Mateus 15

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Nosai no mo; nokotalo iyali mo tiki, Yolusolimo nokonu siyolisai. Falisi moloso aluwai noko siyaiwoi Musini imo sai sisiyoli noko siyaiwoi, toi mo Isisoni auso tiki, na ima tumokino,
1 Então alguns fariseus e alguns mestres da Lei vieram de Jerusalém para falar com Jesus e lhe perguntaram:
2 “Moloi monoi woi, nani siyokuno iyali no tokumi moloso no hani monoi souwaiko liyaino, aniyopa iyaliyo no amokokaiyoukino no? Tono manono mo, naino mo iwoso pa tuluwako manonoso.”
2 — Por que é que os seus discípulos comem sem lavar as mãos, desobedecendo assim aos ensinamentos que recebemos dos antigos?
3 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Moloi monoi momaini tokumi moloso no hani monoi taluwai manonuwo? Kotoni ami imoso no hani monoi tokulali manonuwo?
3 Jesus respondeu:
4 Kotoyo na yomukaiki, “Anoni apono noko tiso na pa kisosomikomoi.” Ninoino mani, yomukaiki, “Noko mo atino apitono noko tiso imo koiyau imo ikakimo, to mo na kalumo.”
4 Pois Deus disse: “Respeite o seu pai e a sua mãe!” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
5 Moisu mo nonani imo mo kwaiwoi muwoi. Imo folo taiyoloko manonuwo, noko nokolaloso, noino. Noko mo muwoni mo yapoli mo, atino apitono noko ti fasiko muwoni mo, nonani muwoni mo waliyo Kotoso muwokononi monoi. Nonani nokotayo totiso ikakimo, “Moti fasikomo muwoni mo Kotoso muwokononikai,” momaiyo imoinuwomo,
5 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, em sinal de respeito, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
6 “No mo waliyo na, tofolo anoni apono noko ti noiyo fasikoi.” Nonani mulu koiyau mulu mo taluwai manonuwo mo, no mo Kotoni imoso tokulali manonuwo. Momaini aniyopano iyalini tokumi molososo taluwaiyalo manonuwo.
6 então não precisa ajudar os seus pais. Assim vocês desprezam a mensagem de Deus para seguir os seus próprios ensinamentos.
7 Moi mo topoko noko na. Kotoni mulu lukasiko nokota Aisaiya, to mo moi monoi motu na kumo unukaikinuwo, noino,
7 Hipócritas! Isaías estava certo quando disse a respeito de vocês o seguinte:
8 “Ninani noko nokolalo iyali mo asuwo asuwo tokisosomimono ifoluwaimonalo manono, totaini koyoso. Ulai yowoi mulu tomoso pa tosiso, aluwamai amai tosi.
8 “Deus disse:
9 Nokoni imo monoiso taiyolokalo manono, tifoluwaikalo manono, Kotoni imowo. No monoi no yani siyolo na tomoloki ifoluwaimonalo manono.”
9 A adoração deste povo é inútil,
10 Nosai no mo; nokotalo iyaliso iko uwai; Isiso mo noko nokolaloso aliyonikoki, totani auso ti monoi. Na ikoki, “Yani imo na pukwaimonowo, na posainowo.
10 Jesus chamou a multidão e disse:
11 Noko mo hani haniso nokakimo, no mo tani mulu mo pa uwokaiyoiso. Ulai imo kopokoiyauso lukasakimo, no mo tani mulu mo na uwokaiyoimo.” Aino ikoki.
11 Não é o que entra pela boca que faz com que alguém fique
12 Nosai no mo; siyokutono iyali mo ima tumokino, “Nakomo nono mo sai na, Falisi moloso aluwai noko mo nani imoso no kwaimoni no, toi mo mulu na atolokomo ununi.”
12 Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Sabe que os
13 Nosai no mo; na ikoki, siyokawi imofa ikoki, “Yani Apou, kumokiso ni you tolokaino no, to mo isi mo yapoli na. Komaso aliyoli ali mo totayo mo ikaiwoi muwoi, no mo toti foiya na tolifoliyafoumoimo.
13 Jesus respondeu:
14 Falisi noko mo tofolo, na pukwaikokaiwo. Toi mo molo mo kau kau. Toi no nokoso no moloi wiyoti monoi, molo no? Molo kau kau nokota ti, totati amu no molo no moloi wiyolukuwano monoi? Asi iso tomoso usukunalo konoimo.” Isiso mo aino ikoki.
