Lucas 16
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nosai no mo; Isiso mo siyokutono iyaliso imo lukasiyoluwaikoki, na ikoki, “Ilolu molopoi nokota mo ilolu samukuko nokota yapoli na tolo. Ulai noko siyaiyo ilolu molopoi nokotaso faumiya tumokino, imokino, “Nani ilolu samukuko nokotayo mo ilolu na ti wanoni manoni.”
1 Jesus contou a seguinte história a seus discípulos: “Um homem rico tinha um administrador que cuidava de seus negócios. Certo dia, foram-lhe contar que esse administrador estava desperdiçando seu dinheiro.
2 Nosai no mo; ilolu samukuko nokotaso aliyoniki, na imoki, “Yo mo imofa kwai, nokoyo no faumimonono no, nonayo ilolu tiwaimono manoni. Motu poimo. Siyolo siyolo na pokulukaiyano, yani ilolu komaso monoi. Nosai no na pa utukaimono. Ilolu no hani monoi samukukomono monoi?”
2 Então mandou chamá-lo e disse: ‘O que é isso que ouço a seu respeito? Preste contas de sua administração, pois não pode mais permanecer nesse cargo’.
3 Nosai no mo; nonani ilolu samukuko nokota mo mulumoloko manoki, “Yo no moloi yoimo, woi? Noko siyoliyo amiyaikiyomonoimo, mi anononisai. Moloi yoimo, woi? Yo no isi mi no moloi ano monoi? Yani mi mo ami mo uwofa. Yo mo tauwosimomono, nokoso muwoni ikalo monoi mo.
3 “O administrador pensou consigo: ‘E agora? Meu patrão vai me demitir. Não tenho força para trabalhar no campo, e sou orgulhoso demais para mendigar.
4 Ulai yo mo sai na, noino na yoimo. Yo mo muwoni uwofa nokoso fasikakimo, suo mo totaini nuso mo waliyo tumo liyaiyoimo, yo mo, koloni no nimonoinomo. No monoi no siyoli nokotayo amiyaikiyomonakimo, yo mo waliyo.”
4 Já sei como garantir que as pessoas me recebam em suas casas quando eu for despedido!’.
5 No monoi no mo, noko siyasonuso aliyonikaloki, noko siyoliso ilolu toku no uwokino no, awa monoi, toiso aliyonikaloki. Nosai no totawoi nokotaso na imoki, “Ilolu afonimaiso no moloi moloi uwokini, yani siyoli nokotaso no?”
5 “Então ele convocou todos que deviam dinheiro a seu patrão. Perguntou ao primeiro: ‘Quanto você deve a meu patrão?’.
6 Fowaki, “Yo mo woilo iwo nau sisiyoli molopoi molopoi, 100, na uwoki.” Ilolu samukuko nokotayo mo na imoki, “Fuo, ni no kumokaiki no, 100 mo. Somaiso piyousa kono, 100 na puwosuwako, 50 saso na pokumo.”
6 O homem respondeu: ‘Devo cem tonéis de azeite’. Então o administrador lhe disse: ‘Pegue depressa sua conta e mude-a para cinquenta tonéis’.
7 Nosai no mo; noko siya tumoki mo, ilolu samukuko nokotayo na imoki, “Ilolu afonimaiso no moloi moloi uwokini?” Fowaki, “Yo mo paluwa tuo i sisiyoli molopoi molopoi, 100, na uwoki.” Na imoki, “Fuo, ni no kumokaiki no. 100 mo na puwosuwako, 80 saso na pokumo.”
7 “‘E quanto você deve a meu patrão?’, perguntou ao segundo. “Devo cem cestos grandes de trigo’, respondeu ele. E o administrador disse: ‘Tome sua conta e mude-a para oitenta cestos’.
8 Nosai no mo; noko siyoliyo ilolu samukuko nokota koiyauso na imoki, “Nono mo ilolu i foli monoi fokusokotini, no monoi no suo monoi na fasiyoinimo, nonani noko iyaliyo. Nono mo muluwoi nali.” Wiyouwa wiyou, nonani ilolu samukuko nokota mo tota amu monoisu mulumolokoki, asini moloso atiyaiyaso aluwaiki. Saponi moloso aluwai nokosu mo atiyaiso pa taluwai manonoso.” Isiso mo siyokutono iyaliso siyokawi imo aino na ikoki.
8 “O patrão elogiou o administrador desonesto por sua astúcia. E é verdade que os filhos deste mundo são mais astutos ao lidar com o mundo ao redor que os filhos da luz.
