Mateus 27
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nosai no mo; somosaiyamai lotu samukuko noko sisiyoliwoi Isolilo nokotalo iyaliwoi, toi mo Isiso tukolo monoi na lukasokaikino.
1 De manhã cedo, os principais sacerdotes e líderes do povo se reuniram outra vez para planejar uma maneira de levar Jesus à morte.
2 Moloyo na konosuwakino, Pailatoni auso na kominalomanokino, komano nokota siyolini auso.
2 Então o amarraram, o levaram e o entregaram a Pilatos, o governador romano.
3 Nosai no mo; Yutaso, Isiso uo nokoso kiyoko nokota, to mo tukolo imo lukasokaiso no kwaikoki mo, mulu tiwoi na mulumoloko manoki. Tomoki muwoni molopoi, 30, no mo ifou kiyokoki, lotu samukuko noko sisiyoliwoi nokotalo iyaliwoiso.
3 Quando Judas, que o havia traído, viu que Jesus tinha sido condenado à morte, encheu-se de remorso e devolveu as trinta moedas de prata aos principais sacerdotes e líderes do povo,
4 Na ikoki, “Yo mo molo koiyauso yapoli aluwai. Hani yo somiso nokotaso yo mo fai kiyomo taikiyanukuwo, no monoi no tani nako mo amukonoimo, yau.” Ulai na imokino, “Ulai koini hani? No mo nonani hani na.”
4 dizendo: “Pequei, pois traí um homem inocente”. “Que nos importa?”, retrucaram eles. “Isso é problema seu.”
5 No monoi no mo, Yutaso mo tomoki muwoni mo lotu nu siyoli poiso tu afoliko taikiyoki, yasoi, tota amu imo molomai moloyo na tomanomanoki, na folosiyaimoki, yau.
5 Então Judas jogou as moedas de prata no templo, saiu e se enforcou.
6 Ulai lotu samukuko noko sisiyoli mo nonani tomoki muwoni ikanokino kusomi, iyamoki, “Lotu nu muwoniwoi tomoso pa kosinoloko monoiso. Ni mo noko tukolo muwoni na. Hani monoi kosinoloko monoi? Au nali no.”
6 Os principais sacerdotes juntaram as moedas e disseram: “Não seria certo colocar este dinheiro no tesouro do templo, pois é dinheiro manchado de sangue”.
7 Muwoni imo lukaso manokino, na lukasokaikino. No monoi no nonani muwoniyo asifaso suo suomokokino, asi nau lokuko nokoni asifa. Asi aluwa noko yau yau aiko uku monoi suo suomokokaikino, nonani asi mo.
7 Então resolveram comprar o campo do oleiro e transformá-lo num cemitério para estrangeiros.
8 No monoi no mo, nonani asi mo Nako Asi kaluwaikino. Nonani siyolo mo amai toi, amai na tokaluwai manokoni.
8 Por isso, até hoje ele se chama Campo de Sangue.
9 No monoi nosu Kotoni imo mo motu tumoki. Kotoni mulu lukasiko nokota Iyolomaiyayo toku no kumokaiki no, nonani imo mo motu na fiyamosiki. Noino na kumokaiki,
9 Cumpriu-se, assim, a profecia de Jeremias que diz: “Tomaram as trinta peças de prata, preço pelo qual ele foi avaliado pelo povo de Israel,
10 Nonani muwoniyo mo asifa na suo suomokokino, asi nau lokuko nokoni asifa. Nonani hani monoi Siyoli Nokotayo na imonoki.”
10 e compraram o campo do oleiro, conforme o Senhor ordenou”.
11 Nomai no mo, Isiso mo komano nokota siyolini molo timai na toloki. Na utolumoki, “A, nono no Yuto noko samukuko nokota siyoli na?” Na fowaki, “Wuo, no tiyomuni no, ainoso na motu.”
11 Agora Jesus estava diante de Pilatos, o governador romano, que lhe perguntou: “Você é o rei dos judeus?”. Jesus respondeu: “É como você diz”.
12 Lotu samukuko noko sisiyoliwoi nokotalo iyaliwoi, toiyo faumikino, ulai Isiso mo fowakowoi muwoi.
12 No entanto, quando os principais sacerdotes e os líderes do povo fizeram acusações contra ele, Jesus permaneceu calado.
