Mateus 10
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI
1 Nosai no mo; Isiso mo siyokutono iyaliso na aliyonikoki, noko molo tiwoiso. Tiki mo; ami sisiyoli na nikoki, popuwa kopokoiyau amiyaikiyokalo monoi. Ai ai noko ititounikaiyalowoi monoi na nikoki.
1 Jesu ana bai’ufununayah etei 12 eaf ayuwih hina, sawow yumatah ta ta, feher yumatah ta ta, sabuw biyahimaim baiyawasih isan fair itih naatu igegewasinih.
2 Kotoni imo lukasikalomano noko, noko molo tiwoi no mo, totaini siyolo siyolo mo noino, totawoi nokotani siyolo mo Saimo, siyolo siya mo Pita. Siya mo Anotolu, Saimoni auwatono. Siya mo Yamiso, Sipitini awitono. Siya mo Iyono, Yamisoni auwatono.
2 Naatu iti i bai’ufununayah nah 12 wabih, wantoro’ot i Simon wabin ta Peter tufuturan Andrew hairi, James tufuturan John hairi, orot Zebedee natunatun.
3 Siya mo Filipo, siya mo Patolumiyo. Siya mo Tomo. Siya mo Matiyu, takiso muwoni i nokota. Siya mo Yamiso, Alofiyani awitono. Siya mo Tatiya.
3 Philip, Bartholomew hairi, kabay onayan wabin Matthew i Thomas hairi, naatu Alpheus natun James i Thaddeus hairi,
4 Siya mo Saimo siya, siyolo siya mo Siloto. Siya mo Yutaso Isokailiyo, Isiso uo nokoni auso kiyo taikiyo nokota. No mo Kotoni imo lukasikalomano nokoni siyolo siyolo na.
4 tafaram kafafarayan orot wabin Simon. Jesu ana yanuwayan orot Judas Iscariot hairi.
5 Nosai no mo; Isiso mo nonani noko molo tiwoiso na iko taikiyoki, amiso na ikoki, “Noko nokonu nokoni asiso noiyo nuwoiwo. Somaliya asi nokonu nokonuso mani, noiyo nu liyaiyoiwo.
5 Orot nah 12 Jesu iyunih hititit iuwih eo, “Ufun Sabuw hai tafaramamaim men kwanan naatu Samaria sabuw hai bar hai meraramaim men kwanarun.
6 Isolilo nokoni ausoso na pa nuwo. Toi mo sipo koloni komiyai, samukuko nokotawoi pa siso. Wonikaluso aiko uwokaikoi.
6 Baise kwanan Israel sabuw bobaituw na’atube hikasiy tema’am biyahimaim kwanarun kwaniyawasih.
7 Moi mo na ponuwo, noino na pikalo manowo, “Kumokiso you tolokaino nokota mo aumoifaso na samukukomoinuwomo.”
7 Kwanan iti tur i kwanabinan, Mar ana aiwob i na iyubinaka.
8 Ai ai noko nokolalo na pa ititounikaiyalowo. Yau yau noko mani, na pa lusokalowo. Uluoyo uwokaikokai noko mani, na pa ititounikaiyalowo. Popuwa na pa amiyaikiyoko uwokalowo. Kotoyo suomoso monoiso fasikomonuwo, no monoi no moi mani, suomoso monoiso na pa fasikalowo, noko nokolaloso.
8 Sawusawuwih kwaniyawasih, murumurubih kwanao hinamisir, sabuw iyab biyah kokom ani’anih kwaniyawasih naatu demon kakafih kwananunih hinatit. Sawar ana baiyan en kwabaib, imih kwanabow ana baiyan en.
9 Muwoniwoi noiyo ilomanoiwo.
9 Men kabay ta kwanab a koukut kwaniwan, naiw a kikiramaim kwanarobere auman kwananamih.
10 Nuwakinuwomo, iwoi noiyo ilomanoiwo. Kwalomai monoi tuno noiyo ilomanoiwo, siyasonuso pa asisikiyouwo. Fona su mani, siyasonuso pa asisikiyouwo. Atouwoi noiyo losi ilomanoiwo. Noko mo mi anoti mo, mi anoti foli monoi no niwumo. No monoi no hani haniwoi noiyo ilomanoiwo.
