Mateus 5
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Isisoyo nonani noko nokolalo molopoi nokoso kwaikoki mo, yuso na amiyoki, yousikaina yoki. Siyokutono iyaliwoi noko nokolalowoi na kiya yokino.
1 Certo dia, quando Jesus viu que as multidões se ajuntavam, subiu a encosta do monte e ali sentou-se. Seus discípulos se reuniram ao redor,
2 Nosai no aiyolokoki.
2 e ele começou a ensiná-los.
3 “Noko no tosainono no, totai amu mo Kotoni molo timai mo waliyo pa tosiso, nonani noko toi mo na molokiwumo. Kumokiso you tolokaino nokota na tosamukukomoi.
3 “Felizes os pobres de espírito, pois o reino dos céus lhes pertence.
4 Mulu kolikali si noko mani, na molokiwumo. Kotoyo mo na hamukukoimo.
4 Felizes os que choram, pois serão consolados.
5 Kukamokokai somiso noko mani, na molokiwumo. Kotoyo noinomo toi mo noko sisiyoli na soimo, asi asi komaso mo toini nasu wosuwoimai soimo.
5 Felizes os humildes, pois herdarão a terra.
6 Noko mo molo itouniyaimoso aluwai monoi yakinomo, na molokiwumo. Wiyou, molo itouniyaimoso aluwai mulu mo siyoli, koloni no tiya mulu siyoli komiyai, iwo siko nukuwa mulu siyoli komiyai. Molo itouniyaimoso aluwai mulu siyoli monoi aino yakinomo, Kotoni amiyo mulu ititouni saso soimo.
6 Felizes os que têm fome e sede de justiça, pois serão saciados.
7 Noko mulu uku noko mo na molokiwumo. Ulai afonimaiso? Nokoso tofasiko manono. No monoi no Koto mo mulu ukoimo, suomoso monoiso na fasikoimo.
7 Felizes os misericordiosos, pois serão tratados com misericórdia.
8 Mulu wofu wofu noko mani, na molokiwumo. Kotoni auso na kiya yoinomo.
8 Felizes os que têm coração puro, pois verão a Deus.
9 Uo tukoluwano noko alukiko noko, toi mo na molokiwumo. Kotoyo mo na kolaloimo, “Yani alalo na.”
9 Felizes os que promovem a paz, pois serão chamados filhos de Deus.
10 Molo itouniyaimoso aluwai noko, toiso uo nokoyo uwokakinomo, na molokiwumo. Kumokiso you tolokaino nokota mo na tosamukukomoi.
10 Felizes os perseguidos por causa da justiça, pois o reino dos céus lhes pertence.
11 Asaso aluwaimonomoi noko moi mo na pa molokiwo. Aluwaimono foli monoi nokoyo alisiyoli komoinuwomo, uo nokoyo uwokomoinuwomo, topoko imo kali kalimikomoinuwomo.
11 “Felizes são vocês quando, por minha causa, sofrerem zombaria e perseguição, e quando outros, mentindo, disserem todo tipo de maldade a seu respeito.
12 Toku nu liyai noko mani, uo nokoyo puwoko manokino, Kotoni mulu lukasiko nokoso. Na pa moloki si manowo. Ulukukumoso na pa si manowo. Kumokiso suo foli mo siyoli.” Isiso mo aino na ikoki, noko nokolaloso.
12 Alegrem-se e exultem, porque uma grande recompensa os espera no céu. E lembrem-se de que os antigos profetas foram perseguidos da mesma forma.”
13 Nosai no mo; ti monoi noino na ikoki, siyokawi imo mo, “Mamoyo nofuwa nokoso uluwaulakimo, usutono soimo. Noinoso moi mo mamo ititouni komiyai, na pa si fasikowo, asi asi noko nokolalowoi. Si fasikakinuwomo, moiyo molo itouniyaimo aluwaiso kiyoinuwomo, molo koiyauso na utukaimoinomo. Ulai mamo koiyaumakimo, usutono no moloi tano monoi? Usutonowoi muwoi. Ulai ti monoi no moloi yo monoi, woi, usutono tano monoi no? Nonani mamo mo uo somiso mo, nokoyo tafoli taikiyono, fonayo tofolulu manono.
