Mateus 12

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Mi fou fouko ulomai mo isi mulumai molomai nu liyaiki, Isiso iyali mo, paluwa tuo sosono isimai. Tiya uwokoki, siyokutono iyali mo, paluwa u na tofu nokalokino.
1 Poucos dias depois, num sábado, Jesus estava atravessando uma plantação de trigo. Os seus discípulos estavam com fome e por isso começaram a colher espigas e a comer os grãos de trigo.
2 Ulai Falisi moloso aluwai noko mo kokalo tumokino, Isisoso na imokino, “Na pokoko, nonani monoi no hani monoi tiyono, siyokuno iyali no? Mi fou fouko ulomaisu mo ausu.”
2 Quando alguns fariseus viram aquilo, disseram a Jesus: — Veja! Os seus discípulos estão fazendo uma coisa que a nossa
3 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Ulai moi no Toiwi aino imo pa kwainuwoso? Ulai pa kokonuwoso, ninani puko imo no? Toiwi iyali mo tiya kolikaliki mo,
3 Então Jesus respondeu:
4 nomai no mo paluwa tuo iya tiki, Kotoni lotu nu poiso, paluwa tuo no mo, Kotoso muwokokainonikai yasoi. Nonani paluwa tuo mo afonimai noko mo au au. Lotu samukuko nokoyosu noko mo waliyo. Toiwi mo lotu samukuko nokota muwoi, ulai na noka tiki. Lotu samukuko nokotayo niki, paluwa tuo mo. Siyokutono iyali mani, na noka tikino.
4 Davi entrou na casa de Deus, e ele e os seus companheiros comeram os pães oferecidos a Deus, embora isso fosse contra a Lei. Pois somente os sacerdotes tinham o direito de comer esses pães.
5 Ulai moi no Musini imo ami siya pa kwaimonuwoso? Ulai pa kokonuwoso, ninani puko imo no? Mi fou fouko ulo saiso saiso mo lotu samukuko noko mo lotu samukuko mi na tano manono, lotu nu siyoli poiso. No mo mi ano nali no, mi fou fouko ulomai mo, ulai toi mo hani mo yowoi muwoi.
5 Ou vocês não leram na Lei de Moisés que, nos sábados, os sacerdotes quebram a Lei, no Templo, e não são culpados?
6 Ya timonukuwo. Yo mo lotu nu siyoli na tosamukumoi.
6 Eu afirmo a vocês que o que está aqui é mais importante do que o Templo.
7 Kotoni puko imoyo mo tiyomuko,
7 Se vocês soubessem o que as
8 Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota, asa mo mi fou fouko ulo na tosamuku.” Aino ikoki, mi fou fouko ulo monoi.
8 Pois o
9 Nosai no mo; Isiso mo isisai manoki, totaini lotu nufa poiso lotiki.
9 Jesus saiu dali e foi para uma sinagoga .
10 Naino nomoli nokota mo na tu tolokainoki. Isiso monoi faumiko monoi louwa fi yokino, nokoyo, no monoi no na imokino, “Oi, moi no mi fou fouko ulomai no naino nomoli nokota no waliyo titouniyaimokoni? No mo au poimo, waliyo poimo.”
10 Estava ali um homem que tinha uma das mãos aleijada. Então algumas pessoas que queriam acusar Jesus de desobedecer à Lei lhe perguntaram: — É contra a nossa Lei curar no sábado?
11 Isiso mo na ikoki, “Moi nokotani sipo koloni mo asi iso usukunosakimo, mi fou fouko ulomai, nonani nokota mo sipo koloni mo waliyo na komisiyo yoimo.
11 Jesus respondeu:
12 Ulai ya timonukuwo. Noko mo sipo koloni na tosouwaiko. No monoi no mo waliyo, nokoso mani, niya tofasikoni, mi fou fouko ulomai mo.”
12 Pois uma pessoa vale muito mais do que uma ovelha. Portanto, a nossa Lei permite ajudar os outros no sábado.
13 Ikoki mo; nosai no naino nomoli nokotaso na imoki, “Naino mo na pofouko.” Nosai no mo naino na foukoki. Foukoki mo; naino mo waliyo na takoki, naino siyai komiyai.
13 E disse para o homem: Ele estendeu, e ela sarou e ficou igual à outra.
14 Ulai Falisi moloso aluwai nokoyo fuki, Isiso tukolo imo monoi na lukaso unukaikino.
14 Então os fariseus que estavam ali saíram e começaram a fazer planos para matar Jesus.
15 Ulai Isiso mo imofaso kwaiki, tukolo monoi imofa, no monoi no nonani nokonusai utukaimoki. Noko nokolalo molopoiyo aluwai manokino, ai ai noko koliyo tumokino. Na ititounikaiki,
15 Quando Jesus soube disso, foi embora dali, e muita gente o seguiu. Ele curou todos os que estavam doentes
16 na iko taikiyoki, “Yani siyolo noiyo kaluwai wiyotiyaloiwo.”
