Mateus 12
Ama NT (AMM_TBL) vs AAI
1 Mi fou fouko ulomai mo isi mulumai molomai nu liyaiki, Isiso iyali mo, paluwa tuo sosono isimai. Tiya uwokoki, siyokutono iyali mo, paluwa u na tofu nokalokino.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Ulai Falisi moloso aluwai noko mo kokalo tumokino, Isisoso na imokino, “Na pokoko, nonani monoi no hani monoi tiyono, siyokuno iyali no? Mi fou fouko ulomaisu mo ausu.”
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Ulai moi no Toiwi aino imo pa kwainuwoso? Ulai pa kokonuwoso, ninani puko imo no? Toiwi iyali mo tiya kolikaliki mo,
3 — ausente —
4 nomai no mo paluwa tuo iya tiki, Kotoni lotu nu poiso, paluwa tuo no mo, Kotoso muwokokainonikai yasoi. Nonani paluwa tuo mo afonimai noko mo au au. Lotu samukuko nokoyosu noko mo waliyo. Toiwi mo lotu samukuko nokota muwoi, ulai na noka tiki. Lotu samukuko nokotayo niki, paluwa tuo mo. Siyokutono iyali mani, na noka tikino.
4 — ausente —
5 Ulai moi no Musini imo ami siya pa kwaimonuwoso? Ulai pa kokonuwoso, ninani puko imo no? Mi fou fouko ulo saiso saiso mo lotu samukuko noko mo lotu samukuko mi na tano manono, lotu nu siyoli poiso. No mo mi ano nali no, mi fou fouko ulomai mo, ulai toi mo hani mo yowoi muwoi.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Ya timonukuwo. Yo mo lotu nu siyoli na tosamukumoi.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Kotoni puko imoyo mo tiyomuko, “Yo mo koloniyo utumono monoi mo wiyou. Noko nokolaloso fasikonuwo mo waliyo. Mulu na pukuwo. Suomoso monoiso na pofasikanowo.” Moi mo nonani imo folosai imoso posainonuwo mo, molo koiyau foli pa puwokonuwoso, molo koiyau aluwai somiso nokoso mo.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota, asa mo mi fou fouko ulo na tosamuku.” Aino ikoki, mi fou fouko ulo monoi.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Nosai no mo; Isiso mo isisai manoki, totaini lotu nufa poiso lotiki.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Naino nomoli nokota mo na tu tolokainoki. Isiso monoi faumiko monoi louwa fi yokino, nokoyo, no monoi no na imokino, “Oi, moi no mi fou fouko ulomai no naino nomoli nokota no waliyo titouniyaimokoni? No mo au poimo, waliyo poimo.”
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Isiso mo na ikoki, “Moi nokotani sipo koloni mo asi iso usukunosakimo, mi fou fouko ulomai, nonani nokota mo sipo koloni mo waliyo na komisiyo yoimo.
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Ulai ya timonukuwo. Noko mo sipo koloni na tosouwaiko. No monoi no mo waliyo, nokoso mani, niya tofasikoni, mi fou fouko ulomai mo.”
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Ikoki mo; nosai no naino nomoli nokotaso na imoki, “Naino mo na pofouko.” Nosai no mo naino na foukoki. Foukoki mo; naino mo waliyo na takoki, naino siyai komiyai.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Ulai Falisi moloso aluwai nokoyo fuki, Isiso tukolo imo monoi na lukaso unukaikino.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Ulai Isiso mo imofaso kwaiki, tukolo monoi imofa, no monoi no nonani nokonusai utukaimoki. Noko nokolalo molopoiyo aluwai manokino, ai ai noko koliyo tumokino. Na ititounikaiki,
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 na iko taikiyoki, “Yani siyolo noiyo kaluwai wiyotiyaloiwo.”
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 No mo afonimaiso muwoi, Kotoni imoyo motu fiyamosi monoi, tani mulu lukasiko nokota Aisaiyayo toku no kumokaiki no, noino,
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 “Ni mo yani mi ano nokota, ya yasoi muwokaiki. Yani mulu mo waliyo, to monoi mo, na tomulu unumoi. Asani Mulu Itouniyaimo Nokotaso na imo taikiyoimo, tani auso, no monoi no molo itouniyaimo na wiyotiyoimo, asi asi nokoso.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Pa kiyoluwaikoiso. Imo siyoliso pa alolamoiso, noko molopoi mulumaiso.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Koufaso mulumolo luwaimono nokotaso na fasiyoimo, muo muo komiyai pa tofufoli taikiyoiso. Wosiyaikokai muo muo komiyai pa tofufoli taikiyoiso. Lamu ta komiyai pa sopokumiyai taikiyoiso. Lamu ta koufaso no tamuko no, ulai komaso pa sopokumiyai taikiyoiso. Na fasiyoimo, ainoso hani uo uwaima tumoimo.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Asi asi nokoyo mulumolo luwaiyoinomo, na foumo soimo.” Aino toku kumokaiki. Namolisai mo motu na fiyamosiki.
