Lucas 23
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nosai no mo; noko komaso noko mo sauki. Isiso mo kaukino, Pailatoni auso, komano nokota siyolini auso.
1 Então todo o conselho levou Jesus a Pilatos.
2 Pailatoso faumiyanokino, na imokino, “Ninani nokota mo Yuto noko koiso na louwa tainikomomoko ifoluwaikomomokomoi. Sisiso takiso muwoni ni monoi mani, na talukikomomoko. Tota amu monoi tokaluwai, Kolaisowo. Tiyomu, “Kotoyo muwomonokaiki, noko nokolalo samukuko monoi.”
2 Começaram a apresentar o caso: “Este homem corrompe o nosso povo, dizendo que não se deve pagar impostos ao governo romano e afirmando ser ele próprio o Cristo, o rei”.
3 Nosai no mo; Pailato mo Isisoso na utolumoki, “A, nono no Yuto noko nokolalo samukuko nokota siyoli na?” Na fowaki, “Wuo, no tiyomuni no, ainoso na motu.”
3 Então Pilatos lhe perguntou: “Você é o rei dos judeus?”. Jesus respondeu: “É como você diz”.
4 Nosai no mo; Pailato mo lotu samukuko noko sisiyoliwoi noko nokolalowoiso na ikoki, “Ninani nokota mo hani mo yowoi muwoi. Asa no uo foli monoi no moloi yomu monoi?”
4 Pilatos se voltou para os principais sacerdotes e para a multidão e disse: “Não vejo crime algum neste homem!”.
5 Ulai imo amiso na imalokino, “Noko nokolaloso imo koiyau na taiyolokalomoi. Wiyou, Yutiya noko komaso nokoyo taluwaiyalono. Kalili asisai ainoso tolomu asiwoi aiyoloka tumoki.”
5 Mas eles insistiam: “Ele provoca revoltas em toda a Judeia com seus ensinamentos, começando pela Galileia e agora aqui, em Jerusalém!”.
6 Pailato mo nonani imo kwaikoki mo, na utolukoki, “A, to no Kalili nokota?”
6 “Então ele é galileu?”, perguntou Pilatos.
7 Fowakino, “Nasu, Kalili asi nokota na. No mo Hiloyo samuku asi.” No monoi no nokoso iko taikiyoki, “Isiso mo na pokauwo, Hiloni auso.” Hilo mani, Yolusolimo nokonu siyoliso awa tolokaina tumoki.
7 Quando responderam que sim, Pilatos o enviou a Herodes Antipas, pois a Galileia ficava sob sua jurisdição, e naqueles dias ele estava em Jerusalém.
8 Nosai no mo; Hilo mo Isisoso kiki mo, siyoliso na molokiki. Tokusai ki monoi louwa, no monoi no. Mulu ifolaluwawoi mi anoso kwai monoi yoki. Ulai afonimaiso? Imofa toku kolo koloma tumoki.
8 Herodes se animou com a oportunidade de ver Jesus, pois tinha ouvido falar a seu respeito e esperava, havia tempo, vê-lo realizar algum milagre.
9 No monoi no Isiso mo tani auso tumoki mo, na utolumalo manoki. Ulai Isiso mo fowawoi muwoi, wosu woso toloki.
9 Fez uma série de perguntas a Jesus, mas ele não lhe respondeu.
10 Nokotalo iyali mani, aumoifaso siki, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi. Wiyou, na faumi unalokino.
10 Enquanto isso, os principais sacerdotes e mestres da lei permaneciam ali, gritando acusações.
11 Nosai no mo; Hilowoi totani polimano nokowoi, toi mo imo koiyau imalokino, na alisiyolikino. Tuno sopo itouniyaimoyo na asisimokino. Ulai afonimaiso? Koiyaumokino, no monoi no. Nosai no Pailatoni auso ifou kaukino, polimano noko iyaliyo.
11 Então Herodes e seus soldados começaram a zombar de Jesus e ridicularizá-lo. Por fim, vestiram nele um manto real e o mandaram de volta a Pilatos.
12 Toku mo Hilowoi Pailatowoi mo wolimikuwanowoi muwoi, uowoi na. Ulai lolaimai mo waliyo na wolimikuwanokino.
12 Naquele dia, Herodes e Pilatos, que eram inimigos, tornaram-se amigos.
13 Nosai no mo; Pailato mo nokoso aliyonikoki, lotu samukuko noko sisiyoliwoi nokotalo iyaliwoi noko nokolalowoi aliyonikoki, tani auso ti monoi.