16 e mandou que não contassem nada a ninguém a respeito dele.
17 No mo afonimaiso muwoi, Kotoni imoyo motu fiyamosi monoi, tani mulu lukasiko nokota Aisaiyayo toku no kumokaiki no, noino,
17 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta Isaías tinha dito:
18 “Ni mo yani mi ano nokota, ya yasoi muwokaiki. Yani mulu mo waliyo, to monoi mo, na tomulu unumoi. Asani Mulu Itouniyaimo Nokotaso na imo taikiyoimo, tani auso, no monoi no molo itouniyaimo na wiyotiyoimo, asi asi nokoso.
18 “Disse Deus: Aqui está o meu servo que escolhi, aquele que amo e que dá muita alegria ao meu coração. Eu porei nele o meu Espírito, e ele anunciará o meu julgamento a todos os povos.
19 Pa kiyoluwaikoiso. Imo siyoliso pa alolamoiso, noko molopoi mulumaiso.
19 Não discutirá, nem gritará, nem fará discursos nas ruas.
20 Koufaso mulumolo luwaimono nokotaso na fasiyoimo, muo muo komiyai pa tofufoli taikiyoiso. Wosiyaikokai muo muo komiyai pa tofufoli taikiyoiso. Lamu ta komiyai pa sopokumiyai taikiyoiso. Lamu ta koufaso no tamuko no, ulai komaso pa sopokumiyai taikiyoiso. Na fasiyoimo, ainoso hani uo uwaima tumoimo.
20 Não esmagará o galho que está quebrado, nem apagará a luz que já está fraca. Ele agirá assim até que a causa da justiça seja vitoriosa.
21 Asi asi nokoyo mulumolo luwaiyoinomo, na foumo soimo.”
21 E todos os povos vão pôr nele a sua esperança.”
22 Nosai no mo; popuwawoi nokota na kiyoma tumokino, kowoi molo tiwoi ufiyaikomokai nokota. Na itouniyaimokaiki, Isisoyo mo. Imo mo waliyo na lukasoki, molo ti mani, waliyo na foinalikoki.
22 Então levaram a Jesus um homem que era cego e mudo porque estava dominado por um demônio. Jesus o curou, e ele começou a ver e a falar.
23 Noko nokolalo molopoi nokoyo kufaukoki, iyamoki, “Noko to ni mo Toiwini alisaimi poimo, noko siyoli Kotoyo no muwokai no.”
23 A multidão ficou admirada e perguntava: — Será que este homem é o
24 Ulai Falisi moloso aluwai noko mo nonani imofaso kwaikino mo, na iyamoki, “Noko to ni mo, to mo popuwa mo Pilisipulo Waini amiyo na tamiyaikiyoko uwokomoi, popuwa samukuko nokota siyolini amiyo mo.”
24 Alguns fariseus ouviram isso e responderam: — É
25 Ulai Isiso mo toini mulu mo sai, na ikoki, siyokawi imo mo, “Asi siya noko iyaliyo totai amu tukoluwanakinomo, totai amu pa asisikuwanoinoso, na uwokaikuwanoinomo. Nokonu siya noko iyaliyo totai amu tukoluwanakinomo, totai amu pa asisikuwanoinoso, si itouniyaimowoi muwoi, pa si itouniyaimoiso. Nu siya noko iyaliyo totai amu tukoluwanakinomo, totai amu pa asisikuwanoinoso, kwaimo pa soiso.
25 Mas Jesus conhecia os pensamentos deles e disse:
26 Sokolo Nokota Waiyo siyokutono iyali pamiyaikiyoko mo, totai amu pa pasisikuwanonoso, kwaimo pa posiso.
26 Assim, se no reino de Satanás um grupo está combatendo contra outro, isso quer dizer que esse reino já está dividido e logo vai desaparecer.
27 Ulai yo no Pilisipulo Waini amiyo no moloi amiyaikiyoko monoi, popuwa no? Moini mulumai mani, popuwa amiyaikiyoko noko siyaiyo na tosi liyai. A, noini amiyo tamiyaikiyoko manono? Kotoni amiyo nali no. Totaiyosu na imoinuwomo, “Topokonuwo, Pilisipulo Waini amiyo no moloi amiyaikiyoko monoi, popuwa no?”
27 Vocês dizem que eu expulso demônios porque Belzebu me dá poder para fazer isso. Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
28 Motu na, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani amiyo na tamiyaikiyokomoi, yo mo. No monoi no moi mo sai, Kotoni amiyo yasoi na samukuya tumokinuwo.” Aino ikoki.