10 Remor isan men hafoy ta kwanab, men biya baibiyon ta, a baibiyon ta, tu ta, kwanabow auman kwananamih. anayabin bowayah abis kikimin tibitin boro nakaram.
11 Nokonu siyaso fiyamosiyakinuwomo, atiyaiso na pa kwaiko kiwo. Nonani asi tolomu nokota no itouniyaimo no noi? Nonani nokotani nusoso na pa simosiwo, ulololi mo, ainoso hani utukaimoinuwo, nonani nokonuso.
11 “Kwanan bar merar kikimin o bar merar gagamin kwanarur, sabuw iyab merarayow wairafih kwananuwihih, naatu i hai baremaim kwanama, a bowabow kwanisawar imaibo kwihamiyih kwanan.
12 Nuso takinuwomo, toku na pa ikowo, tolomu nokoso, “Mulu tomokiso na posi itouniyaimowo.”
12 Naatu bar runamih sabuw a merarayow kwanitih.
13 Ititouni noko sakimo, toi mo nonani imo kwaimoinuwomo, na si itouniyaimoimo, mulu tomokiso. Ulai noko ititouni si somiso mo, pa si itouniyaimoiso, moi saso si itouniyaimoinuwomo, mulu tomokiso.
13 Naatu sabuw bar wanawanan tufuw ana merarayow hinabaib, basit a merarayow kwanihamiy nati baremaim nama, baise men hinabaib a tufuw ana merarayow kwanabosair kwanab maiye.
14 Ulai toiyo imakinuwomo, “Noiyo toiwo,” nonani nokonu na pa utukaimowo, moini imo kwai somiso mo. Fona asi kukumo pa kitotasokokaiyouwo, toini molo timai. Ulai afonimaiso? Toiyo imo kulali monoi nali no, imonuwo, “Koini nokonuso noiyo toiwo.”
14 Orot babin yait a merar men nay naatu a tur men nanonowar, kwanamisir ura kwanarutatab efan nati kwanihamiy kwanan efan ta.
15 Motuwa na timonukuwo. Koto mo noko wauwakimo, Sotomo noko kopokoiyau nokowoi Komola noko kopokoiyau nokowoi, toi mo koufaso uwokoimo. Namoliyo alosikomo nokosu, toi mo soliyakiso na uwokoimo. Ulai koufa, soliyaki nali.” Aino ikoki, Isiso mo.
15 Anababatun a tur ao’owen, baibatebat ana veya God Sodom, Gomorah sabuw boro nakabibirih, baise nati bar merar sabuw hai baimakiy i boro God tafan nayara’ah gagamin na’in hinab.
16 Ti monoi na ikoki, “Na pukwaimonowo. Yo mo sipo koloni komiyai timo taikiyonukuwo, asikoiyo aluwouni auso nu monoi. Kotoso mulumolo luwai somiso noko mo asikoiyo aluwouyo komiyai na louwa uwokaikomoinuwomo. No monoi no mo atiyaiso na pa siwo. Na pukwaiwo. Nuwo mo muluwoi na, atiyaiso toliyaiyalo manono. Wonikaluso nokoyo aiko wasouloino. Moi mani, nuwo komiyai atiyaiso na pako liyai manowo. Ulai uo mo noiyo yoiwo. Anomu komiyai na pa siwo. To mo uowoi nokota muwoi, uo mo uwofa.
16 “Kwananowar, kwa i bobaituw sheep na’atube haru fairih wanawanahimaim abiyuni kwanatit kwananamih, imih kok na’atube kwanakakaf naatu mamu imak na’atube kwananutanub.
17 Noko monoi mo atiyaiso, wonikaluso kiyokomoinuwomo, uo imo aiko lukaso unoinuwo, nokotalo iyalini molo timai, lotu nu lolofa poimai aiko wasouloinuwo, moloyo.
