Lucas 22
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVI
1 Nosai no mo; sisiyoliko asu somiso tuo wasi popo mo aumoifaso. Siyolo siya mo Pasowa koloni wasi popo pokaluwai manokino.
1 Estava se aproximando a festa dos pães sem fermento, chamada Páscoa,
2 Nomai no mo, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toi mo noko nokolalo monoi kokolokoki, na ikuwanokino, “Moi no Isiso no moloi tukolo monoi, woi?”
2 e os chefes dos sacerdotes e os mestres da lei estavam procurando um meio de matar Jesus, mas tinham medo do povo.
3 Nosai no mo; Sokolo Nokota Waiyo Yutasoni mulu poiso na lotiki. Siyolo siya mo Isokailiyo pokaluwai manokino. Noko molo tiwoi mulumai nokota na.
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, um dos Doze.
4 Noko sisiyoliwoi lukaso nikanoki, lotu samukuko noko sisiyoliwoi lotu nu polimano noko sisiyoliwoi. Nonani noko iyaliso na ikanoki, “Yo mo Isisoso kiyoma tumoikuwomo.”
4 Judas dirigiu-se aos chefes dos sacerdotes e aos oficiais da guarda do templo e tratou com eles como lhes poderia entregar Jesus.
5 Wiyou, toi mo siyoliso na molokikino, imo lukaso nikaikino, na imokaikino, “Suo mo muwoni niyoikimo.”
5 A proposta muito os alegrou, e lhe prometeram dinheiro.
6 Nosai no Yutaso mo ikoki, “Waliyo na.” Mulumolokaloki, “Yo mo Isiso mo maniwoiso poimo kiyokoi, toini nainoso mo. Awi, noko nokolaloyo ukouniyaiko somisomai mo waliyo.”
6 Ele consentiu e ficou esperando uma oportunidade para lhes entregar Jesus quando a multidão não estivesse presente.
7 Nosai no mo; sisiyoliko asu somiso tuo wasi ulo auwoniyouki, Pasowa koloni tukuwolimosi ulo na.
7 Finalmente, chegou o dia dos pães sem fermento, no qual devia ser sacrificado o cordeiro pascal.
8 Nosai no mo; Isiso mo Pita noko tiso Iyonowoi iko taikiyoki, na ikoki, “Na pofoukaimokanowo, Pasowa koloni noko monoi mo.”
8 Jesus enviou Pedro e João, dizendo: "Vão preparar a refeição da Páscoa".
9 Ulai totiyo imokino, “Moloi tiyomuni, moiso tofoukaiyanonoki, woi?”
9 "Onde queres que a preparemos? ", perguntaram eles.
10 Na ikoki, “Na pukwaimonowo, nokonu siyoliso lotakinuwomo, nokoyo iwo woliyoniyo tumoso kwaiyoinuwomo. Nu poiso pa aluwainiyo tiwo.
10 Ele respondeu: "Ao entrarem na cidade, vocês encontrarão um homem carregando um pote de água. Sigam-no até a casa em que ele entrar
11 Nu kiyo nokotaso na pa imowo, “Aiyolokomomoko nokotayo tiyomu taikiyo, “Pasowa koloni no si nu no moiso, woi, yani woli iyaliwoi no niko si nu no?”
11 e digam ao dono da casa: ‘O Mestre pergunta: Onde é o salão de hóspedes no qual poderei comer a Páscoa com os meus discípulos? ’
12 Nosai no puwo nu siyoli mo ta na wiyononinoinuwomo. Nokoyo hani hani toku yasoi isikokai foukai. Nonani nu simai mo na pa foukaiwo, Pasowa koloni mo.”
12 Ele lhes mostrará uma ampla sala no andar superior, toda mobiliada. Façam ali os preparativos".
13 Ikoki mo; toti mo manokino, na kikino, Isisoyo toku no ikoki no. No monoi no Pasowa koloni na foukaikino.
13 Eles saíram e encontraram tudo como Jesus lhes tinha dito. Então, prepararam a Páscoa.
14 Nosai no mo; Isiso mo Pasowa koloni wasi nikoki, totani imo lukasikalomano nokowoi.
14 Quando chegou a hora, Jesus e os seus apóstolos reclinaram-se à mesa.
15 Na ikoki, “Yo mo Pasowa koloni no nikomo monoi siyoliso tiyomoi. Aumoifaso iyanoko siyoli na uwomonoinomo.
15 E disse-lhes: "Desejei ansiosamente comer esta Páscoa com vocês antes de sofrer.
16 Ya timonukuwo, yo mo ti monoi Pasowa koloni mo pa noiso, asimai mo. Koto mo asi asi noko nokolalo samukukakimo, nomai noso ti monoi na noimo.”