28 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
29 Siyokawi imo mo ti monoi na ikoki, “Ulai noko siya mo noko ami nokotani nuso afonimaiso lotiwoi muwoi, polamoko monoi. Wiyou, toku noko ami nokotani naino timai tokonosuwakokai, moloyo. Konosuwako uwai; nosai no na topolamoka ti.” Aino ikoki, siyokawi imo mo. Imo folosai imo mo noino. Isiso mo Sokolo Nokota Waiso tosouwaikai, no monoi no popuwa mo waliyo tamiyaikiyokomoi.
29 — Ninguém pode entrar na casa de um homem forte e roubar os seus bens, sem primeiro amarrá-lo. Somente assim essa pessoa poderá levar as coisas que ele tem em casa.
30 Ulai ti monoi ikoki, “Noko mo yani woli tolo somiso mo, koti mo uowoi. Noko mo yani imo lukasikalo somiso mo, nonani nokota mo noko nokolalo tuwokaiko, no monoi no folo folo tulolo liyai.
30 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
31 No monoi no ya timonukuwo. Molo kopokoiyauso aluwaikalo noko mo mulu alosokakinomo, Koto mo imo mo futo. Alisiyolikuwano noko mani, mulu alosokakinomo, imo mo futo. Ulai nokosu mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotaso alisiyoliyakimo, Koto mo nonani alisiyoli imo foli monoi imo mo futo muwoi, amai.
31 Por isso eu afirmo a vocês que as pessoas serão perdoadas por qualquer pecado ou
32 Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yoso imo koiyau imonakinomo, Koto mo nonani imo koiyau foli monoi imo mo futo, yoso mulumolo luwaimonakinomo. Ulai noko mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotaso imo koiyau imakinomo, nonani imo koiyau foli monoi mo futo muwoi, amai. Lolaiwoi amuwoi tinowoi mani, ainoso na.” Aino ikoki, Isiso mo.
32 Se alguém disser alguma coisa contra o
33 Ulai ikoki, “A mo koiyau tolakimo, a wamo mo ititouni pa soiso. A mo itouniyaimoso tolakimo, a wamo ititouniwoi na soimo. Nokoyo a wamoso kokakimo, na sainoimo, nonani a monoi. Koiyau mo koiyau. Itouniyaimo mo itouniyaimo.
33 — Vocês só poderão ter frutas boas se tiverem uma árvore boa. Mas, se tiverem uma árvore que não presta, vocês terão frutas que não prestam. Porque é pela qualidade das frutas que sabemos se uma árvore é boa ou não presta.
34 Noko kopokoiyau noko moi mo nuwo kopokoiyau komiyai. Moi no imo itouniyaimoso no moloi lukaso monoi? Mulu koiyauwoi nokota tani imo mo kwaimo pa tolukasoso, tani imo mo koiyau. Mulumoloko itouniyaimo mulu tano mo, nonani nokota mo imo itouniyaimoso tolukasomoi.
34 Ninhada de cobras venenosas! Como é que vocês podem dizer coisas boas se são maus? Pois a boca fala do que o coração está cheio.
35 Noko koiyau nokota, tani mulu mo wapumokai. No monoi no imo koiyausoso na tolukasalomoi. Noko itouniyaimo mo mulu itouniyaimowoi na totolomoi. No monoi no imo itouniyaimososo na tolukasalomoi.
35 A pessoa boa tira o bem do seu depósito de coisas boas, e a pessoa má tira o mal do seu depósito de coisas más.
36 Ulai ya timonukuwo. Kotoyo noko nokolalo wauwoimo, totaiyo imo lukasalo foli monoi.
36 — Eu afirmo a vocês que, no Dia do Juízo, cada pessoa vai prestar contas de toda palavra inútil que falou.
37 Imo kopokoiyau iyamo foli monoi mo Koto mo na kolaloimo, noko kopokoiyau, na uwokaikoimo. Imo ititouni iyamo foli monoi mo na kolaloimo, noko ititouni.” Isiso mo aino ikoki, Falisi moloso aluwai nokoso.
37 Porque as suas palavras vão servir para julgar se você é inocente ou culpado.
38 Nosai no mo; Musini imo sai sisiyoli nokowoi Falisi moloso aluwai nokowoi, toi mo na imokino, “Aiyolokomomoko nokota, koiyo timonoki, mulu ifolaluwawoi mi na powiyomoko.”
38 Então alguns mestres da Lei e alguns fariseus disseram a Jesus: — Mestre, queremos ver o senhor fazer um milagre.
39 Ulai na ikoki, “Lolaimai si noko nokolalo moi mo mulu kopokoiyau, Kotoso namoliyo talosimo manonuwo. Mulu ifolaluwawoi mi saso wiyononi monoi tiyo manonuwo. Ulai yo mo pa wiyononinoikuwoso. Kotoni mulu lukasiko nokota Iyona tolomai Koto mo mulu ifolaluwawoi mi wiyotiki, noko nokolaloso. Noinososu na wiyononinoikuwomo, yo mo.