14 Não se preocupem com os fariseus. São guias cegos. E, quando um cego guia outro, os dois acabam caindo num buraco.
15 Nosai no mo; Pita mo Isisoso na imoki, “Siyokawi imo folosai na pako lukaso wiyomoko, koi saino monoi.”
15 Então Pedro pediu: — Explique para nós aquilo que o senhor disse antes.
16 Isiso mo na ikoki, “Ya piyomu, saiwo. A, sosoli amai na tosinuwo?
16 Jesus disse:
17 Nakomo moi mo sai muwoi, komaso koloni mo koso tonoko manonuwo mo, nomoliso na tosa konomoi. Tosa konomoi mo; tousai tomanokano manonuwo. No monoi no hani hani koloniyo mo mulu mo pa tuwokaikomo manonuwoso.
17 O que entra pela boca vai para o estômago e depois sai do corpo.
18 Nokosu mo imo kopokoiyau imoso tolukasomoi mo, totani mulusai tomulumoloko, kosai na tamufu. Nonani hani haniyosu mo nokoni mulu na tuwokaiko manono, mulu na toliki tolikikokai.
18 Mas o que sai da boca vem do coração. É isso que faz com que a pessoa fique impura.
19 Kopokoiyau hani mo mulusaisu toti liyaimoi, noinosu nali no. Kopokoiyauso mulumolokalo mulu, noko tukuwoli mulu, noko kwami nukonu uwokaiso mulu, uloliyo mulu, polamoko mulu, noko siya monoi ifoluwai unu mulu, kali kalimikuwano mulu.
19 Porque é do coração que vêm os maus pensamentos, os crimes de morte, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, as mentiras e as calúnias.
20 Nonani hani haniyo mo nokoni mulu na tuwokaiko manono, toliki tolikikokai na tosi. Nokosu mo koloni no mo naino uluwako somiso mo, no mo nokoni mulu uwokaikowoi muwoi.” Isiso mo aino ikoki, siyokutono iyaliso.
20 São essas coisas que fazem com que alguém fique impuro. Mas comer sem lavar as mãos não torna ninguém impuro.
21 Nosai no mo; Isiso mo nonani nokonusai utukaimoki, Taiya nokonu asiwoi Saito nokonu asiwoiso na manoki.
21 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto das cidades de Tiro e de Sidom .
22 Koinono asi nukonu mo nonani nokonu ti aumoifaso nokonuso na potolosoki. Isisoni auso na tumosoki, siyoliso na imaloki, “Siyoli Nokota, Toiwini nakosaitono. Na pofasimono. Mulu punumono. Popuwayo uwokaisokai, yani alu mo.”
22 Certa mulher cananeia, que morava naquela terra, chegou perto dele e gritou: — Senhor,
23 Ulai fowasowoi muwoi. No monoi no tani siyokutono iyali mo na ima tumokino, “Noni to no mo siyoliso timo tolo manoni, na taluwaimokiyo tumo. Na piso taikiyo, ifou na manosu.”
23 Mas Jesus não respondeu nada. Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Mande essa mulher embora, pois ela está vindo atrás de nós, fazendo muito barulho!
24 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Isolilo noko nokolalo mo sipo uo komiyai, samukuko nokota somiso tosimoi. No monoi no Kotoyo imono taikiyoki, toi samukuko monoi. Ninani nukonu mo Isolilo nukonu muwoi.”
24 Jesus respondeu:
25 Ulai nonani nukonu mo alokomu na losiyaiko sisa tumoki, na imoki, “Siyoli Nokota, na pofasimono.”
25 Então ela veio, ajoelhou-se aos pés dele e disse: — Senhor, me ajude!
26 Na fowasoki, “Alaloni koloni no moloi niko monoi, aluwouso no?” Siyokawi imo mo ainoso na isoki. Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi. Yuto nokoyo tiyamo, “Noko nokonu noko mo aluwou komiyai. Isolilo noko koi saso mo Kotoni alalo.” No monoi no nonani imo na isoki, Isiso mo.
26 Jesus disse:
27 Ulai nonani nukonu mo na imoki, “Noko Siyoli, nani imo mo motu nali no. Ulai apitono iyaliyo koloni potikimonasi mo nusiso tusukunalo kono liyai mo, aluwouyo waliyo na tonoko manono.”
