. Ulai sipo siya mo na tolomuso, uwofa na, moiso poimo manoso. Nosai no mo, sipo samukuko nokota mo na tikolisalo. Sipo siyai mo, 99, yuso amai tutukaiko. Sipo siya na tikolisalo. Yani imo mo motu poimo. Na pomulumoloko kiwo.
12 “Orot ana bobaituw 100 hitama’am ta’imon takakasiy isan a not i mi’itube kwanotanot? Ana bobaituw 99 tihamiyen oyaw wan hitama, i tare tan ta’imon kakasiy tanuwih ai en?
13 Motuwa na timonukuwo. Kosakimo, siyoliso na molokisoimo, nonani sipo no lomuso no. Wiyou, siyoliso na molokiso manoimo. Ulolo somiso sipo monoi koufaso tomolokiko.
13 Naatu ana bobaituw tatita’ur tabaib ana maramaim, a tur ao’owen ana for ta’imon isan boro tiyasisir men kafaita, men 99 isah ebiyasisir na’atube anayabin i men hikasiy.
14 Noinoso nali, moini Apou, kumokiso ni you tolokaino no, to mo wiyou tiyomu, noko siyaiyo sofuwamokaiyou liyai monoi mo.” Isiso mo aino na ikoki.
14 Imih ef ta’imon nati na’atube Tamat maramaim men ekokok boro ana kek kikimin ta nakasiy.
15 Ti monoi ikoki, “Mulumolo luwai nokota siyayo koiyaumakinimo, momatisu imo pa lukasiyoluwai kuwanowo, na pa ikimo. Nani imo kwaimakinimo, nonani nokota ifou na pa kausi, nani auwano na.
15 “O taituwa ta wanawanamaim isa bowabow kakafin nasisinaf na’at wa’iwa’iramaim inan biyan ana kakafin matanamaim ini’obaiy. Inao fana nanonowar na’at i boro airi kwanitafen tutur.
16 Nani imo kwai somiso mo, mulumolo luwai nokota siya poimo, tiwoi poimo na pa koliso, tani auso pa koliyono. No monoi no mo Kotoni puko imoyo na tiyomuko, “Noko tiwoi tauwoi mo noko siyayo molo koiyauso aluwai monoi sai mo, imo tomoso tolukaso ununo mo, toini imo mo motu na. No kwaikakikonimo, imo na lukasokai monoi.”
16 Baise inao men nanonowar, orot ta’imon o rou’ab inabuwih bairi kwanan, saise o abisa’awat inao orot rou’ab boro sif hinaruboun. Buk Atamaninamaim hio na’atube.
17 Moini imoso kwaimo somiso mo, mulumolo luwai noko komaso pa ikanowo. Mulumolo luwai noko komaso noko moini imoso mani, kulalikomakinuwomo, tofolo, to mo molo koiyau mulu saso aluwai nokota, muwoni i mulu saso nokota.
17 Baise hinao men nanonowar na’at, basit ekaleisia matahimaim kwanakurereb kwanao, naatu ekaleisia hinao men nanowar na’at, basit kwanihamiy eteni orot na’atube nama o tax o’onayan na’atube nama.
18 Yo mo motuwa na timonukuwo. Asini hani haniso alukikakinuwomo, Koto mani, kumokiso yo monoi na alukikoimo. Waliyo iyamakinuwomo, Koto mani, kumokiso yo monoi pa alukikoiso.
18 “Anababatun a tur ao’owen, abisa iti tafaramamaim ku’a’uh maramaim boro ana’uh. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam maramaim boro anarufam.
19 Imo siya na timonukuwo. Mulumolo luwai nokota ti moti asiso no tolokainonuwo no, moti mo hani ano mulu monoi Kotoso tomoso utolumakinuwomo, Apou, kumokiso ni you tolokaino no, totayo na yo unoinuwo mo.
19 “Iban ao maiye, orot rou’ab iti tafaramamaim abisa isan hairi hibasit tefefeyan, Tamai maramaim boro isah nasinaf.
20 Motu na, noko tiwoi tauwoiyo yani siyoloso tomoso kaluwaimono sakimo, yo mo toini mulumai na tolokainoimo.” Aino na ikoki.
20 Orot rou’ab o tounu ayu wabu’umaim tekuku’ay, ayu i nati wanawanahimaim bairi.”
21 Nosai no mo; Pita mo Isisoso na ima tumoki, “Siyoli Nokota, auwa mo saiso saiso koiyaumomono mosakimo, yo no moloi moloi imo manoimo, “Yo mo imowoi muwoi.” Nano siyawoi mo waliyo poimo.”
21 Imaibo Peter na Jesu biyan tit ibatiy, “Regah, ayu taiu isau mar etei bowabow kakafih nasisinaf mar boro bai’ab ana kakafih ana notawiyen? Ana kakafih ana notawiyen nayen seven nanatabir?”
22 Isisoyo na imoki, “Nano siyawoimaisoso yo monoi muwoi, saiso saiso na pa imomoi, “Yo mo imowoi muwoi.” Aniyopa poi poi pa imomoi.
22 Jesu iya’afut eo, “Men seven, baise mar etei 70 tafanamaim seven auman.
23 Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi. Na pukwaimonowo, siyokawi imo na timonukuwo. Kumokiso you tolokaino nokotani samukukomo mulu mo noino. Samukuko nokota siyoli mo totani mi anononi nokoyo afonimaiso ilolu puwomosikino. No monoi no mo na tiko, “Afonimaiso ilolu uwomonomosi mo koma na. Lolai mo ilolu foli monoi mo muwoni mo koma na ponimonowo.”