13 “Vocês são o sal da terra. Mas, se o sal perder o sabor, para que servirá? É possível torná-lo salgado outra vez? Será jogado fora e pisado pelos que passam, pois já não serve para nada.
14 Moi mo saponi komiyai, asiso na tofupiniyaimo kolo sinuwo. Moloi woi? Nokonu mo, yuso no you tanokaino no, nonani monoi no sosoli no moloi si monoi, noko no? Noinoso Kotoso mulumolo luwai noko monoi mani, nokoyo no sosoli no moloi si monoi?
14 “Vocês são a luz do mundo. É impossível esconder uma cidade construída no alto de um monte.
15 Noko mo lamu ta falosisakimo, nauyo no moloi ufiyaiso monoi? Wiyouwa wiyou. Puwoso na tafonikokaisomoi. Nu poiso si noko mo tofupiniyaimo kolokomoi.
15 Não faz sentido acender uma lâmpada e depois colocá-la sob um cesto. Pelo contrário, ela é colocada num pedestal, de onde ilumina todos que estão na casa.
16 Noinoso na, noko nokolaloni molo timai mo saponi komiyai na fupiniyaimo siwo. No monoi no nokoyo molo itouniyaimo aluwaiso kwaiyoinuwomo, momaini Apononi siyolo na kaluwaiyoinomo, kumokiso ni you tolo no.” Isiso mo aino na ikoki, noko nokolaloso.
16 Da mesma forma, suas boas obras devem brilhar, para que todos as vejam e louvem seu Pai, que está no céu.”
17 Nosai no mo; noino na ikoki, Isiso mo, “Moi mo piyamonuwo, yo mo tokumi imoso tokosiyaika tumowo, Musini ami imowoi Kotoni mulu lukasiko nokoni imowoiso. Wiyou, aino muwoi. Yo mo toini imo folosai mo na toposasoko wiyononina tumonukuwo.
17 “Não pensem que eu vim abolir a lei de Moisés ou os escritos dos profetas; vim cumpri-los.
18 Yo mo motuwa na timonukuwo. Kumokiwoi asiwoi amai tanokainomai Musini imo komaso mani, amai na tosi, komaso na. Toku no kulukaiki no, noinoso na tosimoi, ainoso hani kumokiwoi asiwoi uwaimo taikiyoimo.
18 Eu lhes digo a verdade: enquanto o céu e a terra existirem, nem a menor letra ou o menor traço da lei desaparecerá até que todas as coisas se cumpram.
19 Noko mo Musini imo amiso kulaliyakimo, kumokiso you tolokaino nokotayo samukukomomaiso mo afonimai nokota na toloimo, Kotoni molo timai mo. Nasu, imo koufasofa mani, kulaliyakimo, afonimai nokota toloimo. Noko siyaiwoiso imo kulali monoi wiyolukakimo, noko siyoli no moloi tolo monoi? Nokoyosu mo Musini imoso aluwaiyakimo, noko nokolaloso aluwai monoi aiyolokakimo, to mo noko siyoli na toloimo, samukukomomaiso mo.
19 Portanto, quem desobedecer até ao menor mandamento, e ensinar outros a fazer o mesmo, será considerado o menor no reino dos céus. Mas aquele que obedecer à lei de Deus e ensiná-la será considerado grande no reino dos céus.
20 Ya timonukuwo. Musini imo sai sisiyoli nokowoi Falisi moloso aluwai nokowoi, toi monoi mo noko nokolaloyo piyamo, noko ititouni nokowo. Ulai Kotosu mo toini mulu mo sai, pa tomulumolo luwainoso. Moi mo toini muluso aluwaikakinuwomo, kumokiso you tolokaino nokotayo mo pakoso samukukomoinuwoso.” Noko nokolaloso aino na ikoki, Isiso mo.