9 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Ya timonukuwo. Asini hani hani afonimai nokoso nikakinuwomo, na wolimikomoinuwomo. Asini hani hani uwai; Kotoyo imoinuwomo, “Yani auso waliyo na potiwo.” No monoi no kumokiso aniyopa poi poi si manoinuwomo.
9 Esta é a lição: usem a riqueza deste mundo para fazer amigos. Assim, quando suas posses se extinguirem, eles os receberão num lar eterno.
10 Noko mo noko siyaso ifoluwai mo, noko molopoi mani, ifoluwaikalomoi. Noko mo mi koufa ano itouniyaimakimo, mi siyoli mani, na ano itouniyaimoimo.
10 “Se forem fiéis nas pequenas coisas, também o serão nas grandes. Mas, se forem desonestos nas pequenas coisas, também o serão nas maiores.
11 Asini hani haniso atiyaiso samukuko somiso mo, Kotoni hani no moloi samukuko monoi, moi no?
11 E, se vocês não são confiáveis ao lidar com a riqueza injusta deste mundo, quem lhes confiará a verdadeira riqueza?
12 Ulai moi mo nokoni ilolu atiyaiso samukuko somiso mo, momaini ilolu mo Kotoyo pa niyoinuwoso.
12 E, se não são fiéis com os bens dos outros, por que alguém lhes confiaria o que é de vocês?
13 Ulai mi ano nokota no noko sisiyoli tini mi tiwoi no moloi ano monoi? Aino yakimo, siya monoi mo mulu atolokomo unoimo, siya monoisu mo mulu unoimo. Kotoso aluwaiyakinuwomo, asini hani no moloi aluwai monoi, moi no?” Isiso mo siyokutono iyaliso aino na ikoki.
13 “Ninguém pode servir a dois senhores, pois odiará um e amará o outro; será dedicado a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e ao dinheiro”.
14 Falisi moloso aluwai noko mo muwoni mulu mo sisiyoli. Isisoni imoso kwaimalokino mo, na alisiyolikino.
14 Os fariseus, que tinham grande amor ao dinheiro, ouviam isso tudo e zombavam de Jesus.
15 Ulai na ikoki, “Noko nokolaloni molo timai noko ititouni si monoi tiyo manonuwo. Kotosu mo sai, moini mulu mo. Noko nokolaloyo no tiyamalo no, ititouniwo, no monoi no Kotoyo tiyomu, “Asani molo timai mo kwamu kwaimo muwoi, kopokoiyau.”
15 Então ele disse: “Vocês gostam de parecer justos em público, mas Deus conhece o seu coração. Aquilo que este mundo valoriza é detestável aos olhos de Deus.
16 Musini imowoi Kotoni mulu lukasiko nokoni imowoi mo posasoko manokino, ainoso hani Iyonoyo imo tonofalo posasoka tumoki. Posasokoki mo; imo itouniyaimo tomaliyali, Kotoyo samukukomo imo na. Noko nokolalo komasoyo Kotoni auso ti monoi mulu siyoliso tiyo manono.
16 “Até a chegada de João, a lei de Moisés e a mensagem dos profetas eram seus guias. Agora, porém, as boas-novas do reino de Deus estão sendo anunciadas, e todos estão ansiosos para entrar.
17 Kumokiwoi asiwoi mo uwaimoimo, Musini imo komasosu mo amai na tosi, toku no kulukaiki no.” Aino ikoki, Isiso mo.
17 É mais fácil o céu e a terra desaparecerem que ser anulado até o menor traço da lei de Deus.
18 Nosai no mo; na ikoki, Isiso mo, “Nokoyo totani noni afolikaisakimo, noni siyaso kausakimo, to mo uloliyo nokota na. Noko siyayo noni na kausakimo, toku nokitonoyo afolikaiso nukonuso, nonani nokota mani, uloliyo nokota na.” Aino na ikoki, Isiso mo.
18 “Assim, o homem que se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério. E o homem que se casa com uma mulher divorciada também comete adultério”.
19 Nosai no mo; Isiso mo siyokutono iyaliso imo lukasiyoluwaikoki, na ikoki, “Toku mo muwoni molopoi nokota mo toloki. Tuno ititouniwoi pasisiko manoki, tuno nakiyai nakiyaiwoi, kamo kamosowoi. Ulo ulo saiso saiso koloni ititouniso ponokomosiki.
19 Jesus disse: “Havia um homem rico que se vestia de púrpura e linho fino e vivia sempre cercado de luxos.
20 Tani itu loti kwamai mo muwoni somiso nokota potanomosiki. Tani siyolo mo Lasolaso. Uluoyo uwokaikai, tani au mo.
20 À sua porta ficava um mendigo coberto de feridas chamado Lázaro.
