Mateus 19
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVI
1 Nosai no mo; ikoki mo; Isiso mo Kalili asiso utukaimoki, Yutiya asiso monoi na manoki. Yotano iwo tokosiyaikaiyo tiki, iwo ilo ausaimiso.
1 Tendo acabado de dizer essas coisas, Jesus saiu da Galiléia e foi para a região da Judéia, no outro lado do Jordão.
2 Noko nokolalo molopoi mo aluwainiyo tumokino. Nonani asimai mo toini ai ai noko nokolalo na ititounikaiyalo tiki.
2 Grandes multidões o seguiam, e ele as curou ali.
3 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko siyai mo na louwa imo kiya tumokino, “A, koini aniyopa molo no waliyo afonimaiso noni afolikaiso no? Au poimo.”
3 Alguns fariseus aproximaram-se dele para pô-lo à prova. E perguntaram-lhe: "É permitido ao homem divorciar-se de sua mulher por qualquer motivo? "
4 Ulai Isiso mo na fowakoki, “Nako moi mo ninani puko imo mo pa tokoko manonuwoso, noino no tiyomuko no,
4 Ele respondeu: "Vocês não leram que, no princípio, o Criador ‘os fez homem e mulher’
5 Mulumolokoki mo; na yomuki,
5 e disse: ‘Por essa razão, o homem deixará pai e mãe e se unirá à sua mulher, e os dois se tornarão uma só carne’?
6 No monoi no au fofamo pa totolonoso, au tomoso na totolono. No monoi nosu mo Koto mo yasoi muwokokaiki, toti mo. Noko no moloi afolikaiso monoi?”
6 Assim, eles já não são dois, mas sim uma só carne. Portanto, o que Deus uniu, ninguém o separe".
7 Ulai Falisi noko mo na imokino, “Moloi monoi woi? Musiyosu imo ami mo na imokokaiki, “Noko mo noni afolikaiso monoi yo mo, paso kumotisumo, na afolikaisumo.”
7 Perguntaram eles: "Então, por que Moisés mandou dar uma certidão de divórcio à mulher e mandá-la embora? "
8 Ulai Isiso mo na ikoki, “Momaiyo kukamokokai manonuwo, no monoi no mo Musiyo waliyo yomuki, nokolalo salosokai monoi mo. Toku mo nonani molo mo tanowoi muwoi.
8 Jesus respondeu: "Moisés lhes permitiu divorciar-se de suas mulheres por causa da dureza de coração de vocês. Mas não foi assim desde o princípio.
9 Ya ainonani monoi na timonukuwo. Nokoyo totani uloliyo somiso nukonu afolikaisakimo, noni siyaso kausakimo, to mo uloliyo nokota na.” Falisi nokoso ainoso na ikoki, Isiso mo.
9 Eu lhes digo que todo aquele que se divorciar de sua mulher, exceto por imoralidade sexual, e se casar com outra mulher, estará cometendo adultério".
10 Nosai no mo; siyokutono iyali mo na imokino, “Nono tiyomuni, noni kauso monoi mo aino na. Tofolo, ulai noniwoi no moloi kauso monoi?”
10 Os discípulos lhe disseram: "Se esta é a situação entre o homem e sua mulher, é melhor não casar".
11 Na ikoki, “Noko komaso noko mo ninani imo kwaiwoi muwoi. Wiyou, noko siyaisu mo Kotoni amiyo waliyo tiyamo, nokolalo koliko somiso monoi mo.
11 Jesus respondeu: "Nem todos têm condições de aceitar esta palavra; somente aqueles a quem isso é dado.
12 Na pukwaimonowo, noko siyaisu mo tiyamomoi, nokolalo koliko mo tofolo. Siyai ni si mo, atino iyalini nomoliwoisai mo noko kopokoiyau, no monoi no mo nokolalo kolikowoi muwoi. Siyai mani, ni si mo, nokoyo au tokosonasikomo, no monoi no nokolalo kolikowoi muwoi. Noko siyai mo kumokiso you tolokaino nokotayo samukuko monoisu tomulumoloko manono, no monoi no nokolalo mo kolikowoi muwoi. Noko mo nonani imoso waliyo yomu mo, no mo waliyo, noni mo kausowoi muwoi.” Isiso mo aino na ikoki.