13 No monoi no Pailatoyo imoki, “Nakomo nokoni imo pa tukwaikoniso, no tokosiyokononini no.”
13 Então Pilatos perguntou: “Você não ouve essas acusações que fazem contra você?”.
14 Ulai Isiso mo fowawoi muwoi, tomokiwaiki. Wiyou, na mulumoloko manoki, Pailatoyo.
14 Mas, para surpresa do governador, Jesus nada disse.
15 Pasowa popomai kalopulo noko siyasonuso pokolali uku taikiyomosiki, komano nokota siyoliyo. Ukouniyaiko si noko nokolaloso putolukomosiki, “Noi nokota siya no tokolali unu taikiyo?”
15 A cada ano, durante a festa da Páscoa, era costume do governador libertar um prisioneiro, qualquer um que a multidão escolhesse.
16 Isiso uwokaimai, nomai no mo uo nokota koiyau mo kalopulo nuso potolokainoki. Tani siyolo mo Palopaso.
16 Nesse ano, havia um prisioneiro, famoso por sua maldade, chamado Barrabás.
17 No monoi no mo, noko nokolalo ukouniyaikokaiki mo, Pailato mo na ikoki, “Moloi tomulumolokonuwo? Noi nokotaso tokiyo taikiyo, moini auso no? A, moloi, Palopasoso tokiyo taikiyo, o, Isisoso tokiyo taikiyo, Kolaiso no tokaluwai manonuwo no.”
17 Quando a multidão se reuniu diante de Pilatos naquela manhã, ele perguntou: “Quem vocês querem que eu solte: Barrabás ou Jesus, chamado Cristo?”.
18 To mo sai, Isiso monoi foluwalikino mo, lotu samukuko nokoyo, no monoi no tani auso kiyoma tumokino, uo imo lukaso unukino.
18 Pois ele sabia muito bem que os líderes religiosos judeus tinham prendido Jesus por inveja.
19 Nosai no mo; Pailato mo imo kwai monoi no yousikainoki mo, totani noniyo imo na yomuso taikiyoki, noino, “Yo somiso nokotaso mo afonimaiso noiyo uwoyoi. Amolokimai yo mo solitonoluwai, mulu mo na kalomonokai.”
19 Nesse momento, enquanto Pilatos estava sentado no tribunal, sua esposa lhe mandou o seguinte recado: “Deixe esse homem inocente em paz. Na noite passada, tive um sonho a respeito dele e fiquei muito perturbada”.
20 Ulai lotu samukuko noko sisiyoliwoi nokotalo iyaliwoi toiyo noko nokolaloso ainiko ifoluwaikokino, Isiso tukolo monoi. Ikokino, “Pailatoso na piko, Palopaso mo kalopulo nusai kiyo taikiyumo, Isiso tukolumo.”
20 Enquanto isso, os principais sacerdotes e os líderes do povo convenceram a multidão a pedir que Barrabás fosse solto e Jesus executado.
21 Nosai no komano nokota siyoli Pailato mo ti monoi na ikoki, “Moloi tomulumolokonuwo, ninani nokota ti monoi no, noiso tokiyo taikiyo?” Imokino, “Palopasoso na pokiyo taikiyo.”
21 Então o governador perguntou outra vez: “Qual dos dois vocês querem que eu lhes solte?”. A multidão gritou em resposta: “Barrabás!”.
22 Ulai Pailato mo na ikoki, “Yo no moloi tuwo, woi, Isiso no, Kolaiso ni tokaluwai manonuwo no?” Noko nokolalo komaso noko mo na iyamo taikiyoki, “A mokimai na pukou ukou nikomokaiwo.”
22 Pilatos perguntou: “E o que farei com Jesus, chamado Cristo?”. “Crucifique-o!”, gritou a multidão.
23 Ulai Pailato mo na ikoki, “Ulai hani monoi, hani foli monoi, woi?” Ulai siyoliso na iyamalo manoki, “A mokimai na pukou ukou nikomokaiwo.”
23 “Por quê?”, quis saber Pilatos. “Que crime ele cometeu?” Mas a multidão gritou ainda mais alto: “Crucifique-o!”.
24 Wiyou, toini uo mo siyoli, mulu mo puwoso puwoso. Pailatoni imo mo kwaiwoi muwoi. No monoi no yomuki, “Tofolo.” Nosai no iwo woliyonoki, naino mo iwoso na solikaikoki, noko nokolaloni molo timai. Na ikoki, “Yo mo moini molo timai naino tuluwako, moi saino monoi, yo mo wiyou tiyomu, ninani nokotani nako amukono monoi mo. Ulai kalakimo, yani hani muwoi, moini hani nali no.”
24 Pilatos viu que de nada adiantava insistir e que um tumulto se iniciava. Assim, mandou buscar uma bacia com água, lavou as mãos diante da multidão e disse: “Estou inocente do sangue deste homem. A responsabilidade é de vocês”.