13 Então Pilatos reuniu os principais sacerdotes e outros líderes religiosos, juntamente com o povo,
14 Na ikoki, “Ninani nokota mo kawiyo tumomononuwo, faumimononuwo, noko nokolaloso ainiko ifoluwaikowo, komano nokoso namoliyo alosiko monoi. Momaini molo timai ya utolumalomoi. Woli iyali, na pukwaimonowo, ninani nokota mo hani mo yowoi muwoi. Hani monoi faumimono monoi?
14 e anunciou seu veredicto: “Vocês me trouxeram este homem acusando-o de liderar uma revolta. Eu o interroguei minuciosamente a esse respeito na presença de vocês e vejo que não há nada que o condene.
15 Hiloyo mani, tomoso tiyomu. Ifou na kiyomomoko. Na pukwaiwo. To mo hani mo yowoi muwoi. Moloi tukolo monoi, moi no?
15 Herodes chegou à mesma conclusão e o enviou de volta a nós. Nada do que ele fez merece a pena de morte.
16 Wasosu mo waliyo, nosai no yo mo kiyo taikiyoimo.” Pailato mo aino na ikoki.
16 Portanto, ordenarei que seja açoitado e o soltarei”.
17 [Pasowa popomai mo komano nokota siyoliyo kalopulo noko siyasonuso kolali uku taikiyomosumo.]
17 (Era necessário libertar-lhes um prisioneiro durante a festa da Páscoa.)
18 Ulai noko nokolaloyo siyoliso na imokino, tomososo, “Ninani nokota mo na potukolo. Palopaso mo ifou na pokiyomomoko taikiyo, kalopulosai.”
18 Um grande clamor se levantou da multidão, e a uma só voz gritavam: “Mate-o! Solte-nos Barrabás!”.
19 Palopaso mo komano nokowoi toku uo tukoluwanokino, nokonu siyolimai mo. Nokoso tukoloki, no monoi no kalopulo nuso kiyokaikino.
19 Esse Barrabás estava preso por ter participado de uma revolta em Jerusalém contra o governo e ter cometido assassinato.
20 Ulai Pailato mo ti monoi na ikoki, Isisoso kiyo taikiyo monoi louwa.
20 Pilatos discutiu com eles, pois desejava soltar Jesus.
21 Ulai siyoliso na iyamaloki, “A mokimai na pukou ukou nikomokaiwo.”
21 Eles, porém, continuaram gritando: “Crucifique-o! Crucifique-o!”.
22 Ulai tau monoi na ikoki, “Ulai hani monoi, hani foli monoi woi? Hani mo yowoi muwoi. Ulai moloi tukolo monoi? Wasosu mo waliyo, nosai no yo mo kiyo taikiyoimo.”
22 Pela terceira vez, ele perguntou: “Por quê? Que crime ele cometeu? Não encontrei motivo para condená-lo à morte. Portanto, ordenarei que seja açoitado e o soltarei”.
23 Ulai siyoliso na imalo manokino, a mokimai ukou ukou nikomokai monoi. Wiyou, siyoliso iyamaloki, Pailatoni imoso souwaikino.
23 A multidão gritava cada vez mais alto, exigindo que Jesus fosse crucificado, e seu clamor prevaleceu.
24 No monoi no Pailato mo toini imoso na aluwaikoki.
24 Então Pilatos condenou Jesus à morte, conforme exigiam.
25 Kalopulo nokota ifou kiyoko taikiyoki, noko no mo komano nokowoi toku no tukoluwanokino no, nokoso no tukoloki no. Nonani nokota mo ifou na kiyoko taikiyoki, kalopulo nusai, noko nokolaloyo no imo unukino no. Isisosu mo uo nokoni nainoso na kiyokoki, totaini muluyosu uwo monoi.
25 A pedido deles, libertou Barrabás, o homem preso por revolta e assassinato. Depois, entregou-lhes Jesus para fazerem com ele o que quisessem.
26 Nosai no mo; Isiso mo kominalomanokino. Saimo, Sailini asi nokota, to mo nokonuso monoi louwa tumoki. Ulai polimano nokoyo komi kausikino. A moki sokuwokaikomokino, Isisoni namolisai sokunalomako monoi.
26 Enquanto levavam Jesus, um homem chamado Simão, de Cirene, vinha do campo. Os soldados o agarraram, puseram a cruz sobre ele e o obrigaram a carregá-la atrás de Jesus.
27 Noko nokolalo molopoiyo aluwaikino. Nokolalo iyali mo sonukuyalokino, namolisai soniyoluwaiyalokino.
27 Uma grande multidão os seguia, incluindo muitas mulheres aflitas que choravam por ele.
28 Isisosu mo fokutonoyo alosikoki, na ikoki, “Yolusolimo nokolalo, moi mo noiyo sonukumonoiwo. Momai amu na posonukukuwanowo, momaini alalowoi monoi na posonukukowo.