12 Alguns são eunucos porque nasceram assim; outros foram feitos assim pelos homens; outros ainda se fizeram eunucos por causa do Reino dos céus. Quem puder aceitar isso, aceite".
13 Nosai no mo; alalo lolofa koliyoniyo tumo liyai manokino, Isisoni auso, nainoyo kulolalo monoi, Kotoso utolumo uku monoi yokino. Ulai siyokutono iyaliyo mo uo imo na ikokino.
13 Depois trouxeram crianças a Jesus, para que lhes impusesse as mãos e orasse por elas. Mas os discípulos os repreendiam.
14 Ulai na ikoki, Isiso mo, “Tofolo na pukwaikokaiwo, alalo mo yani auso mo waliyo na tuo. Hani monoi talukikonuwo? Noko komaso noko mo ninani alalo komiyai no tosi no, toiso tosamukukomoi, kumokiso you tolokaino nokotayo mo.”
14 Então disse Jesus: "Deixem vir a mim as crianças e não as impeçam; pois o Reino dos céus pertence aos que são semelhantes a elas".
15 Ikoki mo; naino mo alaloni komumai na kulolaloki. Nosai no utukaikoki.
15 Depois de lhes impor as mãos, partiu dali.
16 Nosai no mo; noko siya mo Isisoso na ima tumoki, “Aiyolokomomoko nokota, yo no molo itouniyaimoso no moloi aluwaiyoimo, aniyopa poi poi yousi itouniyaimo monoi no?”
16 Eis que alguém se aproximou de Jesus e lhe perguntou: "Mestre, que farei de bom para ter a vida eterna? "
17 Ulai Isisoyo na imoki, “Itouniyaimoso aluwai monoi no hani monoi timononi? Noko itouniyaimo mo siyasoso. Yousi itouniyaimo monoi mulu yakinimo, Kotoni ami imoso na pa aluwaimoi.”
17 Respondeu-lhe Jesus: "Por que você me pergunta sobre o que é bom? Há somente um que é bom. Se você quer entrar na vida, obedeça aos mandamentos".
18 Ulai nonani nokotayo na imoki, “Yo no hani imo amiso aluwaikoimo?” Na imoki, “Nisu, noko mo noiyo tukoloi, noko kwami nukonu mo noiyo uwokaisoi, noiyo polamokoi, noko siya monoi noiyo ifoluwai unoi,
18 "Quais? ", perguntou ele. Jesus respondeu: " ‘Não matarás, não adulterarás, não furtarás, não darás falso testemunho,
19 anoni apono noko tiso na pa kisosomikomoi. Nona amu mulu no tiyo manoni no, noko nokolalo monoi mani, noinoso na pa mulu ukumoi.”
19 honra teu pai e tua mãe’ e ‘amarás o teu próximo como a ti mesmo’".
20 Nosai no mo; nonani alu sokuyo mo na imoki, “Nonani imo komaso mo yo mo yapoli na taluwaikomoi. A, yo no mulu siyaso monoi no yapoli yoimo?”
20 Disse-lhe o jovem: "A tudo isso tenho obedecido. O que me falta ainda? "
21 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Noko itouniyaima itouniyaimo tolo monoi tiyoni mo, nani ilolu mo ilolu somiso nokoso na pa wautiyalo, ilolu komaso mo. No monoi no suo foli monoi anoinimo, kumokiso. Wau niko uwai; yoso pa aluwaimoniyo tumo.”
21 Jesus respondeu: "Se você quer ser perfeito, vá, venda os seus bens e dê o dinheiro aos pobres, e você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me".