17 “Mata toniwa’an sabuw isah, anayabin boro hinabuw hinafatumi kwanan kanisel nahimaim hibabatiy, naatu Kou’ay Baremaim boro hinaborabirabi.
18 Nokoyo uo imo lukaso unanoinuwomo, sisiyoli nokoso, komano nokoso mo. Ulai afonimaiso? Moi mo yoso tomulumolo luwaimono manonuwo, no monoi no uwokomoinuwomo. Noko sisiyoli nokoni molo timaiso kiyokomakinuwomo, Kotoni imo mo waliyo pa posasoko wiyolukowo, toiwoi noko nokonu nokowoiso.
18 Ayu wabu’umaim kwabowabow isan boro aiwob sabuw naatu gawan orot gagamih na’atube Ufun Sabuw nahimaim Tur Gewasin kurereb nowar isan boro hinarab hinataini.
19 — ausente —
19 Baise hinafatum hinabuw baibabatiyimih kwanan men kwaniyababan tur isan, o tur o isan, hinabibatiy ana veya’amaim tur boro imaim natit kwanao.
20 — ausente —
20 Anayabin nati tur i men o a notamaim tit kuo’omih, baise Tamat Anunin o iwani awa rukirir kuo.
21 Noko mo auwatono monoi komano nokoso uo imo lukaso unanoimo, toiyo tukolo yau imo mo. Apitonoyo mani, awitonoso ainoso nali no uwoyoimo. Alaloyo atino apitono iyaliso namoliyo alosikoinomo, komano noko iyaliso lukaso ukanoinomo, toiyo tukuwoli yau yau imo mo. Ulai afonimaiso? Yoso mulumolo luwaimono foli monoi na tukuwoliyoinomo.
21 “Orot ain boro tain baban nao namorob, regah boro natun nifa’ifa’i baban nao namorob, na’atube kek boro hinah tamah hinifa’ifa’ih babah hinao hinamorob.
22 Noko komaso noko mo mulu atolokomo unoinuwomo. Ulai afonimaiso? Moi mo yani noko nokolalo na. Noko mo mulu ami amiso sakimo, ainoso hani asi fokumoimo, toi mo na samiyaikiyoinomo.
22 Ayu wabu’umaim kwabowabow isan sabuw boro hinifa’ifa’i, baise orot yait nabat kikin nabowabow yomaninamaim boro yawas natita’ur.
23 Nokonu siyaso uwokoma tumakinuwomo, na pa ulolowo, nokonu siyaso monoi. Motuwa na timonukuwo. Isolilo nokonu komasoso mo lukasikalo liyai mi uwaimo taikiyo somisomai asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota ya ifou na amukonoimo.
23 Bar merar ta’amaim hinarukoukuw kwanabia’akir, kwanabihir kwanan bar merar ta, anababatun a tur ao’owen, Israel wanawanan bar merar etei boro men kwanabow kwanisawaribo Orot Natun namatabir maiye nanamih.
24 Sokolu alaloyo no totaini aiyoloko nokota no moloi souwai monoi? Ulai mi anononi nokotayo no totani samuku nokota no moloi souwai monoi?
24 “Kirum kek boro men ana bai’obaiyen orot na natabirimih, na’atube akir wairafin boro men ana orot ukwarin na natabirimih.
25 Nokoyo alaloni aiyoloko nokotaso koiyaumakinomo, sokolu alaloso mani, kopokoiyaukoinomo. Nokoyo noko siyani samuku nokotaso koiyaumakinomo, mi anononi nokotaso mani, koiyaumoinomo. Noinoso nali, asaso mulumolo luwai noko moiso mo siyolo siyolo kopokoiyau na kolalaloinuwomo. Ulai afonimaiso? Yoso mo Pilisipulo Waiso kaluwaimonokaikino, popuwa iyalini samukuko nokotawo.” Aino ikoki, Isiso mo.
