Mateus 6

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, Isiso mo, “Moiyo atiyaiso. Afonimai nokoso fasikakinuwomo, noko nokolaloni molo timai mo noiyo fasikaloiwo. No mo noko sisiyoli si mulu saso. Noko nokolaloni molo timai fasikakinuwomo, moini Apono kumokiso ni you tolo no, to mo pa molokikomoinuwoso, suo foli monoi mo pa fasikomoinuwoso. Wosu woso fasikalo mo waliyo.
1 — Tenham o cuidado de não praticarem os seus deveres religiosos em público a fim de serem vistos pelos outros. Se vocês agirem assim, não receberão nenhuma recompensa do Pai de vocês, que está no céu.
2 Topoko nokoyo mo noko tikauko manono. Ikauko manono mo; noko nokolaloni molo timai mo tofasikalo manono, ilolu somiso nokoso. Ainoso tiyo manono, lotu nufa poiwoiso molo kwamaiwoi. Asuwo noko nokolaloni molo timai noko sisiyoli si mulu saso. Motuwa na timonukuwo. Noko nokolaloyo na tomolokiko manono, Kotosu mo pa molokikoiso, suo foli monoi mo pa fasikoiso. Topoko nokoni moloso noiyo aluwaikoiwo.
2 — Quando você der alguma coisa a uma pessoa necessitada, não fique contando o que fez, como os hipócritas fazem nas
3 Ilolu somiso nokoso fasikakinuwomo, wosu woso na pa fasikowo. Wonikaluso noko nokolaloyo aiko kwaikomoinuwo.
3 Mas você, quando ajudar alguma pessoa necessitada, faça isso de tal modo que nem mesmo o seu amigo mais íntimo fique sabendo do que você fez.
4 No monoi no wosu woso pa fasikowo. Apono mo wosu woso fasiko monoi mo sai, na molokikomoinuwomo, suo foli monoi mo na fasikomoinuwomo.” Aino ikoki, Isiso mo.
4 Isso deve ficar em segredo; e o seu Pai, que vê o que você faz em segredo, lhe dará a recompensa.
5 Nosai no mo; Isiso mo noko nokolaloso ti monoi na ikoki, “Topoko nokoyo Kotowoi imo tolukaso ni si liyaimoi, noko nokolaloni molo timai, lotu nufa poiwoiso molo touwokonimaiwoi. Noko sisiyoli si mulu saso, toi mo, no monoi no. Ulai ya motuwa na timonukuwo, noko nokolaloyo na tomolokiko manono, Kotosu mo pa molokikoiso, suo foli monoi mo pa fasikoiso. Topoko nokoni moloso noiyo aluwaikoiwo.
5 — Quando vocês orarem, não sejam como os hipócritas. Eles gostam de orar de pé nas
6 Nono mo noko siyoli tolo mulu noiyo yoi. Kotowoi imo lukaso niyakinimo, ulololi si nu poiso na pa asikaiyo ti. Nokoyo ki somiso nokotaso na pa lukaso ni, nani Aponoso. To mo sai, nonani mulu monoi mo, na molokimoinimo, suo foli monoi mo na fasiyoinimo.
6 Mas você, quando orar, vá para o seu quarto, feche a porta e ore ao seu Pai, que não pode ser visto. E o seu Pai, que vê o que você faz em segredo, lhe dará a recompensa.
7 Kotowoi imo lukaso niyakinuwomo, afonimaiso imo isoiso noiyo lukasoiwo, mulumolo luwai somiso noko komiyai. Na tiyamo, “Imo isoiyaso imakikonimo, Kotoyo mo na fasimokoimo.”
7 — Nas suas orações, não fiquem repetindo o que vocês já disseram, como fazem os pagãos. Eles pensam que Deus os ouvirá porque fazem orações compridas.
8 Toini moloso noiyo aluwaikoiwo. Hani hani uwofa sinuwo mo, Apono mo sai. Imo lukaso ni somisomai to mo sai. No monoi no afonimaiso imo isoiyaso noiyo lukaso niyoiwo.
8 Não sejam como eles, pois, antes de vocês pedirem, o Pai de vocês já sabe o que vocês precisam.
9 Noino na pa lukaso ni manowo, Kotowoi,
9 Portanto, orem assim:
10 Na posamukumoka tumo. Asi si noko koi mo nani mulusoso aluwai mulu monoi na tiyonoki, kumoki nokoyo komiyai no taluwai manoni no, kumokiso.
10 Venha o teu
11 Ulo siyamai koloni saiso saiso na pa nimokomoi.
11 Dá-nos hoje o alimento que precisamos.
12 Nokoyo kopokoiyau komomokakinomo, koi mo imowoi muwoi, waliyo. Nono mani, kokaini molo kopokoiyau monoi imo mo na pa tokosokiko.