25 Noko nokolalo komaso mo imokino, “Koini hani nali no. Kotoyo uwomoko monoi mulumolokakimo, koiwoi kokaini alalowoi waliyo, tofolo, na uwokaimokumo.”
25 Todo o povo gritou em resposta: “Que nós e nossos descendentes sejamos responsabilizados pela morte dele!”.
26 No monoi no Pailato mo Palopasoso kiyoko taikiyo fuki. Isisosu mo polimano noko iyalini auso na kiyoko taikiyoki, na ikoki, “Suwoi suwoi moloyo na puwasowo. A mokimai na pa ukou ukou nikomanowo.”
26 Então Pilatos lhes soltou Barrabás. E, depois de mandar açoitar Jesus, entregou-o para ser crucificado.
27 Nosai no mo; komano nokota siyolini polimano noko iyaliyo Isiso kawiyo tikino, komano nokota siyolini imo lukaso nu siyoli poiso. Polimano noko komaso noko mo ukouniyaikokuya tumokino,
27 Alguns dos soldados do governador levaram Jesus ao quartel e chamaram todo o regimento.
28 Alisiyolikino mo, tuno asiyonowaikino, nakiyaiso tuno itouniyaimoyo na asisikaimokino, siyoli nokotani tuno nali.
28 Tiraram as roupas de Jesus e puseram nele um manto vermelho.
29 Yoku mo suwoi suwoi moloso poiyakimo unukino, no monoi no na asisikaikomokino, komuso. Atou koiyau nainasai mo anonikino.
29 Teceram uma coroa de espinhos e a colocaram em sua cabeça. Em sua mão direita, puseram um caniço, como se fosse um cetro. Ajoelhavam-se diante dele e zombavam: “Salve, rei dos judeus!”.
30 Usuwoyo na aso kolo manokino, atou imokino kusomi, komumai na waso manokino, saiso saiso.
30 Cuspiam nele, tomavam-lhe o caniço da mão e com ele batiam em sua cabeça.
31 Alisiyoliyoluwai uwai; pau tuno sopo asiyonowaikino, totani tunoyoso asisikaimokino. Na kominalomanokino, a mokimai ukou ukou nikomokai monoi na.
31 Quando se cansaram de zombar dele, tiraram o manto e o vestiram novamente com suas roupas. Então o levaram para ser crucificado.
32 Molomai nu manoki mo, Sailini asi nokotayo na tumoki. Tani siyolo mo Saimo. Ulai polimano noko mo totamikino, imokino, “Oi, a moki ni posokunalomako.”
32 No caminho, encontraram um homem chamado Simão, de Cirene, e os soldados o obrigaram a carregar a cruz.
33 Nosai no mo; Kalokato yufa mo na komama tumokino. Moini imosai mo Komu Foli Yu.
33 Então saíram para um lugar chamado Gólgota (que quer dizer “Lugar da Caveira”).
34 Tomu itowoi iwo louwa woliyononikino. Louwa sikoki, ulai sikowoi muwoi.
34 Os soldados lhe deram para beber vinho misturado com fel, mas, quando Jesus o provou, recusou-se a beber.
35 Nosai no mo a mokimai na ukou ukou nikomokino. Ukou ukou nikomokai uwai; tani tuno totai amu wau monoi tomoki lolofayo na somaimo ukukino.
35 Depois de pregá-lo na cruz, os soldados tiraram sortes para dividir suas roupas.
36 Tuno i uwai; tolomuso amai siki, Isiso na samuku siki.
36 Então, sentaram-se em redor e montaram guarda.
37 Komu puwosaimi mo noino na kumokaikino, “Ni mo Isiso na, Yuto noko nokolalo samukuko nokota siyoli.” Nonani foli monoisu tukolokino.
37 Acima de sua cabeça estava presa uma tabuleta com a acusação feita contra ele: “Este é Jesus, o Rei dos judeus”.
38 Ulai polamoko nokota ti, toti mani, Isisoni kwasai ukou ukou nikokaikino, a moki tiwoimai. Siya mo nainasai, siya mo sokonisai.
38 Dois criminosos foram crucificados com ele, um à sua direita e outro à sua esquerda.
39 Ifou ifou ti liyai noko nokolaloyo palisiyoli yoluwaikaiyo tumomosikino. Totaini komuso pokolikali yomuwaniyo tumomosikino,
39 O povo que passava por ali gritava insultos e sacudia a cabeça, em zombaria:
40 na pimomosikino, “A, lotu nu siyoli ulalo nokota na? Ulai nono no lotu nu tonofalo no ulo tauwoimai ko uwaimoinimo? Nona amu na pofasi. Ulai nono mo Kotoni alu mo, a mokisai na pofolamiyo kono.”