20 “Eu os advirto: a menos que sua justiça supere muito a justiça dos mestres da lei e dos fariseus, vocês jamais entrarão no reino dos céus.”
21 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Moi mo yasoi kwaikinuwo, nonani imo mo aniyopano iyaliyo toku no kwaikino no, noino, “Noko mo noiyo tukoloi. Nokoso tukolakimo, noko tukolo foli monoi mo na uwoyoimo.”
21 “Vocês ouviram o que foi dito a seus antepassados: ‘Não mate. Se cometer homicídio, estará sujeito a julgamento’.
22 Ulai ya timonukuwo, noko mo siyokutonoso uo imo imakimo, uo imo foli monoi mo na uwoyoimo. Wolitonoso kaloni imo imakimo, ainonani foli monoi nokotalo iyaliyo imo lukasokaiyoinomo. Nokoyosu mo imakimo, “Nono mo mulu somiso nokota koiyau wai,” to mo tani moloso na manoimo.
22 Eu, porém, lhes digo que basta irar-se contra alguém para estar sujeito a julgamento. Quem xingar alguém de estúpido, corre o risco de ser levado ao tribunal. Quem chamar alguém de louco, corre o risco de ir para o inferno de fogo.
23 — ausente —
23 “Portanto, se você estiver apresentando uma oferta no altar do templo e se lembrar de que alguém tem algo contra você,
24 — ausente —
24 deixe sua oferta ali no altar. Vá, reconcilie-se com a pessoa e então volte e apresente sua oferta.
25 Nokoyo nonoso uo imo lukaso ni monoi kauwakinimo, imo kwai nokota siyolini auso, toku mo momati amu mo na pa hamukukuwanowo, nonani uo imo monoi. Molomai pa hamukukuwanowo, nokotaloni auso monoi mano monoi mo. Wonikaluso tani auso aiko kiyoini. Nosai no totayo polimano nokoni nainoso aiko kiyoini, kalopulo nuso aiko kiyoini.
25 “Quando você e seu adversário estiverem a caminho do tribunal, acertem logo suas diferenças. Do contrário, pode ser que o acusador o entregue ao juiz, e o juiz, a um oficial, e você seja lançado na prisão.
26 Motuwa na timonoki, kalopulo nusai somaiso pa amufoiniso. Na yousikaino manoinimo, ainoso hani molo koiyau foli imo mo futo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
26 Eu lhe digo a verdade: você não será solto enquanto não tiver pago até o último centavo.”
27 Nosai no mo; noko nokolaloso na ikoki, Isiso mo, “Moi mo yasoi kwaikinuwo, toku no iyamoki no, “Noko kwami nukonu mo noiyo uwokaisoi.”
27 “Vocês ouviram o que foi dito: ‘Não cometa adultério’.
28 Ulai ya timonukuwo, noko mo noni siyaso mulu usakimo, nonani nokota mo uloliyo nokota na, noni siyaso mulu uso totolo, no monoi no.
28 Eu, porém, lhes digo que quem olhar para uma mulher com cobiça já cometeu adultério com ela em seu coração.
29 Naina ausaimi moloyo molo koiyauso kalumaniyakinimo, na pa solifoli taikiyo, molo mo. Wonikaluso taso aiko afoliyoini. Nonani molo solifoliyakinimo, waliyo, molo koiyauso pa aluwaiyoiniso, taso pa afoli taikiyoiniso.
29 Se o olho direito o leva a pecar, arranque-o e jogue-o fora. É melhor perder uma parte do corpo que ser todo ele lançado no inferno.