12 Perdoa as nossas ofensas
13 Sokolo Nokota Wai monoi na pa samukumokomoi, aiko ainikomomoko ifoluwaimokoi. [Nonosu mo aniyopa poi poi tosamukumoko manoni, amiso na totolokaino manoni, Siyoli Nokota nali no, aniyopa poi poi. Motu nali no.]”
13 E não deixes que sejamos tentados,
14 Na pukwaimonowo. Kopokoiyaukomo foli monoi mo nokoso iko somiso mo, moini Apono, kumokiso ni you tolokaino no, to mo moini molo kopokoiyau monoi mani, imo mo futo.
14 — Porque, se vocês perdoarem as pessoas que ofenderem vocês, o Pai de vocês, que está no céu, também perdoará vocês.
15 Ulai moi mo imo tokosokiko somiso mo, moini Apono mani, moini molo koiyau foli monoi imo mo futo muwoi, amai.” Aino na ikoki, Isiso mo.
15 Mas, se não perdoarem essas pessoas, o Pai de vocês também não perdoará as ofensas de vocês.
16 Nosai no mo; na ikoki, Isiso mo, “Topoko noko iyali mo koloni au au tiyo manono, Kotowoi lukaso ni monoi. Ulai amuwaso tosimoi, noko nokolaloyo kwaiko monoi, koloni au au na tosiwo, Kotowoi tolukaso niwo. No mo noko sisiyoli si monoi tiyo manono. Motuwa na timonukuwo. Noko nokolaloyo na tomolokiko manono, Kotosu mo pa molokikoiso, suo foli monoi mo pa fasikoiso. Topoko nokoni moloso noiyo aluwaikoiwo.
16 — Quando vocês jejuarem, não façam uma cara triste como fazem os hipócritas, pois eles fazem isso para todos saberem que eles estão jejuando. Eu afirmo a vocês que isto é verdade: eles já receberam a sua recompensa.
17 Ulai nono mo koloni au mulu yakinimo, Kotowoi lukaso ni monoi mo, amuwaso noiyo, amu moloso na pako uluwa, kou woti iwoyo komu suwoso na pa louwoko.
17 Mas você, quando jejuar, lave o rosto e penteie o cabelo
18 No monoi no noko nokolalo no moloi saino monoi, koloni au totoloniwo? Nokoyo ki somiso nokota saso mo sai, nani Apono mo. To mo sai, nani mulu monoi mo, na molokimoinimo, suo foli monoi mo na fasiyoinimo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
18 para os outros não saberem que você está jejuando. E somente o seu Pai, que não pode ser visto, saberá que você está jejuando. E o seu Pai, que vê o que você faz em segredo, lhe dará a recompensa.
19 Nosai no mo; Isiso mo noko nokolaloso ti monoi ikoki, “Asini hani hani ilolu i mulu monoiso mo noiyo yoiwo. No mo alopu sosomu kopokoiyauyo no sosomuwakokai, toliki toliki na si. Siyai mo polamoko nokoyo wosu woso tiwaimoko manono.
19 — Não ajuntem riquezas aqui na terra, onde as traças e a ferrugem destroem, e onde os ladrões arrombam e roubam.
20 Kumokini hani hani ititounisoso na pa iwo. No mo tolikikowoi muwoi, alopu sosomuyo no sosomuwakowoi ilolu muwoi. Polamoko nokoyo polamokowoi muwoi.
20 Pelo contrário, ajuntem riquezas no céu, onde as traças e a ferrugem não podem destruí-las, e os ladrões não podem arrombar e roubá-las.
21 Nokoyo ilolu mo nuso isikokai mo, to mo nonani nuso mano mulu saso. Kumokiso isikokai mo, kumokiso amiyo mulu saso.” Siyokawi imo mo aino na ikoki, Isiso mo.
21 Pois onde estiverem as suas riquezas, aí estará o coração de vocês.
22 Nosai no mo na ikoki, “Nokoni molo ti mo lamu ta komiyai towi kolo, tani au poiso. Molo ti mo itouniyaimoso tanakinomo, mulu mani, saponiwoi na tanoimo.
22 — Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de vocês são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz.
23 Ulai molo ti koiyauso tanakinomo, mulu mani, folosu na tanoimo. Nonani folosumono mo soliyakiso na tanoimo, mulu mo fupiniyaimo kolo somiso mo.” Aino na ikoki.
23 Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão. Assim, se a luz que está em você virar escuridão, como será terrível essa escuridão!
24 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Ulai mi nokota no noko sisiyoli tini mi tiwoi no moloi ano monoi? Aino yakimo, siya monoi mo mulu atolokomo unoimo, siya monoisu mo mulu unoimo. Kotoso aluwaiyakinuwomo, asini hani no moloi aluwai monoi, moi no?” Noko nokolaloso aino na ikoki.