25 Baise kirum kek na kok ana bai’obaiyen orot na’atube mataramih, basit i ukwarin na rerekab na kirum gewas, na’atube akir wairafin nabow gewas ana orot ukwarin boro nayara’ah ibe namatar, baise bar matuwan orot isan Beelzebul hinarouw hinao na’at, i ana akir wairafin isah boro tur kakafin maiyow hina’uwih wabih hini’a’afiy.
26 Ulai ikoki, Isiso mo, “No monoi no mo, uo noko monoi mo noiyo kokolokomoiwo. Hani hani mo fiyokaikokai sakimo, amuwoi tino mo na fiyamosokoimo. Hani hani mo kukalokokai sakimo, nokoni molo timai fiyamosokoimo, toi saino monoi.
26 “Baise sabuw isah men kwanabir, anayabin abisa sum wanawanan wa’iwa’irin inu’in boro hina botait nirereb, naatu sawar baibunuwenamaim ti’inu’in etei boro hinatit hinibebeyan sabuw etei hinaso’ob.
27 Imo mo folosumai wosu woso no imonukuwo no, nonani imo mo saponimai na pa lukasikalowo, noko nokolaloso. Imo mo moisoso no imonukuwo no, nonani imo mo siyoliso na pa posasoko wiyotiwo.
27 Abisa wa’iwa’iramaim ao kwanonowar sabuw etei nahimaim kwanao hinanowar, naatu abisa akisimo ao kwanonowar, kwanayen gem tafahimaim kwanabat kwanabinan sabuw etei hinanowar.
28 Au monoiso tukuwoli noko monoi noiyo kokolokomoiwo, muluwoi no moloi tukuwoli monoi? Moi uwokaikomo taikiyo nokota monoisu na pa nimowo. To mo Koto nali. Mulumolo luwai somiso mo, au mo uwokaikomoinuwomo, mulu mani, uwokaikomoinuwomo, taso utoinuwomo.
28 Sabuw biya te’a’asabun isan men kwanabirumih, anayabin anun boro men hina’asabunimih, baise God isan i kwanabir, anayabin i boro biya naatu anun hairi’ika na’asbunuwen hinamorob.
29 Moi mo sai, soso uo mo lolofa, lolofa nali. Ulai moini Aponoyo wiyou yomakimo, nonani uofa mo asiso mo pakoso usukunosoiso. Soso uo lolofa monoi na tosamukukomoi.
29 Mamu kwikwik rou’ab hai baiyan i one toea’maim boro inatubun, baise mamu ta boro men Tamat so’oba’e namorob haw nare’emih.
30 Moi monoisu momaini komu suwo komaso yasoi na kolalikai. Wiyou, na tosamukukomo itouniyaimo manonuwo, mulumolo luwai noko iyali moi mo.
30 Naatu kwa ukwarimaim arib i etei God iyab sawar.
31 No monoi no noiyo kokolokomoiwo. Moi mo uo lolofa tosouwaiko manonuwo.” Aino ikoki, Isiso mo.
31 Imih men kwanabir, Tamat ana yabow kwa isa i ra’at men mamu kwikwik na’atube’emih.
32 Nosai no mo; ti monoi ikoki, Isiso mo, “Noko mo yani siyolo kaluwaimono wiyotiyakimo, noko nokolaloso, yo mani, tani siyolo na kaluwai wiyononinoimo, asani Apouso, kumokiso ni you tolokaino no.
32 “Orot yait sabuw etei nahimaim ayu isou eo’orereb, ayu auman boro maramaim na’atube ana sinaf Tamai nanamaim.
33 Ulai noko mo noko nokolaloni molo timai namoliyo alosimomonakimo, asayo mani, nonani nokotaso namoliyo na alosimoimo, Apouni molo timai mo.” Aino ikoki, Isiso mo.
33 Baise orot babin yait sabuw etei nahimaim ayu ekwakwahiru, ayu auman mar Tamai nanamaim boro ibo anakwahir.
34 Ulai ikoki, siyokutono iyaliso, “Moi mo tiyamonuwo, yo mo asi noko moini uo tokosiyaima tumonukuwowo. Ulai yo mo uo pa tokosiyaima tumonukuwoso. Yoso mulumolo luwaimono monoi mo uo mulu tiyo ununuwo, noko siyaiyo.