22 Ulai alu soku no mo, to mo nonani imoso kwaikaiki, ilolu mulu na kaloki. Ulai afonimaiso nokota? Ilolu molopoi nokota nali. Isisoso utukaimoki, na manoki.
22 Ouvindo isso, o jovem afastou-se triste, porque tinha muitas riquezas.
23 Nosai no mo; Isiso mo siyokutono iyaliso na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Ilolu molopoi noko no kumokiso you tolokaino nokotani auso no moloi toimo, asi no samukukaki no. Wiyou, nonani mi mo siyoli, muluso nali no.
23 Então Jesus disse aos discípulos: "Digo-lhes a verdade: Dificilmente um rico entrará no Reino dos céus.
24 Siyokawi imo na pukwaiwo. Kamilo koloni siyoli no moloi lotiso monoi, iwoi nilini i poiso no? Moloi lotiso monoi, to mo sosoli. Ilolu molopoi nokota, to no Kotoni auso no moloi amiyo monoi, asi no samukukaki no? Moloi amiyo monoi, to mo sosoli. Ulai ya timonukuwo. Kamiloni mi, iwoi nilini i poiso lotiso monoi, nonani mi mo koufasu. Ilolu molopoi nokotani mi, Kotoni auso amiyo monoi, nonani mi mo soliyaki, muluso nali.” Siyokawi imo mo aino na ikoki.
24 E lhes digo ainda: é mais fácil passar um camelo pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus".
25 Siyokutono iyali mo nonani imoso kwaimokino mo, siyoliso kufaukoki, na imokino, Isisoso, “Ulai aino mo, noi nokotayo no waliyo no moloi amiyoimo, Kotoni auso no? Noi no samiyaikiyoimo?”
25 Ao ouvirem isso, os discípulos ficaram perplexos e perguntaram: "Neste caso, quem pode ser salvo? "
26 Isiso mo kokaloki, na ikoki, “Nokoyo no ulai moloi yo monoi? Kotoyososu mo hani hani mo waliyo na tiyomoi.”
26 Jesus olhou para eles e respondeu: "Para o homem é impossível, mas para Deus todas as coisas são possíveis".
27 Nosai no mo; Pitayo imoki, “Koi mo kokaini asi yasoi na utukaikalokinoki, iloluwoi mani, utukaikalokinoki. Nonoso taluwainiyo tumonoki. Koi no suo foli monoi no haniso moloi iyoikimo, woi?”
27 Então Pedro lhe respondeu: "Nós deixamos tudo para seguir-te! Que será de nós? "
28 Na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Kumokiwoi asiwoi tonofalo tanomaiso asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo noko samukuko nokota siyoli na tola yoimo, kumokiso na yousa yoimo, ami siyoliwoi. Nomai no mo yoso aluwaimono noko iyali moi mani, samukuko noko sisiyoli na soinuwomo. Moini nasu wosuwoimai soimo, Isolilo asi molo tiwoi asi noko, 12.
28 Jesus lhes disse: "Digo-lhes a verdade: Por ocasião da regeneração de todas as coisas, quando o Filho do homem se assentar em seu trono glorioso, vocês que me seguiram também se assentarão em doze tronos, para julgar as doze tribos de Israel.
29 Mulumolo luwaimono noko mo hani hani utukaiko liyaiyakinomo, suo foli monoi mo siyoliso na nikoimo, ulai koufa, soliyakiso na nikoimo, aniyopa poi poi si itouniyaimoimo. Motu na, nu, auwatono iyali, inaitono iyali, apitono iyali, atino iyali, totaini alalo, isi, no mo utukaiko liyaiyakinomo, suo foli monoi na nikoimo.
29 E todos os que tiverem deixado casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou campos, por minha causa, receberão cem vezes mais e herdarão a vida eterna.
30 Ulai lolaimai si nokotalo iyali mo afonimaiso na soimo. Afonimai noko mo sisiyoli na soimo.” Aino na ikoki.
30 Contudo, muitos primeiros serão últimos, e muitos últimos serão primeiros".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.