23 “Anayabin aiwob maramaim ana itinin i aiwob orot ana akir wairafih hai bowabow nunutitiy na’atube.
24 Tiko mo; toku mo totawoi nokotaso tokiyoma tumono, tani auso. To mo ilolu foli monoi mo muwoni mo siyoli wiyou. Ulai koufa? Muwoni mo soliyaki nali no, 10000 kina.
24 Nuteteyan ana bowabow busuruf ana veya aiwob orot kabay million na’atube orot ta bai ma bowabow hibai hina hirun.
25 Ulai moloi ni monoi, muwoni mo uwofa. No monoi no noko siyoliyo noko siyaiso tiko, “Ninani nokota mo na pokiyokanowo, tani fuwaluwouwoi, noko nokonu nokoni auso, toini mi anoti monoi, suo mo muwoni pa kiyo tumomonowo, tani afonimaiso ilolu i foli monoi. Tani ilolu komaso mani, na pa uwowo. No mani, afonimaiso ilolu i foli monoi.”
25 Naatu nati akir wairafin aiwob orot ana kabay wan yin isan aurin men karam. Imih aiwob orot iuwih orot aawan, natunatun naatu ana sawar etei hitabow hitan sabuw afa hitatobon hai akir wairafihimih hitabow, saise nati kabayamaim aiwob orot ana kabay wan tab isan eo.
26 No monoi no mo, nonani mi ano nokota mo totani siyoli nokotani auso alokomu tolosiyaiko yousa tumo, na timalo, “Awi, na pa atotalimono, awi, amuwoi tinoso amai akononinoikimo, muwoni komaso mo.”
26 “Baise akir wairafin aiwob orot nanamaim sun yowen fefeyan eo, ‘Regah a kokok yate nanub naatu ayu boro ana sinaftobon a sawar etei wah anayow anit.’
27 Siyoli nokotayo mulu tokalo unu, na timo taikiyo. Afonimaiso ilolu i foli monoi mani, na talukimo, imo mo futo.
27 Aiwob orot ana akir wairafin itin yan baban naatu ana kabay wan yin isan auman ibagun naatu iu tit ana ubar in.
28 Ulai nonani mi ano nokota mo totani siyokutono, mi ano siyamai nokotaso na tokiya fu, imo molomai na tokomikai, imo amiso na timo, “Yani 10 kina na pamono, afonimaiso ilolu no i wamonokini no, nonani foli monoi na.”
28 “Baise nati akir wairafin tit in naatu ana kabay bai’abamo bowayan turan biyanamaim bai ma’am biyan tit, eof sikan bai eo, ‘Au kabay o biya inu’in boun wan inay initu.’
29 No monoi no mo, siyokutono mo alokomu tolosiyaiko, na timalo, “Awi, na pa atotalimono, awi, amuwoi tinoso amai akononinoikimo, muwoni mo.”
29 “Bow turan orot nanamaim sun yowen ifefeyan eo, ‘Yate nanub mar kafai ayu boro a kabay wan anay anit.’
30 Ulai to mo wiyou. Kalopulo nuso na tokiyo, ainoso hani muwoni akononi uwai, no monoi no amufoimo.
30 “Baise orot men kok boro turan fanan tanowar, imih bai furisiman itih hibai hin dibur bar hiya’ariy. Naatu orot turan iu, ‘Iti’imaim inama au kabay wan inay initu imaibo inatit.’
31 Ulai mi ano siyamai noko iyali mo siyokutonoso no tukwaino mo, mulu tokolikali. Totaini siyoli nokotaso na timanono, ainonani monoi.
31 Akir wairafih afa iti sawar matar hi’itin men hiyasisir, imih hin abisa’awat himamatar isan aiwob orot ana tur hiowen.
32 No monoi no mo, siyoli nokotayo nonani mi ano nokotaso taliyoni, na tikimo, “Nono mo mi ano nokota koiyau. Toku yasoi no imonaloni mo, ya na fasinoki. Afonimaiso ilolu i foli monoi mo yo mo na alukimonoki.
32 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafin eaf na iu eo, ‘O i anababatun orot kakaf. Ayu au kabay gagamin maiyow o biyamaim ma’am i asafam, anayabin ayu ifefeyanu.
33 Yo mo mulu ununoki, suomoso monoiso na fasinoki. Ulai nono no siyokuno mulu no pa ununiso, pa fasiniso?”
33 Gewasin bow tura itakabibir o akakabibiri na’atube.’
34 Aino timo, mulu na tatolokomo, mi ano nokota monoi. Kalopulo nuso na tokiyo. Wiyou, iyanoko siyoli tuwo. Ainoso hani muwoni akononi uwai, no monoi no amufoimo.
34 Aiwob orot yan so’ar tatabir ana dibur kaifenayah iuwih hifatum dibur hiya’ariy naatu iu, ‘Iti’imaim inama’am au kabay wan inay initu imaibo inatit.’”
35 Noinoso moi komaso mani, auwano iyaliyo kopokoiyaukomo foli imo tokosokiko somiso mo, yani Apou, kumokiso ni you tolokaino no, to mo momaini molo kopokoiyau monoi na uwokaikomoinuwomo.” Isiso mo aino na ikoki, Pita iyaliso.
35 “Ef ta’imon ayu Tamai maramaim kwa ta’ita’imon isa boro iti na’atube nasinaf, o yait taituwa ana kakafin men dogor tutufin etei inanotanotawiy na’at.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.