34 “Men kwananot ayu i tufuw abai tafaramamaim anan, En. Ayu i men tufuw abai ananamih, baise kauseb abai anan.
35 Apitono mulumolo luwaimonakimo, awitonoyo uo mulu yo unu manoimo. Atoki mani, atinoso uo mulu yo uso manoimo. Soputono mani, soputonoyo atinoso uo mulu yo uso manoimo.
35 Ayu anan anayabin
36 Nu tomoso si noko mani, mulumolo luwai nokota monoi uo mulu yo unu manoinomo.
36 Imih orot ana kamabiy anababatun i boro i taiyuwin ana rara.’
37 Noko mo atino apitono mulu saso yo mano mo, yo monoi siyoliso molokimomono somiso mo, nonani nokota mo yani woli muwoi. Noko mo alalo mulu saso yo mano mo, to mani, yani woli muwoi.
37 “Orot yait ana yabow ayu isou ikikimin naatu hinah tamah isah ebiyabow kwanekwan i men karam boro ni’ufnunu, na’atube orot yait ana yabow ayu isou ikikimin naatu i natun orot naatu babitai isah ebiyabow kwanekwan, i men karam boro ni’ufnunu.
38 Yo mo a moki sokunalomakoimo. Noinoso aluwaimono nokota mani, uo nokoyo uwoyakinomo, moloi ulosukomo monoi? Nokoyo ulosukomo mo, to mo yani woli muwoi. Uo nokoyo takimo, yoso na aluwaimonumo.
38 Naatu orot babin yait ana onaf men na’abar ayu nabi’ufnunu i men karam boro ayu airi ani’of.
39 Nokoyo totani au monoisu mulu unakimo, aniyopa poi poi moloi yousi itouniyaimo monoi, na kaloimo. Nokoyosu mo yoso aluwaimono monoi kalakimo, pa kalokaiyoiso, aniyopa poi poi na yousikaino itouniyaimo manoimo.” Aino ikoki.
39 Orot babin yait taiyuwin ana yawas enunuwih boro ana yawas nikasiy, baise orot babin yait ana yawas isou ebi’inuw boro natita’ur.
40 Isiso mo ti monoi ikoki, “Noko mo moiso imo mo, “Waliyo potiwo,” to mo yoso mani, imono, “Waliyo na potumo.” Yoso aino imono mo, imono taikiyo nokotaso mani, imo, tumumo.
40 “Orot yait kwa a merar eyiyi, ayu au merar eyiyi, naatu orot yait ayu au merar eyiyi, i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiyi.
41 Nokoyo Kotoni mulu lukasiko nokotaso imakimo, “Nono mo Kotoni mulu lukasiko nokota, yani nuso waliyo potumo,” to mani, Kotoni mulu lukasiko foli na anoimo. Nokoyo mulu itouniyaimo nokotaso imakimo, “Nono mo mulu itouniyaimo nokota, yani nuso waliyo potumo,” to mani, mulu itouniyaimo foli na anoimo.
41 Orot babin yait dinab orot ana merar eyiyi, anayabin i dinab orot, nati orot boro dinab orot ana baiyan turin nab. Naatu orot yait, orot ana yawas mutufurin ana merar eyiy, anayabin i orot ana yawas mutufurin boro orot ana yawas mutufurin ana baiyan turin nab.
42 Nokoyo aluwaimono nokotafaso fulomu iwo woliyoninakimo, motu nali, Koto mo suo foli na aninoimo. Ulai afonimaiso? Yani wolifa fasi monoi, no monoi no. Motuwa na timonukuwo.” Isiso mo aino iko taikiyo liyaiki, siyokutono iyaliso.
42 Naatu orot babin yait kek kikimin harewawat hun itin etomatom, anayabin i ayu au bai’ufununayan, anababatun a tur ao’owen i ana baiyan boro nab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.