24 — Um escravo não pode servir a dois donos ao mesmo tempo, pois vai rejeitar um e preferir o outro; ou será fiel a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e também servir ao dinheiro.
25 Nosai no mo; na ikoki, Isiso mo, “No monoi no ya timonukuwo. Mulu mo noiyo kolikalikaiyoiwo, momaini si monoi mo. Noiyo iyamoiwo, “Moi no haniso tonokoni, woi? Haniso tosikokoni, woi?” Ulai mulu noiyo kolikaliyoiwo, momaini au monoi mo. Noiyo iyamoiwo, “Moi no tuno no haniso asisiko monoi, woi?” Ulai sinono no koloni saso? Au no ulai kouwo saso?
25 — Por isso eu digo a vocês: não se preocupem com a comida e com a bebida que precisam para viver nem com a roupa que precisam para se vestir. Afinal, será que a vida não é mais importante do que a comida? E será que o corpo não é mais importante do que as roupas?
26 Uo, puwoso no tofufoimuwano manono no, toi monoi na pomulumoloko ukuwo. Uo mo aliyoli ali pa tikai manonoso, isini aliyoli pa ti manonoso. Koloni isikokai nu mo uwofa. Ulai kumokiso you tolokaino nokota, moini Apono mo, tosu mo na tonikomoi, koloni mo. Noko nokolalo moi mo uoso na tosouwaiko manonuwo. No monoi no moi mani, Kotoyo na tosamukukomo manonuwo. Mulu mo noiyo kolikalikaiyoiwo.
26 Vejam os passarinhos que voam pelo céu: eles não semeiam, não colhem, nem guardam comida em depósitos. No entanto, o Pai de vocês, que está no céu, dá de comer a eles. Será que vocês não valem muito mais do que os passarinhos?
27 Kalo monoi mulu kalo mo, moi nokota siya no ulai ti monoi no alu komiyai no moloi wiyono monoi?
27 E nenhum de vocês pode encompridar a sua vida, por mais que se preocupe com isso.
28 Moi no hani monoi mulu tokolikali manonuwo, tuno kou mulu monoiso no? A uso na pomulumolokowo. Afonimaiso na tofofoliko manono. Toini mi anosai muwoi, afonimaiso nali.
28 — E por que vocês se preocupam com roupas? Vejam como crescem as flores do campo: elas não trabalham, nem fazem roupas para si mesmas.
29 Ulai ya timonukuwo. Solomono mani, kou ititouni nokota toku no toloki no, ulai tani kou mo a uni kou komiyai muwoi. Wiyou, a uyo souwaikino.
29 Mas eu afirmo a vocês que nem mesmo Salomão, sendo tão rico, usava roupas tão bonitas como essas flores.
30 Motu na, sosono mo konoi monoiso kiso totoloko. Amuwoi mo isiko utoinomo, taso. Nonani sosonoso Kotoyo tokouwokokaimoi. Moisu mo sosonoso na tosouwaiko manonuwo. No monoi no mo Koto mo na tosamukukomo manonuwo. Moini mulumolo luwai mulu no, a, koufasu, woi?
30 É Deus quem veste a erva do campo, que hoje dá flor e amanhã desaparece, queimada no forno. Então é claro que ele vestirá também vocês, que têm uma fé tão pequena!
31 Mulu mo noiyo kolikalikaiyoiwo. Noiyo mulumoloko manoiwo, “Moi no konoi no haniso tonokoni, woi? Iwo mani, haniso tosikokoni, woi? Tuno no haniso tasisikokoni, woi?” Ainoso muwoi.
31 Portanto, não fiquem preocupados, perguntando: “Onde é que vamos arranjar comida?” ou “Onde é que vamos arranjar bebida?” ou “Onde é que vamos arranjar roupas?”
32 Mulumolo luwai somiso nokoyo ilolu mulu monoisu tiyo manono. Moini Apono kumokiso ni you tolokaino no, to mo sai, afonimaiso sakinuwomo, no monoi no fasikomoinuwomo.
32 Pois os pagãos é que estão sempre procurando essas coisas. O Pai de vocês, que está no céu, sabe que vocês precisam de tudo isso.
33 Hani hani ilolu mulu noiyo yoiwo. Kotoyo samukukomo mulu monoi saso na pa yo manowo, tani molo itouniyaimoso aluwai mulu monoi mo. Ainoso yakinuwomo, hani hani mani, nikomoinuwomo.
33 Portanto, ponham em primeiro lugar na sua vida o
34 No monoi no mo amuwoi monoi mo mulu noiyo kolikaliyoiwo. Amuwoi monoi mo amuwoi monoi. Konoi monoisu na pomulumolokowo.” Isiso mo aino na ikoki, noko nokolaloso mo.
34 Por isso, não fiquem preocupados com o dia de amanhã, pois o dia de amanhã trará as suas próprias preocupações. Para cada dia bastam as suas próprias dificuldades.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.