28 Mas Jesus, dirigindo-se a elas, disse: “Filhas de Jerusalém, não chorem por mim; chorem por si mesmas e por seus filhos.
29 Pukwaiwo. Amuwoi tino mo nokoyo iyamoimo, “Anapo nokolalo moi mo na pa molokiwo. Alalo koko somiso nokolalo moi mo na pa molokiwo. Nano niko somiso nokolalo moi mani, na pa molokiwo.”
29 Pois estão chegando os dias em que dirão: ‘Felizes as mulheres que nunca tiveram filhos e os seios que nunca amamentaram!’.
30 Nomai no mo,
30 Suplicarão aos montes: ‘Caiam sobre nós!’ e pedirão às colinas: ‘Soterrem-nos!’.
31 Ulai afonimaiso? Asa komiyai uwokomoinuwomo. Yo mo a suwowoi a komiyai ni totolo, ulai na tuwokaimonono. Moi mo a samo samo komiyai, wiyouwa wiyou, na uwokomoinuwomo.” Isiso mo aino na ikoki.
31 Pois, se fazem estas coisas com a árvore verde, o que acontecerá com a árvore seca?”.
32 Molo koiyauso aluwai nokota tiwoi mani, na koliyo tumokino, Isisowoi tukuwoli tomasi monoi.
32 Dois outros homens, ambos criminosos, foram levados com ele a fim de também serem executados.
33 Yu asi mo komama tumokino, Komu Foli Yu no pokaluwai manokino no. Nosoni a mokimai na ukou ukou nikomokino. Molo koiyauso aluwai nokota ti, toti mani, Isisoni kwasai ukou ukou nikokaikino, a moki tiwoimai. Siya mo nainasai, siya mo sokonisai.
33 Quando chegaram ao lugar chamado Caveira, o pregaram na cruz. Os criminosos também foram crucificados, um à sua direita e outro à sua esquerda.
34 Nosai no mo Isiso mo Kotoso na imoki, “Apou, yo foli imo na potokosokiko. Toi mo sai muwoi, ni tiyono mo.” Ulai polimano nokoyo tani tuno totai amu wau monoi tomoki lolofayo na somaimo ukukino.
34 Jesus disse: “Pai, perdoa-lhes, pois não sabem o que fazem”. E os soldados tiraram sortes para dividir entre si as roupas de Jesus.
35 Noko nokolaloyo Isisoso kwai si liyaiki. Noko sisiyolisu mo alisiyolikino, iyamoki, “Noko nokolalososo pofasiko manoki, tota amusu na fasiyumo. Tota amu monoi tiyomu, Kolaisowo, Kotoyo muwokai nokotawo, Isolilo noko moi fasimoka tumo monoi. Motu mo, tota amu na fasiyumo.”
35 A multidão observava, e os líderes zombavam. “Salvou os outros, salve a si mesmo, se é o Cristo, o escolhido de Deus”, diziam.
36 Polimano noko iyali mani, na alisiyoli manokino. Aumoifaso tiki, molo wamo ito iwo koiyau woliyononi monoi louwa.
36 Os soldados também zombavam dele, oferecendo-lhe vinagre para beber.
37 Na imokino, “Nono mo Yuto noko nokolalo samukuko nokota siyoli mo, nona amu na pofasi.”
37 Diziam: “Se você é o Rei dos judeus, salve a si mesmo!”.
38 A moki puwosai mo noino na kumokaikino, “Ni mo Yuto noko nokolalo samukuko nokota siyoli.”
38 Uma tabuleta presa acima dele dizia: “Este é o Rei dos Judeus”.
39 Molo koiyauso aluwai nokota ti no you akaikokaikino no, ulai siyayo Isisoso na alisiyoliki, imoki, “Nono mo Kotoyo muwokai nokota Kolaiso mo, nona amu na pofasi. Koti mani, na pofasimoko.”
39 Um dos criminosos, dependurado ao lado dele, zombava: “Então você é o Cristo? Salve a si mesmo e a nós também!”.
40 Molo koiyauso aluwai nokota siyasu mo siyokutonoso na ikimoki, “Nonoso mani, tuwokaini. Ulai hani monoi pa tauwosiwainiso, Kotoso no?