40 “Você disse que destruiria o templo e o reconstruiria em três dias. Pois bem, se é o Filho de Deus, salve a si mesmo e desça da cruz!”.
41 Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi nokotalo iyaliwoi, toi mani, na alisiyolikino,
41 Os principais sacerdotes, os mestres da lei e os líderes do povo também zombavam de Jesus.
42 “Noko nokolalososo pofasiko manoki, ulai tota amusu mo pakoso tofasiso. To mo Isolilo noko nokolalo moi samukukomomoko nokota mo, a mokisai mo utukaimiyo konu. Ainoso yakimo, koi mo waliyo na mulumolo luwaiyoikimo.
42 “Salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo!”, diziam. “Quer dizer que ele é o rei de Israel? Que desça da cruz agora mesmo e creremos nele!
43 To mo Kotoso mulumolo luwai nokota, na tiyomu, “Yo mo Kotoni alu na.” Ulai Kotoyo mulu unakimo, konoimaiso mo na fasiyumo.”
43 Ele confiou em Deus, então que Deus o salve agora, se quiser. Pois ele disse: ‘Eu sou o Filho de Deus’.”
44 Isisoni kwasai ukou ukou nikokai nokota ti mani, tomoso na alisiyolikino.
44 Até os criminosos que tinham sido crucificados com ele o insultavam da mesma forma.
45 Ulo yakomai, ulo mo na lotiki, asi asi komaso mo na folosumono kolokaloki. Ainoso hani upimo tanoki. Nosai no ifou wi taikiyoki.
45 Ao meio-dia, desceu sobre toda a terra uma escuridão que durou três horas.
46 Nomai no Isiso mo siyoliso na yomuki, totani imosai yomuki, “Iloi, Iloi, lama sapakotani?” Moini imosai mo noino, “Asani Koto, asani Koto, hani monoi tukwaimonokaini?”
46 Por volta das três da tarde, Jesus clamou em alta voz: “ Eli, Eli, lamá sabactâni ?”, que quer dizer: “Meu Deus, meu Deus, por que me abandonaste?”.
47 Nosoni si noko siyaiyo Isisoni imoso no kwaimokino mo, na iyamoki, “Ilaiyaso na taliyoni.”
47 Alguns dos que estavam ali pensaram que ele chamava o profeta Elias.
48 Nosai no toi nokotayo somu somu mo somaiso na fumo akanoki. Itolowoi iwoso solikaikanoki, poni aumai konosuwakokaiki. Isisoni koso na louwa you akaikomoki, iwo woliyononi monoi louwa fi.
48 Um deles correu, ensopou uma esponja com vinagre e a ergueu num caniço para que ele bebesse.
49 Ulai noko siyaiyo nosoni no siki no, toiyo alukimokino, na imokino, “Awi, na tukwai kikoni. Ilaiya mo amai poimo tofasiya tumo.”
49 Os outros, porém, disseram: “Esperem! Vamos ver se Elias vem salvá-lo”.
50 Nosai no mo; Isiso mo ti monoi siyoliso na omoki. Omo uwai; tani mulu mo Kotoni auso monoi na kiyo taikiyoki, koma, yau na kaloki.
50 Então Jesus clamou em alta voz novamente e entregou seu espírito.
51 Nomai no mo, wiyouwa wiyou, tuno siyoli lotu nu siyoli kokiko poiso no kitafoli kukiyokaikino no, nonani tuno mo na poliyaliyaiko taikiyoki, puwosai na you poliyaliyaikalo konoki, woiso. Asi mo na kumolomo taikiyoki, tomokiwoi na posilu taikiyoki.
51 Naquele momento, a cortina do santuário do templo se rasgou em duas partes, de cima até embaixo. A terra estremeceu, rochas se partiram
52 Noko aiko uku asiwoi na kolalifoliyafoumo uku taikiyoki. Kotoni noko nokolalo molopoi no kolikaliki no, toi mo ifou na auwonoulu liyaiki.
52 e sepulturas se abriram. Muitos do povo santo que haviam morrido ressuscitaram.
53 Noko aiko uku asisai mo na utukaimo liyaikino. Isisoyo yausai ifou auwoniyou uwai, nomai no mo Yolusolimo nokonu siyoliso tiki. Noko nokolalo molopoiyo na kokalokino.
53 Saíram do cemitério depois da ressurreição de Jesus, entraram na cidade santa de Jerusalém e apareceram a muita gente.