21 Muwoni molopoi nokotani koloni kosaimi noko monoi louwa piyomosiki. Wiyouwa wiyou, aluwouyo uluoso popanuwaya tumomosikino.
21 Ele ansiava comer o que caía da mesa do homem rico, e os cachorros vinham lamber suas feridas abertas.
22 Nosai no mo; muwoni somiso nokota mo kaloki, yau. Kotoni kumoki nokoyo alomanokino, Apolofamoni auso na kiyoniyo yokino. Muwoni molopoi nokota mani, kaloki, yau, na ai unukino.
22 “Por fim, o mendigo morreu, e os anjos o levaram para junto de Abraão. O rico também morreu e foi sepultado,
23 Aupoisolu Yuso tolokainanoki, iyanoko siyoli uwo manoki. Tolo manoki mo, puwoso monoi you foinalikoki, Apolofamo noko tiso aluwamai toloso na you kokoki, Lasolasowoiso, Apolofamoni auso yousiso.
23 e foi para o lugar dos mortos. Ali, em tormento, ele viu Abraão de longe, com Lázaro ao seu lado.
24 Nosai no mo; muwoni molopoi nokota mo siyoliso na you imoki, “Apou Apolofamo, pomulu unumono, na pofasimono. Lasolasoso yani auso piyou imo taikiyo, naino muwoyo iwoso solikaiyumo, yani isaunoso akaimomona tumumo, yo fulomumomono monoi. Wiyou, tayo na tuwomonomoi.”
24 “O rico gritou: ‘Pai Abraão, tenha compaixão de mim! Mande Lázaro aqui para que molhe a ponta do dedo em água e refresque minha língua. Estou em agonia nestas chamas!’.
25 Ulai Apolofamoyo na imoki, “Yani alu, na pomulumoloko ki. Molotano tolomai nono mo hani hani ititouniwoi potolo manokini. Lasolasosu mo umamoso tolowoi muwoi. Ulai nimai nosu mo ya tohamukumoi. Nonosu mo iyanoko siyoli tuwo manoni.
25 “Abraão, porém, respondeu: ‘Filho, lembre-se de que durante a vida você teve tudo que queria e Lázaro não teve coisa alguma. Agora, ele está aqui sendo consolado, e você está em agonia.
26 Ulai ya timonoki, moiwoi koiwoi asi i tokosoko no ulai aumoifa, moloi folamuwaniyo ti monoi? Ifou ifou no moloi folamuwaniyo ti liyai monoi?”
26 Além do mais, há entre nós um grande abismo. Ninguém daqui pode atravessar para o seu lado, e ninguém daí pode atravessar para o nosso’.
27 Nosai no mo; muwoni molopoi nokotayo mo na imoki, “Apou, no monoi no ya timonoki, Lasolasoso na pimo taikiyo, yani apouni nuso na manu.
27 “Então o rico disse: ‘Por favor, Pai Abraão, pelo menos mande Lázaro à casa de meu pai,
28 Yani auwa iyali mo naino siya uwai amai na si. Lasolasoso pimo taikiyo, ikikumo. Ya topoiniyaikomomono, wonikaluso toi mani, iyanoko siyoli na uwoka tumoimo, isoniso, kolikaliyakimo.”
28 pois tenho cinco irmãos e quero avisá-los para que não terminem neste lugar de tormento’.
29 Ulai Apolofamo mo na fowaki, “Toi mo Musini imo mo yapoli na, Kotoni mulu lukasiko nokoni imowoi. Nonani imoso na kwaiwumo.”
29 “‘Moisés e os profetas já os avisaram’, respondeu Abraão. ‘Seus irmãos podem ouvir o que eles disseram.’
30 Muwoni molopoi nokotayo mo na fowaki, “Apou Apolofamo, wiyouwa wiyou, imo mo pa tukwaiko manonoso. Ulai yausai auwoniyou nokota mo toini auso ika tumakimo, mulu na alosokoinomo.”
30 “Então o rico disse: ‘Não, Pai Abraão! Mas, se alguém dentre os mortos lhes fosse enviado, eles se arrependeriam!’.
31 Nosai no mo; Apolofamoyo imoki, “Musini imowoi Kotoni mulu lukasiko nokoni imowoi kwai somiso mo, yausai auwoniyou nokotani imo mani, pa kwaimoinoso. Waliyo pa mulumoloko unoinoso.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
31 “Abraão, porém, disse: ‘Se eles não ouvem Moisés e os profetas, não se convencerão, mesmo que alguém ressuscite dos mortos’”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.