40 Mas o outro criminoso o repreendeu: “Você não teme a Deus, nem mesmo ao ser condenado à morte?
41 Motini molo koiyau foli monoi na tuwokaimokokaino. No mo waliyo. Mulumai nokota nisu, to mo hani mo yowoi muwoi.”
41 Nós merecemos morrer por nossos crimes, mas este homem não cometeu mal algum”.
42 Nosai no mo na imoki, “Isiso, nonani asiso amiyakinimo, yowoi pa mulumoloko unumono.”
42 Então ele disse: “Jesus, lembre-se de mim quando vier no seu reino”.
43 Isiso mo na imoki, “Yo mo motuwa na timonoki, konoi mo yowoi asi itouniyaimoso na yousi itouniyaimoinimo, kumokiso.”
43 E Jesus lhe respondeu: “Eu lhe asseguro que hoje você estará comigo no paraíso”.
44 Ulo yakomai, ulo mo na lotiki, asi asi komaso mo na folosumono kolokaloki. Ainoso hani upimo tanoki. Nosai no ifou wi taikiyoki.
44 Já era cerca de meio-dia, e a escuridão cobriu toda a terra até as três horas da tarde.
45 Ulo wi somisomai nomai no mo, tuno siyoli lotu nu siyoli kokiko poiso no kitafoli kukiyokaikino no, nonani tuno na poliyaliyaiko taikiyoki.
45 A luz do sol desapareceu, e a cortina do santuário do templo rasgou-se ao meio.
46 Nosai no mo; Isiso mo siyoliso na imoki, “Apou, yani mulu mo nani nainoso na tanoninoki.” Aino imoki mo, yau na kaloki.
46 Então Jesus clamou em alta voz: “Pai, em tuas mãos entrego meu espírito!”. E, com essas palavras, deu o último suspiro.
47 Polimano samukuko nokota siyoli mo Isiso kaloso kwai tolo manoki mo, Kotoni siyolo kaluwaiyaloki, na yomuki, “Motu nali, molo itouniyaimoso aluwai nokota na.”
47 Quando o oficial romano que supervisionava a execução viu o que havia acontecido, adorou a Deus e disse: “Sem dúvida este homem era inocente”.
48 Ukouniyaikokaiya tumo noko nokolalo mani, nonani haniso kwaikino mo, mulu kolikalikaiki, fokutonoso wasoulikino, nuso ifou nuki.
48 E, quando toda a multidão que tinha ido assistir à crucificação viu isso, voltou para casa entristecida e batendo no peito.
49 Siyokutono iyali mo aluwasai siki, siyokutono iyali komasowoi Kalili nokolalowoi no aluwainiyo tumokino no. Aluwasai siki, nonani hani komasoso kwai si manoki.
49 Mas os amigos de Jesus, incluindo as mulheres que o seguiram desde a Galileia, olhavam de longe.
50 Alimatiyo asi nokota, Yusifo, to mo nosoni tolokainoki. Yuto nokota siyoli na, nokotalo iyaliwoi pukouniyaiko mosikino. Noko itouniyaimo, molo koiyauso pa aluwai manokiso.
50 Havia um homem bom e justo chamado José, membro do conselho dos líderes do povo,
51 Nokotalo iyaliyo Isiso tukolo imo lukasokaikino mo, Yusifo mo waliyo imo pa yomukiso. Kotoyo asi asi komaso samukuko monoi pofou manoki.
51 mas que não tinha concordado com a decisão e os atos dos outros líderes religiosos. Era da cidade de Arimateia, na Judeia, e esperava a vinda do reino de Deus.
52 Nonani nokota mo Pailatoso na imanoki, “Yo no Isiso yau no waliyo totokomonano, ai unano monoi?” Fowaki, “Waliyo na.”
52 José foi a Pilatos e pediu o corpo de Jesus.
53 No monoi no Isiso yau na kominiyo konoki, kamoso tunoyo na yalokonoki. Noko yau yau asi iso na akaiyanoki, toku yasoi no aikaikino no. Toku mo noko yau akaiwoi muwoi, tonofalo nali.
53 Desceu o corpo da cruz, enrolou-o num lençol de linho e o colocou num túmulo novo, escavado na rocha.
54 Isiso kalomai mo mi fou fouko koloni foukai ulo na, mi mo aumoifaso fou fouko na.
54 Isso aconteceu na sexta-feira à tarde, no dia da preparação, quando o sábado estava para começar.
55 Kalili nokolalo Isisoso no aluwainiyo tumokino no, toi mo Yusifoso aluwaikino, Isiso yau akai monoi asi iso kwaiyanokino.
55 As mulheres da Galileia seguiram José e viram o túmulo onde o corpo de Jesus foi colocado.
56 Kwaiyano uwai; nuso ifou nuki. Aliyoliwoi kou woti iwowoi na foukaikino. Ulai mi fou fouko ulo monoi sinonoki, Musini aniyopa imoyo no tiyomuko no.
56 Depois, foram para casa e prepararam especiarias e perfumes para ungir o corpo. No sábado, descansaram, conforme a lei exigia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.