39 Jesus respondeu:
40 Toku Iyona mo la siyolini nomoli poiso yousikaino manoki, ulo amoloki mo tiwoi. Noinoso na, asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mani, yu asi i poiso na tu tanoimo, ulo amoloki mo tiwoi.
40 Porque assim como Jonas ficou três dias e três noites dentro de um grande peixe, assim também o
41 Koto mo noko nokolalo wauwakimo, Niniwa noko nokolalo mani, auwonoulu tomasima tumoinuwomo, lolaimai si noko nokolalo moiwoi. Moi monoi na iyamoimo, “Kwaimo muwoi, kopokoiyau.” Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi. Niniwa noko nokolalo mo Iyonani imo kwaimokino, mulu na alosokokino. Lolaimai yo mo ni totola tumo mo, Iyonaso tosouwai. Ulai lolaimai si noko nokolalo moi mo yani imo mo kwaimonowoi muwoi. No monoi no uwokaikomoinuwomo.
41 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês, pois eles se arrependeram dos seus pecados quando ouviram a pregação de Jonas. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
42 Koto mo noko nokolalo wauwakimo, aluwaso noko samukuko nukonu siyoli, tokuwa toku no tolosoki no, to mo auwonisiyou tomasima tumoinuwomo, lolaimai si noko nokolalo moiwoi. Moi monoi na yomusoimo, “Kwaimo muwoi, kopokoiyau.” Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi. Nonani aluwaso nukonu siyoli mo Solomononi imo itouniyaimoso kwaima tumoki. Lolaimai yo mo ni totola tumo mo, Solomonoso na tosouwai. Ulai lolaimai si noko nokolalo moi mo yani imo mo kwaimonowoi muwoi. No monoi no uwokaikomoinuwomo.” Isiso mo aino ikoki, nokotalo iyaliso.
42 No Dia do Juízo a Rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
43 Nosai no mo; siyokawi imo na ikoki, “Popuwa koiyau mo nokoni ausai tutukaimo mo, nu somiso asiso tomoi, mi louwa tofou foukano.
43 Jesus continuou:
44 Ulai tiyomu, “Yo mo ifou na tomoi, nokoni au poiso. Toku yo no tu toloki no, nonani au poiso totolano, yo mo.” Yasoi. Nokoni au mo ifou totumo mo, popuwa siya uwofaso tokiya tumo, aso itouniyaimokaiso, kouwokaiso.
44 Então diz: “Vou voltar para a minha casa, de onde saí.” Aí volta e encontra a casa vazia, limpa e arrumada.
45 No monoi no mo popuwa siyai, 7 mo, na tokolisano. Ami ami, totawoi popuwani amiso tosouwaino. Na toti, nonani nuso tosa ti. Toku mo nonani nokota mo koiyau potolokainoki. Ulai lolai mo wiyou, koiyauwa na totolokaino. Noinoso na, lolaimai si noko nokolalo kopokoiyau moi mani, koiyauso posinononuwo. Namolisai mo koiyauwa koiyauso sinonoinuwomo, nonani nokota komiyai.” Aino ikoki.
45 Depois sai, vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes. E isso também acontecerá com esta gente má de hoje.
46 Isiso mo noko nokolaloso imo polukasiyoluwaiko toloki. Nosai no mo; atinowoi auwatono iyaliwoi mo asiyofolosai fu sa tumoki, Isisowoi lukaso ni monoi.
46 Quando Jesus ainda estava falando ao povo, a mãe e os irmãos dele chegaram. Ficaram do lado de fora e pediram para falar com ele.
47 Nokoyo imoki, “Anoni auwano iyali mo asiyofoloso fu si. Na tima tumoni.”
47 Então alguém disse a Jesus: — Escute! A sua mãe e os seus irmãos estão lá fora e querem falar com o senhor.
48 Ulai Isiso mo na imoki, “Yani anoiwoi auwa iyaliwoi no noiwo noko, woi?”
48 Jesus perguntou:
49 Tani siyokutono iyaliso nainoyo na foukaloki, na yomuki, “Yani anoi auwa iyali mo niya si.
49 Então apontou para os seus discípulos e disse:
50 Nokoyo yani Apou, kumokiso ni you tolo no, tani imoso kwaimono mo, toi mo yani anoi auwa inai iyali na.” Isiso mo aino na yomuki.
50 Pois quem faz a vontade do meu Pai, que está no céu, é meu irmão, minha irmã e minha mãe.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.