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Nosai no mo; popuwawoi nokota na kiyoma tumokino, kowoi molo tiwoi ufiyaikomokai nokota. Na itouniyaimokaiki, Isisoyo mo. Imo mo waliyo na lukasoki, molo ti mani, waliyo na foinalikoki.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Noko nokolalo molopoi nokoyo kufaukoki, iyamoki, “Noko to ni mo Toiwini alisaimi poimo, noko siyoli Kotoyo no muwokai no.”
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Ulai Falisi moloso aluwai noko mo nonani imofaso kwaikino mo, na iyamoki, “Noko to ni mo, to mo popuwa mo Pilisipulo Waini amiyo na tamiyaikiyoko uwokomoi, popuwa samukuko nokota siyolini amiyo mo.”
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Ulai Isiso mo toini mulu mo sai, na ikoki, siyokawi imo mo, “Asi siya noko iyaliyo totai amu tukoluwanakinomo, totai amu pa asisikuwanoinoso, na uwokaikuwanoinomo. Nokonu siya noko iyaliyo totai amu tukoluwanakinomo, totai amu pa asisikuwanoinoso, si itouniyaimowoi muwoi, pa si itouniyaimoiso. Nu siya noko iyaliyo totai amu tukoluwanakinomo, totai amu pa asisikuwanoinoso, kwaimo pa soiso.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Sokolo Nokota Waiyo siyokutono iyali pamiyaikiyoko mo, totai amu pa pasisikuwanonoso, kwaimo pa posiso.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Ulai yo no Pilisipulo Waini amiyo no moloi amiyaikiyoko monoi, popuwa no? Moini mulumai mani, popuwa amiyaikiyoko noko siyaiyo na tosi liyai. A, noini amiyo tamiyaikiyoko manono? Kotoni amiyo nali no. Totaiyosu na imoinuwomo, “Topokonuwo, Pilisipulo Waini amiyo no moloi amiyaikiyoko monoi, popuwa no?”
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Motu na, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani amiyo na tamiyaikiyokomoi, yo mo. No monoi no moi mo sai, Kotoni amiyo yasoi na samukuya tumokinuwo.” Aino ikoki.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 Siyokawi imo mo ti monoi na ikoki, “Ulai noko siya mo noko ami nokotani nuso afonimaiso lotiwoi muwoi, polamoko monoi. Wiyou, toku noko ami nokotani naino timai tokonosuwakokai, moloyo. Konosuwako uwai; nosai no na topolamoka ti.” Aino ikoki, siyokawi imo mo. Imo folosai imo mo noino. Isiso mo Sokolo Nokota Waiso tosouwaikai, no monoi no popuwa mo waliyo tamiyaikiyokomoi.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 Ulai ti monoi ikoki, “Noko mo yani woli tolo somiso mo, koti mo uowoi. Noko mo yani imo lukasikalo somiso mo, nonani nokota mo noko nokolalo tuwokaiko, no monoi no folo folo tulolo liyai.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 No monoi no ya timonukuwo. Molo kopokoiyauso aluwaikalo noko mo mulu alosokakinomo, Koto mo imo mo futo. Alisiyolikuwano noko mani, mulu alosokakinomo, imo mo futo. Ulai nokosu mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotaso alisiyoliyakimo, Koto mo nonani alisiyoli imo foli monoi imo mo futo muwoi, amai.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yoso imo koiyau imonakinomo, Koto mo nonani imo koiyau foli monoi imo mo futo, yoso mulumolo luwaimonakinomo. Ulai noko mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotaso imo koiyau imakinomo, nonani imo koiyau foli monoi mo futo muwoi, amai. Lolaiwoi amuwoi tinowoi mani, ainoso na.” Aino ikoki, Isiso mo.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Ulai ikoki, “A mo koiyau tolakimo, a wamo mo ititouni pa soiso. A mo itouniyaimoso tolakimo, a wamo ititouniwoi na soimo. Nokoyo a wamoso kokakimo, na sainoimo, nonani a monoi. Koiyau mo koiyau. Itouniyaimo mo itouniyaimo.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Noko kopokoiyau noko moi mo nuwo kopokoiyau komiyai. Moi no imo itouniyaimoso no moloi lukaso monoi? Mulu koiyauwoi nokota tani imo mo kwaimo pa tolukasoso, tani imo mo koiyau. Mulumoloko itouniyaimo mulu tano mo, nonani nokota mo imo itouniyaimoso tolukasomoi.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Noko koiyau nokota, tani mulu mo wapumokai. No monoi no imo koiyausoso na tolukasalomoi. Noko itouniyaimo mo mulu itouniyaimowoi na totolomoi. No monoi no imo itouniyaimososo na tolukasalomoi.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Ulai ya timonukuwo. Kotoyo noko nokolalo wauwoimo, totaiyo imo lukasalo foli monoi.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Imo kopokoiyau iyamo foli monoi mo Koto mo na kolaloimo, noko kopokoiyau, na uwokaikoimo. Imo ititouni iyamo foli monoi mo na kolaloimo, noko ititouni.” Isiso mo aino ikoki, Falisi moloso aluwai nokoso.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Nosai no mo; Musini imo sai sisiyoli nokowoi Falisi moloso aluwai nokowoi, toi mo na imokino, “Aiyolokomomoko nokota, koiyo timonoki, mulu ifolaluwawoi mi na powiyomoko.”