30 Nainayo molo koiyauso kalumaniyakinimo, na pa kokolofoliko taikiyo, naina mo. Wonikaluso taso aiko afoliyoini. Nonani nainaso kokolofolikakinimo, waliyo, molo koiyauso pa aluwaiyoiniso, pa afoli taikiyoiniso, taso mo.” Isiso mo aino na ikoki.
30 E, se a mão direita o leva a pecar, corte-a e jogue-a fora. É melhor perder uma parte do corpo que ser todo ele lançado no inferno.”
31 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Toku mo nokoyo noino iyamoki, “Noni afolikaiso mo waliyo. Noko mo noniso afolikaisakimo, pasosu kumotisumo, afolikaiso monoi mo. No monoi nosu sauwoso tolosumo.”
31 “Também foi dito: ‘Quem se divorciar da esposa deverá conceder-lhe um certificado de divórcio’.
32 Ulai ya timonukuwo, noko mo uloliyo somiso nukonuso afolikaisakimo, to mo noniso na koiyausoimo. Nonani nukonuso noko siyayo kausakimo, toti mo uloliyo moloso na taluwaino.” Aino na ikoki, Isiso mo.
32 Eu, porém, lhes digo que quem se divorcia da esposa, exceto por imoralidade, a faz cometer adultério. E quem se casa com uma mulher divorciada também comete adultério.”
33 Nosai no mo; na ikoki, Isiso mo, “Imo siya mani, yapoli kwaikinuwo, aniyopano iyaliyo no ikokino no, noino, “Nono mo noiyo topokoi. Noko Siyolini siyoloso kaluwaiyakinimo, noiyo topokoi, na pa aluwai, nonani imo no auwolakini no.”
33 “Vocês também ouviram o que foi dito a seus antepassados: ‘Não quebre seus juramentos; cumpra os juramentos que fizer ao Senhor’.
34 Ulai ya timonukuwo, noiyo auwolokaloiwo. Kumokini siyoloso no hani monoi kaluwai monoi? Wiyouwa. Kumokisu mo Koto mo tiyou yousikaino.
34 Eu, porém, lhes digo que não façam juramento algum. Não digam: ‘Juro pelo céu’, pois o céu é o trono de Deus.
35 Asini siyoloso mani, noiyo kaluwaiyalo manoiwo. Ulai afonimaiso? Kotoni fona wosuwoimai toi, asi mo. Yolusolimo nokonu siyoloso mani, noiyo kaluwai manoiwo. Ulai afonimaiso? Yolusolimo mo samukukomo nokota siyolini nokonu.
35 Também não digam: ‘Juro pela terra’, pois a terra é onde ele descansa os pés. E não digam: ‘Juro por Jerusalém’, pois Jerusalém é a cidade do grande Rei.
36 Nona amu monoi mani, noiyo auwoloi. Ulai afonimaiso? Ulai nono no amiwoi? Soliso komu suwo no ulai nonani amiyo no moloi alosimo monoi, mafomuso no? Mafomuso komu suwo mani, ulai moloi alosimo monoi, soliso no?
36 Nem sequer digam: ‘Juro pela minha cabeça’, pois vocês não podem tornar branco ou preto um fio de cabelo sequer.
37 Motu monoiso iyamakinuwomo, motu monoiso na pa iyamowo. Noiyo topokoiwo. Wiyou monoiso iyamakinuwomo, wiyou na pa iyamowo. Noiyo topokoiwo. Hani hanini siyolo siyoloso noiyo kolalaloiwo. No mo Sokolo Nokota Waiyosu na towiyolukomo manonuwo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
37 Quando disserem ‘sim’, seja de fato sim. Quando disserem ‘não’, seja de fato não. Qualquer coisa além disso vem do maligno.”
38 Nosai no mo; Isiso mo ti monoi na ikoki, noko nokolaloso, “Moi mo yasoi kwaikinuwo, toku no iyamoki no, “Nokoyo moloso toluniyakinimo, suo mani, tani molo mo na pako toluni. Nokoyo iso tofiyaimakinimo, suo mani, tani i na pako tofiyaimo.”