27 — Sim, senhor, — respondeu a mulher — mas até mesmo os cachorrinhos comem as migalhas que caem debaixo da mesa dos seus donos.
28 Nosai no mo; Isiso mo na isoki, “Woli, waliyo na tomulumolo luwaimononi. Nani alu monoi imo mo yasoi na tukwaimonoki, popuwayo uwokaisokai imo mo.” Nomai no lolai niso waliyo na tolosoki.
28 — Mulher, você tem muita fé! — disse Jesus. — Que seja feito o que você quer! E naquele momento a filha dela ficou curada.
29 Nosai no mo; Isiso mo nonani asisai utukaimoki, Kalili iwo toku ilo kwasai manaloki. Nosai no yuso na yousa yoki.
29 Jesus saiu dali e foi até o lago da Galileia. Depois subiu um monte e sentou-se ali.
30 Noko nokolalo molopoi mo tani auso ukouniyaikokuya tumo liyai manokino. Fona nomoli nomoli nokowoi molo kau kau nokowoi naino fona kolukuwa kolukuwa nokowoi ko lopu nokowoi komaso ai ai noko molopoiwoi na kiyokoma tumo liyai manokino, Isisoni auso. Na ititounikaiyalo manoki.
30 E foram até Jesus grandes multidões levando coxos, aleijados, cegos, mudos e muitos outros doentes, que eram colocados aos seus pés. E ele curou todos.
31 Wiyou, noko nokolaloyo na mulumoloko manokino. Ulai afonimaiso? Ko lopu nokoso imo lukasoso kwaiko liyaikino, fona kolukuwa kolukuwa noko mani, waliyo liyai siso na kwaikokino. Fona nomoli nomoli noko mani, waliyo liyaikino. Molo kau kau nokowoi mani, waliyo na foinaliko liyaikino. No monoi no Kotoni siyoloso kaluwaiyaloukino, Isolilo nokoni Koto na.
31 O povo ficou admirado quando viu que os mudos falavam, os aleijados estavam curados, os coxos andavam e os cegos enxergavam. E todo o povo louvou ao Deus de Israel.
32 Nosai no mo; Isiso mo siyokutono iyaliso aliyonikoki, na ikoki, “Yo mo ninani noko nokolalo monoi mulu tokalo uku. Tauno na sa tumoki. Koloni mo uwofa, toi mo. Yo mo koloni no somiso iko taikiyakimo, wonikaluso molomai molo folulumokoimo, tiyayo mo.”
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse:
33 Ulai imokino, “Ninani asi no ulai nokowoi? Ulai paluwa tuo no moiso i monoi, ninani noko nokolalo molopoiso niko monoi no?”
33 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
34 Na ikoki, Isiso mo, “Moi no paluwa tuo komu no moloi moloi?” Fowakino, “Koi mo paluwa tuo komu mo nano siyawoi, 7. La lolofa mani, pounu muwoi, siyasonuso.”
34 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete pães e alguns peixinhos! — responderam eles.
35 Ulai Isiso mo noko nokolaloso na ikoki, “Asimai na posinona konowo.”
35 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão.
36 Ikoki mo; paluwa tuo komu nano siyawoi mo ikoki kusomi, la lolofawoi. Kotoso imoki, “Wafisu.” Folouluki mo, siyokutono iyaliso nikoki, nosai no toiyo noko nokolaloso na nikalokino.
36 Depois pegou os sete pães e os peixes e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
37 Na nokokino, noko nokolalo mo, touwai na siki. Touwai siki mo; no waloto mo amai, na isikokaiyalokino. I nano siyawoiso, 7, na alokino, siyokutono iyaliyo.
37 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
38 Noko no nokino no, toi mo tiso tiso muwoi, molopoi molopoi, 4000. Ulai fuwaluwouwoi pakoso kolalikinoso. Noko saso kolalikino.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Nosai no mo; Isiso mo noko nokolalo mo iko taikiyoki, totaini asiso ifou nu liyai monoi. Iko taikiyoki mo; ayouso folamiyo konoki, Makotani nokonu asiso monoi manoki.
39 Então Jesus mandou o povo embora, subiu no barco e foi para a região de Magadã .

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.