16 Pois eu lhes digo: Não comerei dela novamente até que se cumpra no Reino de Deus".
17 Nosai no mo; molo wamo ito iwo na woliyonoki, Kotoso na imoki, “Wafisu.” Siyokutono iyaliso na ikoki, “Fuo, na posikalowo.
17 Recebendo um cálice, ele deu graças e disse: "Tomem isto e partilhem uns com os outros.
18 Ya timonukuwo, yo mo molo wamo ito iwo mo ti monoi pa sikoiso, asimai mo. Kotoyo asi asi noko nokolalo samukuka tumakimo, nomai noso ti monoi na sikoimo, yo mo.” Aino ikoki.
18 Pois eu lhes digo que não beberei outra vez do fruto da videira até que venha o Reino de Deus".
19 Nosai no mo; tuo na anoki, na imoki, Kotoso, “Wafisu.” Na foloulu nikoki, na ikoki, “Ni mo yani au somu na. Moi fasikomo monoi kalo unoikuwomo. Nokakinuwomo, yoso na pa mulumoloko unumonowo.”
19 Tomando o pão, deu graças, partiu-o e o deu aos discípulos, dizendo: "Isto é o meu corpo dado em favor de vocês; façam isto em memória de mim".
20 Noko uwai, tomoso nali, molo wamo ito iwo nau na woliyonoki, na ikoki, “Naumai mo yani nako na. Moi kwalomai monoi kalo unoikuwomo. Yani nako amukonakimo, Kotoyo auwolo unoinuwomo, molo tonofalo posaso wiyononinoinuwomo.
20 Da mesma forma, depois da ceia, tomou o cálice, dizendo: "Este cálice é a nova aliança no meu sangue, derramado em favor de vocês.
21 Ulai na pukwaiwo, uo nokoni auso no kiyomonaki no, to mo ni tiyousi tomasimomono.
21 "Mas eis que a mão daquele que vai me trair está com a minha sobre a mesa.
22 Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo Kotoni imoso aluwaiyoimo, Kotoyo ainonani monoi muwomonokaiki. Wiyou, to fau, uo nokoni auso kiyomono nokota no moloi uwoyoimo, woi?”
22 O Filho do homem vai, como foi determinado; mas ai daquele que o trai! "
23 Aino ikoki mo; totai amu na utolukuwanalokino, “Noiyo yoimo, woi?”
23 Eles começaram a perguntar entre si qual deles iria fazer aquilo.
24 Nosai no mo; Isisoni siyokutono iyali mo totai amu kiyoluwaikuwanokino, siyasonuso iyamaloki, “Nokoyo tiyamo, asa mo totawoi nokota siyoli.”
24 Surgiu também uma discussão entre eles, acerca de qual deles era considerado o maior.
25 Ulai na ikoki, Isiso mo, “Noko nokonu nokoso samukuko noko sisiyoli mo totamiyoluwaiko manono, toini noko nokolaloso. Alotoluwaiko noko iyali mo totai amu monoi tiyamalo, samukuko ititouniwo.
25 Jesus lhes disse: "Os reis das nações dominam sobre elas; e os que exercem autoridade sobre elas são chamados benfeitores.
26 Momaisu mo toi komiyai noiyo yoiwo. Moi nokota mo totawoi nokota siyoli mo, to mo auwanofa komiyai tolumo. Moi samukukomo nokota mo mi ano fasi nokota komiyai na tolumo.
26 Mas, vocês não serão assim. Pelo contrário, o maior entre vocês deverá ser como o mais jovem, e aquele que governa como o que serve.
27 Noi no siyoli nokota, woi? Koloni foukai nokota poimo, o, koloni no yousi nokota poimo. Motu na, koloni no yousi nokota mo siyoli nokota nali. Ulai asasu mo moini mulumai na tiyousi, mi ano fasikomo nokota na.
27 Pois quem é maior: o que está à mesa, ou o que serve? Não é o que está à mesa? Mas eu estou entre vocês como quem serve.
28 Hani haniyo uwomonomai na tosi tomasimomono manonuwo, pa tutukaimononuwoso.
28 Vocês são os que têm permanecido ao meu lado durante as minhas provações.
29 Yani Apouyo mo noko nokolalo muwokokaimonoki, ya samukuko monoi. Noinoso yo mani, noko nokolalo na tomuwoko kainoninukuwo, moiyo samukuko monoi.