38 “Vocês ouviram o que foi dito: ‘Olho por olho, dente por dente’.
39 Ulai ya timonukuwo, nokoyo uwokomakinuwomo, suowoi noiyo uwokoiwo. Nokoyo umosai ifasiyaimakinimo, umo siyaiwoi na pako alosimo.
39 Eu, porém, lhes digo que não se oponham ao perverso. Se alguém lhe der um tapa na face direita, ofereça também a outra.
40 Nokoyo uo imo imakinimo, nani pau tuno anowai monoi, atoli tuno siya mani, na pako anoni.
40 Se você for processado no tribunal e lhe tomarem a roupa do corpo, deixe que levem também a capa.
41 Nokoyo ilolu ilomanononi monoi totami yoluwaiyakinimo, aumoifaso kiyokononi monoi, aluwamai mani, waliyo na pako kiyokononinano.
41 Se alguém o forçar a caminhar uma milha com ele, caminhe duas.
42 Nokoyo hani anoni monoi utolumakinimo, wiyou imo mo noiyo imoi, waliyo na pako anoni. Nokoyo awaso anoni monoi imakinimo, wiyou imo mo noiyo imoi, waliyo na pako anoni.” Aino na ikoki.
42 Dê a quem pedir e não volte as costas a quem quiser tomar emprestado de você.”
43 Nosai no mo; na ikoki, Isiso mo, “Moi mo yasoi na kwaikinuwo, toku no iyamoki no, “Siyokuno iyaliso mulu na pa uku, uo nokoso mulu na pa atolokomo uku.”
43 “Vocês ouviram o que foi dito: ‘Ame o seu próximo’ e odeie o seu inimigo.
44 Ulai ya timonukuwo, uo nokoso mulu na pa ukuwo. Uo uwokomo noko monoi Kotoso na pa utolumo ukuwo, totayo fasiko monoi mo.
44 Eu, porém, lhes digo: amem os seus inimigos e orem por quem os persegue.
45 No monoi no Apono Siyolini alalo soinuwomo, kumokiso ni you tolo no. Totayo noinomo ulo mo noko komaso nokoso towi kolokomoi, noko kopokoiyau nokowoi noko ititouni nokowoiso. Sa mani, tamukonomoi, molo itouniyaimoso aluwai nokowoi molo koiyauso aluwai nokowoiso tokuno kolokomoi.
45 Desse modo, vocês agirão como verdadeiros filhos de seu Pai, que está no céu. Pois ele dá a luz do sol tanto a maus como a bons e faz chover tanto sobre justos como injustos.
46 Noko, toiyo no tomulu unu manonuwo no, toisoso mulu ukakinuwomo, Kotoyo no moloi uwokomo itouniyaimo monoi, siyokuno iyali mulu uku foli monoi no? No mo siyoli hani muwoi. Molo koiyauso aluwai noko mani, ainoso mulu tuku manono, totaini siyokutono iyali monoi. Moi uo noko, toi mani, na pa mulu uku manowo, no monoi no Koto mo itouniyaimoso uwokomoinuwomo, suo foli monoi mo.
46 Se amarem apenas aqueles que os amam, que recompensa receberão? Até os cobradores de impostos fazem o mesmo.
47 Siyokuno iyalisoso woli iyali kolalakinuwomo, no mo siyoli hani muwoi. Mulumolo luwai somiso noko mani, ainoso tokolalalo manono. Moi uo noko mani, woli iyali na pokolali manowo.
47 Se cumprimentarem apenas seus amigos, que estarão fazendo de mais? Até os gentios fazem isso.
48 Moini Apono kumokiso ni you tolo no, to mo itouniyaima itouniyaimo nali no. Moi mani, totani mulu komiyai na pako si manowo.” Isiso mo aino na ikoki, noko nokolaloso mo.
48 Portanto, sejam perfeitos, como perfeito é seu Pai celestial.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.