54 Isiso kaloki mo; nosai no polimano iyali mo kokolokoki. Polimano nokowoi toi samukuko nokota siyoliwoi, Isisoso no samukukino no, toi mo kokolokoki. Asi kumolomowoi hani hani fiyamosokowoiso no kwaikokino mo, siyoliso na kokolokoki. Na iyamoki, “Motu nali, noko to ni mo Kotoni awitono na.”
54 O oficial romano e os outros soldados que vigiavam Jesus ficaram aterrorizados com o terremoto e com tudo que havia acontecido, e disseram: “Este homem era verdadeiramente o Filho de Deus!”.
55 Nokolalo molopoi mani, posiki, Kalili asisai no aluwainiyo tumokino no, tota fasiyalo monoi. Aluwamaifa siki, na kwaikino.
55 Muitas mulheres que tinham vindo da Galileia com Jesus para servi-lo olhavam de longe.
56 Toi nukonu siya mo Moili, Makotalo asi nukonu. Moili siya mo Yamisowoi Yusifowoi totini atino. Noni siya mo Sipitini alalo tini atino.
56 Entre elas estavam Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago e José, e a mãe dos filhos de Zebedeu.
57 Nosai no mo; upimoso mo muwoni molopoi nokota, Alimatiyo asi nokota, Yusifo, to mo na tumoki, Isisoni moloso aluwai nokota na.
57 Ao entardecer, José, um homem rico de Arimateia que tinha se tornado seguidor de Jesus,
58 Nonani nokota mo Pailatoso na imanoki, “Yo no Isiso yau no waliyo totokomonano, ai unano monoi?” Fowaki, “Waliyo na.” Polimano noko iyaliso na ikoki, “Isiso yau mo na panoniwo, Yusifoso.”
58 foi a Pilatos e pediu o corpo de Jesus. Pilatos ordenou que lhe entregassem o corpo.
59 No monoi no Yusifo mo Isiso yau na ananoki, kamoso tuno itouniyaimoyo na yalokonoki.
59 José tomou o corpo e o envolveu num lençol limpo, feito de linho,
60 Totani yu asi i tonofaloso na akaiyanoki, toku yasoi no aikaiki no. Nosai no tomoki tofu siyoliso na lolomotaiki, asi i ufiyaimo monoi. Uwai; nosai no mo yasoi.
60 e o colocou num túmulo novo, de sua propriedade, escavado na rocha. Então rolou uma grande pedra na entrada do túmulo e foi embora.
61 Moili, Makotalo asi nukonuwoi Moili siyawoi, totiyo yu asi i aumoifaso yousikainokino.
61 Maria Madalena e a outra Maria estavam ali, sentadas em frente ao túmulo.
62 Isiso kalomai mo mi fou fouko koloni foukai ulo na. Nosai no mo; amuwoisai lotu samukuko noko sisiyoliwoi Falisi moloso aluwai nokowoi, toi mo Pailatoni auso na ukouniyaiko kuyanokino.
62 No dia seguinte, no sábado, os principais sacerdotes e os fariseus foram a Pilatos
63 Na imokino, “Noko Siyoli, koi mo imofaso tomulumolokonoki, noino. Topoko nokota mo molotano tolomai mo na yomuki, “Amoloki tiwoi uwai; ulo siya mo ifou na auwoniyouwoimo, yo mo.”
63 e disseram: “Senhor, lembramos que, quando ainda vivia, aquele mentiroso disse: ‘Depois de três dias ressuscitarei’.
64 No monoi no na piko, polimano noko iyaliso, nonani yu asi i itu loti mo atiyaiso na asi itouniyaimowumo, na samuku itouniyaimowumo, ainoso amoloki tiwoi mo uwai. Wonikaluso siyokutono iyaliyo noko nokolaloso aiko ifoluwaikaloino, “Yausai ifou yasoi na auwoniyou.” Wiyou, kwaimo muwoi, tokumi ifoluwaiko imo na souwaiyoimo.”
64 Por isso, pedimos que lacre o túmulo até o terceiro dia. Isso impedirá que seus discípulos roubem o corpo e depois digam a todos que ele ressuscitou. Se isso acontecer, estaremos em pior situação que antes”.
65 Pailatoyo ikoki, “Polimano noko siyaiso na pako kolisiyonowo, itu loti samuku monoi. Atiyaiso na pa kouniyaikowo, momaiyo no tiyo manonuwo no, noinani komiyai.”
65 Pilatos respondeu: “Levem soldados e guardem o túmulo como acharem melhor”.
66 No monoi no yu asi i itu loti na asikaiyanokino, na molosokukaikino. Molosokukaikino mo; polimano noko siyaiso na ikokino, itu loti samuku si monoi.
66 Então eles lacraram o túmulo e puseram guardas para protegê-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.