29 E eu lhes designo um Reino, assim como meu Pai o designou a mim,
30 Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi. Ya samukuyakinukuwomo, koloni no fasimonoinuwomo. Samukuko noko sisiyoli na soinuwomo. Moini nasu wosuwoimai soimo, Isolilo asi molo tiwoi asi noko, 12.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
30 para que vocês possam comer e beber à minha mesa no meu Reino e sentar-se em tronos, julgando as doze tribos de Israel.
31 Nosai no mo; Saimo Pitaso na imoki, Isisoyo mo, “Saimo, Saimo, na pukwaimono. Sokolo Nokota Waiyo uwokomo ki monoi tiyo. Nokoyo paluwa tuo aliyoli no tiyou salosalo no, fulomuyo kukumoso ufosifoliyafoumo monoi, noinoso na uwokomo ki monoi tiyo, Sokolo Nokota Waiyo.
31 "Simão, Simão, Satanás pediu vocês para peneirá-los como trigo.
32 Ulai yo mo Kotoso yapoli na imo ununoki, nonoso fasi monoi. Wonikaluso paikoso mulumolo luwaimonoiniso. Ulai ifou tumakinimo, mulumolo luwaimono noko nokolaloni mulu na pa amikomoi.”
32 Mas eu orei por você, para que a sua fé não desfaleça. E quando você se converter, fortaleça os seus irmãos".
33 Nosai no mo; Pitayo na imoki, “Noko Siyoli, yo mo na topuwotolokai, nonoso aluwai monoi, kalopulo nuso. Kalakinimo, yo mani, kalomonoimo.”
33 Mas ele respondeu: "Estou pronto para ir contigo para a prisão e para a morte".
34 Isisoyo na imoki, “Pita, ya timonoki, konoi amolokimai kokalo imo yomu somisomai, taumai na yomumosoinimo, “Yo mo Isiso mo sai muwoi.”
34 Respondeu Jesus: "Eu lhe digo, Pedro, que antes que o galo cante hoje, três vezes você negará que me conhece".
35 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Yani imo lukasikalo monoi toku no imo taikiyokinukuwo no, nomai no mo muwoni alo iwoi pa ilomanokinuwoso. Ilolu iwoi suwoi mani, pa ilomanokinuwoso. Nomai no no hani hani somiso no yapoli sikinuwo?” Na imokino, “Yoi, koi mo sofuwakomomokowoi muwoi, waliyo.”
35 Então Jesus lhes perguntou: "Quando eu os enviei sem bolsa, saco de viagem ou sandálias, faltou-lhes alguma coisa? " "Nada", responderam eles.
36 Na ikoki, Isiso mo, “Ulai lolai mo muwoni alo iwoi yapoli mo, na pa ilomanowo. Ilolu i mani, ainoso na pa ilomanowo. Noko mo muwo sopo uwofawo, to mo tani tunoyo na suo suomokumo, muwo sopo ano monoi mo.
36 Ele lhes disse: "Mas agora, se vocês têm bolsa, levem-na, e também o saco de viagem; e se não têm espada, vendam a sua capa e comprem uma.
37 Ulai afonimaiso? Kotoni puko imoyo ainonani monoi na tiyomuko, noino,
37 Está escrito: ‘E ele foi contado com os transgressores’; e eu lhes digo que isto precisa cumprir-se em mim. Sim, o que está escrito a meu respeito está para se cumprir".
38 Na imokino, “Siyoli Nokota, na pokoko. Koi mo muwo sopo sopo tiwoi yapoli niya tako.” Na ikoki, “No mo koma na.”
38 Os discípulos disseram: "Vê, Senhor, aqui estão duas espadas". "É o suficiente! ", respondeu ele.
39 Nosai no mo; Isiso mo Yolusolimo nokonusai amufuki, Oli yuso amiyoki. No piyomosiki no, ainoso na. Siyokutono iyaliyo aluwaikino.
39 Como de costume, Jesus foii para o monte das Oliveiras, e os seus discípulos o seguiram.
40 Oli yuso yoki mo; na ikoki, “Kotowoi imo na polukaso siwo. Wonikaluso Sokolo Nokota Waiyo aiko ainikomo ifoluwaikoma tumoinuwo.”
40 Chegando ao lugar, ele lhes disse: "Orem para que vocês não caiam em tentação".
41 Nosai no na utukaikoki, amunofamoki, alokomu na losiyaikoki, Kotoso na imoki,
41 Ele se afastou deles a uma pequena distância, ajoelhou-se e começou a orar:
42 “Apou, nono mo waliyo yomakinimo, tukolomono monoi na pa ufiyaiko. Ulai yani muluyoso muwoi, nani muluyosu nali no.”
42 "Pai, se queres, afasta de mim este cálice; contudo, não seja feita a minha vontade, mas a tua".