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Ulai na ikoki, “Lolaimai si noko nokolalo moi mo mulu kopokoiyau, Kotoso namoliyo talosimo manonuwo. Mulu ifolaluwawoi mi saso wiyononi monoi tiyo manonuwo. Ulai yo mo pa wiyononinoikuwoso. Kotoni mulu lukasiko nokota Iyona tolomai Koto mo mulu ifolaluwawoi mi wiyotiki, noko nokolaloso. Noinososu na wiyononinoikuwomo, yo mo.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Toku Iyona mo la siyolini nomoli poiso yousikaino manoki, ulo amoloki mo tiwoi. Noinoso na, asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mani, yu asi i poiso na tu tanoimo, ulo amoloki mo tiwoi.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Koto mo noko nokolalo wauwakimo, Niniwa noko nokolalo mani, auwonoulu tomasima tumoinuwomo, lolaimai si noko nokolalo moiwoi. Moi monoi na iyamoimo, “Kwaimo muwoi, kopokoiyau.” Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi. Niniwa noko nokolalo mo Iyonani imo kwaimokino, mulu na alosokokino. Lolaimai yo mo ni totola tumo mo, Iyonaso tosouwai. Ulai lolaimai si noko nokolalo moi mo yani imo mo kwaimonowoi muwoi. No monoi no uwokaikomoinuwomo.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Koto mo noko nokolalo wauwakimo, aluwaso noko samukuko nukonu siyoli, tokuwa toku no tolosoki no, to mo auwonisiyou tomasima tumoinuwomo, lolaimai si noko nokolalo moiwoi. Moi monoi na yomusoimo, “Kwaimo muwoi, kopokoiyau.” Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi. Nonani aluwaso nukonu siyoli mo Solomononi imo itouniyaimoso kwaima tumoki. Lolaimai yo mo ni totola tumo mo, Solomonoso na tosouwai. Ulai lolaimai si noko nokolalo moi mo yani imo mo kwaimonowoi muwoi. No monoi no uwokaikomoinuwomo.” Isiso mo aino ikoki, nokotalo iyaliso.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Nosai no mo; siyokawi imo na ikoki, “Popuwa koiyau mo nokoni ausai tutukaimo mo, nu somiso asiso tomoi, mi louwa tofou foukano.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Ulai tiyomu, “Yo mo ifou na tomoi, nokoni au poiso. Toku yo no tu toloki no, nonani au poiso totolano, yo mo.” Yasoi. Nokoni au mo ifou totumo mo, popuwa siya uwofaso tokiya tumo, aso itouniyaimokaiso, kouwokaiso.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 No monoi no mo popuwa siyai, 7 mo, na tokolisano. Ami ami, totawoi popuwani amiso tosouwaino. Na toti, nonani nuso tosa ti. Toku mo nonani nokota mo koiyau potolokainoki. Ulai lolai mo wiyou, koiyauwa na totolokaino. Noinoso na, lolaimai si noko nokolalo kopokoiyau moi mani, koiyauso posinononuwo. Namolisai mo koiyauwa koiyauso sinonoinuwomo, nonani nokota komiyai.” Aino ikoki.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Isiso mo noko nokolaloso imo polukasiyoluwaiko toloki. Nosai no mo; atinowoi auwatono iyaliwoi mo asiyofolosai fu sa tumoki, Isisowoi lukaso ni monoi.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Nokoyo imoki, “Anoni auwano iyali mo asiyofoloso fu si. Na tima tumoni.”
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Ulai Isiso mo na imoki, “Yani anoiwoi auwa iyaliwoi no noiwo noko, woi?”
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Tani siyokutono iyaliso nainoyo na foukaloki, na yomuki, “Yani anoi auwa iyali mo niya si.
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Nokoyo yani Apou, kumokiso ni you tolo no, tani imoso kwaimono mo, toi mo yani anoi auwa inai iyali na.” Isiso mo aino na yomuki.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.