43 Nosai no mo; Kotoni kumoki nokotayo amukonoki, mulu na amima konoki.
43 Apareceu-lhe então um anjo do céu que o fortalecia.
44 Wiyou, mulu siyoli na kalokaiki, no monoi no Kotowoi imo amiso na lukaso manoki. Koki mo nako komiyai na amukonoki, asiso, nakiyaiso.
44 Estando angustiado, ele orou ainda mais intensamente; e o seu suor era como gotas de sangue que caíam no chão.
45 Imo lukaso uwai; nosai no mo; tolauki, siyokutono iyalini auso ifou manoki. Ulololi siso na koka tumoki. Mulu kolikalikaiki, no monoi no.
45 Quando se levantou da oração e voltou aos discípulos, encontrou-os dormindo, dominados pela tristeza.
46 Na ikoki, “Hani monoi ulololi tosinuwo. Na pauwonouluwo, Kotowoi imo na polukaso siwo. Wonikaluso Sokolo Nokota Waiyo aiko ainikomo ifoluwaikoma tumoinuwo.”
46 "Por que estão dormindo? ", perguntou-lhes. "Levantem-se e orem para que vocês não caiam em tentação! "
47 Nosai no mo; Isiso mo amai polukasiko toloki, noko molopoi mo na tiki. Noko molo tiwoi mulumai nokota, Yutaso no kaluwai manokino no, to mo toku na toloniyo tumoki. Isisoni auso aumoifaso tumoki, na asisi ifoluwaiki.
47 Enquanto ele ainda falava, apareceu uma multidão conduzida por Judas, um dos Doze. Este se aproximou de Jesus para saudá-lo com um beijo.
48 Ulai Isisoyo na imoki, “Yutaso, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yoso tasisi ifoluwaimona tumoni, uo nokoni auso kiyomono monoi no? Motu poimo. Na piyomu.”
48 Mas Jesus lhe perguntou: "Judas, com um beijo você está traindo o Filho do homem? "
49 Nosai no mo; siyokutono iyali mo nonani haniyo uwoso kwaikino, iyamoki, “Uo nokoyo na tuwono.” Isisoso na imokino, “Siyoli Nokota, koi no muwo sopoyo tukuwoli no waliyo?”
49 Ao verem o que ia acontecer, os que estavam com Jesus lhe disseram: "Senhor, atacaremos com espadas? "
50 Imokino mo; toi nokotayo nokoni iyoso tokoso kukiyowaiki, totawoi lotu samukuko nokota siyolini mi ano nokotani iyoso. Nainasai iyo na.
50 E um deles feriu o servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha direita.
51 Ulai Isiso mo fowakoki, “Tofolo.” Nainoyo akaikomoki, iyoso, na itouniyaimokaiki.
51 Jesus, porém, respondeu: "Basta! " E tocando na orelha do homem, ele o curou.
52 Nosai no mo; Isiso mo tota kausi nokoso ikoki, lotu samukuko noko sisiyoliwoi lotu nu polimano noko sisiyoliwoi nokotalo iyaliwoi, toiso na ikoki, “Muwo sopo sopowoi awoi no hani monoi tololiyo tumo unumononuwo? Ulai uo nokota, yo no? Yo mo uo nokota muwoi, noko pa tukuwolimoiso.
52 Então Jesus disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do templo e aos líderes religiosos que tinham vindo procurá-lo: "Estou eu chefiando alguma rebelião, para que vocês tenham vindo com espadas e varas?
53 Amuwoisai amuwoisai yo mo lotu nu siyoliso piyousikaino fasi manokinukuwo, ulai pa komi kausimona tumokinuwoso. Ulai lolaimai folosu siyoliyo na tosouwaikomonuwo. Lolai mo tokomi kausimona tumonuwo.” Isiso mo aino na ikoki.
53 Todos os dias eu estava com vocês no templo e vocês não levantaram a mão contra mim. Mas esta é a hora de vocês — quando as trevas reinam".
54 Nosai no mo; na komikaikino, kominalomanokino. Totawoi lotu samukuko nokota siyolini nu mo kiya tumokino. Pitasu mo na aluwaiyaloki, namoli namoli nomasoso na aluwaiyaloki.
54 Então, prendendo-o, levaram-no para a casa do sumo sacerdote. Pedro os seguia à distância.
55 Nosai no mo; nu asiyofoloso ta fu yoli siki. Pita mani, na sokuka tumoki.
55 Mas, quando acenderam um fogo no meio do pátio e se sentaram ao redor dele, Pedro sentou-se com eles.
56 Ulai mi ano nukonuyo Pitaso na kiki, tamai yousikainoso. Amiso na kwaiki, tamai si nokoso na ikoki, “Ninani nokota mo tolo tomasimo nokota na.”
56 Uma criada o viu sentado ali à luz do fogo. Olhou fixamente para ele e disse: "Este homem estava com ele".
57 Ulai Pita mo na fowasoki, “Woli, yo mo to monoi mo sai muwoi.”
57 Mas ele negou: "Mulher, não o conheço".
58 Namolisaifa noko siyayo na kiki, na imoki, “Nono mani, Isisoni siyokutono na.” Pitasu mo na imoki, “Yoi, yowoi muwoi.”
58 Pouco depois, um homem o viu e disse: "Você também é um deles". "Homem, não sou! ", respondeu Pedro.
59 Yousi manoki, yousi yousi, nosai no noko siyayo amiso na yomuki, “Motu nali no, noko to ni mo na tolo tomasimo. Koi mo sai, to mo Kalili asi nokota na.”
59 Cerca de uma hora mais tarde, outro afirmou: "Certamente este homem estava com ele, pois é galileu".
60 Ulai Pitayo na imoki, “Yoi, ulai yo no sai, nonani imo no tiyomuni no?” Aino yomumai lolai siyaso kokalo mo imo na yomuki.
60 Pedro respondeu: "Homem, não sei do que você está falando! " Falava ele ainda, quando o galo cantou.
61 Nosai no mo; Siyoli Nokotayo na alosiki, Pitaso na kwaiki. Nosai nosu Pita mo ti monoi na mulumolokoki, nonani imo Siyoli Nokotayo no imoki no, “Konoi amolokimai mo kokalo yomu somisomai, taumai na yomumosoinimo, “Yo mo Isiso mo sai muwoi.”
61 O Senhor voltou-se e olhou diretamente para Pedro. Então Pedro se lembrou da palavra que o Senhor lhe tinha dito: "Antes que o galo cante hoje, você me negará três vezes".
62 Nosai no Pita mo lofuki, na soni yousa fuki, wiyou, na soni manoki.
62 Saindo dali, chorou amargamente.
63 Nosai no mo; Isisoso no komikaikino no, nonani noko iyali mo alisiyolikino, na waso manokino.
63 Os homens que estavam detendo Jesus começaram a zombar dele e a bater nele.
64 Tani molo ti mo tunoyo ufiyaikomokino, na imokino, “Noiyo wasoni? Na pa imoko. A, Kotoni amimai no nono no sai pakoso? Noiyo wasoni?”
64 Cobriam seus olhos e perguntavam: "Profetize! Quem foi que lhe bateu? "
65 Imo kopokoiyau imo mo ainoso na imalokino.
65 E lhe dirigiam muitas outras palavras de insulto.
66 Nosai no mo; somosaimai Isolilo nokotalo iyali mo ukouniyaikoki. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toi mo ukouniyaikoki. Isiso mo polimano nokoyo kiyoka tumokino, toini auso. Na imokino, nokotalo iyali mo,
66 Ao romper do dia, reuniu-se o Sinédrio, tanto os chefes dos sacerdotes quanto os mestres da lei, e Jesus foi levado perante eles.
67 “A, nono no Kolaiso na? A, Isolilo noko koi fasimoka tumo monoi na muwokaikini? Nonayo piyomu.” Na fowakoki, “Ya imakinukuwomo, waliyo pa mulumoloko unumonoinuwoso.
67 "Se você é o Cristo, diga-nos", disseram eles. Jesus respondeu: "Se eu vos disser, não crereis em mim
68 Ulai ya imo siyaso utolumakinukuwomo, moi mo pakoso fowamonoinuwoso.
68 e, se eu vos perguntar, não me respondereis.
69 Ulai lolaisai ainoso amuwoi tinowoi asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo Kotoni nainasai na yousikainoimo, ami siyoli nokotani auso.”
69 Mas de agora em diante o Filho do homem estará assentado à direita do Deus Todo-poderoso".
70 No monoi no mo, noko komaso noko mo na imokino, “A, nono no Kotoni awitono?” Na fowakoki, “Moiyo ni tiyamonuwo no, ni mo asa na.”
70 Perguntaram-lhe todos: "Então, você é o Filho de Deus? " "Vós estais dizendo que eu sou", respondeu ele.
71 Nosai no mo; totai amu na ikuwanokino, “Imo lukaso unu nokoni imo kwaiko tofolo. Tani koso yasoi kwaimokoni, imo topoko mo.”
71 Eles disseram: "Por que precisamos de mais testemunhas? Acabamos de ouvir dos próprios lábios dele".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.