Lucas 23
Algonquin NT (ALQ_CBS) vs NVT
1 Kakina ka ma8adjiidi8apan ma8asag ki pazig8i8ag, acitc Pilatikag ogi ijinija8a8an Jesosan.
1 Então todo o conselho levou Jesus a Pilatos.
2 Ki madjita8ag dac kidji inactaona8adjin, e ikido8agobanen: “Nigi katcidinanan 8aa nabe e taji 8agackibinadjin nidanicinabeminanan. Ododjian a8iagon kidji kijika8andjin adi ka inendagozindjin inigik kidji mina8apanin kitci ogiman, acitc ‘Nin aa Kije Manidon kagi ikidonipanin kidji pidjinijaogodjin’ ikido, acitc ‘Nidogima8inan’ ikido.”
2 Começaram a apresentar o caso: “Este homem corrompe o nosso povo, dizendo que não se deve pagar impostos ao governo romano e afirmando ser ele próprio o Cristo, o rei”.
3 Pilat dac ogi k8ag8edjiman Jesosan: “Kin na Coda8innig odogimami8an?” Jesos ogi nak8e8ajian: “Kin ka in8ean.”
3 Então Pilatos lhe perguntou: “Você é o rei dos judeus?”. Jesus respondeu: “É como você diz”.
4 Pilat dac ogi inan kitci aiamie ogiman acitc kakina a8iagon: “Ka8in kegon nimikasin kidji gi panaagedj 8aa nabe.”
4 Pilatos se voltou para os principais sacerdotes e para a multidão e disse: “Não vejo crime algum neste homem!”.
5 Kiabadj eckam ki ani kitci kiji8e8ag e ikido8adj: “O8ik8adjian a8iagon kidji nak8ita8andjin kitci ogiman. Galilee akikag ki odji madjita kidji kikinoamagedj, mizi8e dac Coda (Judée) akikag ki paba ija, nogom dac aja ki pi tag8icin ooma.”
5 Mas eles insistiam: “Ele provoca revoltas em toda a Judeia com seus ensinamentos, começando pela Galileia e agora aqui, em Jerusalém!”.
6 Apitc Pilat ka nodag ii, ki k8ag8ed8e kicpin Galilee aki epitci odjinig8enin Jesosan.
6 “Então ele é galileu?”, perguntou Pilatos.
7 Apitc dac ka nodagedj Galilee aki e odjindjin, Herod ka iji ogima8ipan, ogi ijinija8an Herodikag. Jerusalemikag mega meg8adj teban ii apitc Herod.
7 Quando responderam que sim, Pilatos o enviou a Herodes Antipas, pois a Galileia ficava sob sua jurisdição, e naqueles dias ele estava em Jerusalém.
8 Herod dac ki kitci min8endam kidji 8abamadjin Jesosan. Ki nodageban mega e mikomagani8indjin Jesosan acitc aja 8eckadj o8i k8ag8e 8abamabanin, kidji gi 8abamadjin e mamada8izindjin.
8 Herodes se animou com a oportunidade de ver Jesus, pois tinha ouvido falar a seu respeito e esperava, havia tempo, vê-lo realizar algum milagre.
9 Kitci mane dac kegoni ogi k8ag8edjimabanin, ka8in dac kegoni Jesosan ogi odji nak8e8ajitagosin.
9 Fez uma série de perguntas a Jesus, mas ele não lhe respondeu.
10 Kitci aiamie ogimag acitc Coda8inni kikinoamage8innig tebanig iima, acitc ogi kitci inactaona8abanin Jesosan.
10 Enquanto isso, os principais sacerdotes e mestres da lei permaneciam ali, gritando acusações.
11 Herod acitc ocimaganiciman okitci manenima8abanin acitc okitci papia8abanin Jesosan. Ogi pizikamodina8abanin e kitci min8acinig okonasini, midac Pilatikag ka iji koki ijinija8a8adjin.
11 Então Herodes e seus soldados começaram a zombar de Jesus e ridicularizá-lo. Por fim, vestiram nele um manto real e o mandaram de volta a Pilatos.
12 Herod acitc Pilat kitci madjenimidibanig ako, midac ii e kijiganig ki madji kitci inenimidi8ag.
12 Naquele dia, Herodes e Pilatos, que eram inimigos, tornaram-se amigos.
13 Pilat ogi ma8adjian Coda8inni kitci aiamie ogiman, ka niganizindjin, acitc kakina a8iagon.
13 Então Pilatos reuniu os principais sacerdotes e outros líderes religiosos, juntamente com o povo,
14 Ogi inan dac: “Kigi pidji8idamaojim 8aa nabe e ikido8eg e 8ik8adjiadjin a8iagon kidji nak8ita8andjin kitci ogiman. Nigi k8ag8edjima dac mane kegoni meg8adj e kana8abamijieg. Ka8in dac odji pejig nidodji mikam8asin madji kegonan ka inactaoneg.
14 e anunciou seu veredicto: “Vocês me trouxeram este homem acusando-o de liderar uma revolta. Eu o interroguei minuciosamente a esse respeito na presença de vocês e vejo que não há nada que o condene.
15 Herod ke8in, ka8in kegoni ododji mikasin, mi 8edji ki koki pidjinija8adjin. Ka8in kegoni odji madji ijitcigesi 8aa nabe kidji odji nisagani8ipan.
15 Herodes chegou à mesma conclusão e o enviou de volta a nós. Nada do que ele fez merece a pena de morte.
16 Niga anoki dac kidji papajacte8agani8idj, midac ke iji pagidinag.”
16 Portanto, ordenarei que seja açoitado e o soltarei”.
17 [E taso pibonig, meg8adj e Coda8inni Kitci Magocani8anig, Pilat opagidinabanin ako pejig takoniganan.]
17 (Era necessário libertar-lhes um prisioneiro durante a festa da Páscoa.)
18 Kakina dac a8iagog ma8asag ki pibagi8ag: “Nici aa nabe, ninada8enimanan Barabbas kidji pagidinagani8idj!”
18 Um grande clamor se levantou da multidão, e a uma só voz gritavam: “Mate-o! Solte-nos Barrabás!”.
19 Barabbas ki kiba8agani8igoban egi ojitogobanen kidji nak8itaomagani8indjin kitci ogiman Jerusalem odenakag acitc egi nici8egobanen.
19 Esse Barrabás estava preso por ter participado de uma revolta em Jerusalém contra o governo e ter cometido assassinato.
20 Pilat dac o8i pagidinabanin Jesosan. Mina8adj dac ogi koki aiamian a8iagon.
20 Pilatos discutiu com eles, pois desejava soltar Jesus.
21 Kiabadj dac ki pabibagi8ag: “Acidak8ao tcibaiatigokag! Acidak8ao tcibaiatigokag!”
21 Eles, porém, continuaram gritando: “Crucifique-o! Crucifique-o!”.
22 Pilat kiabadj ogi aiamian a8iagon, aja nisinanaj odaiamian. Ogi inan dac: “Adi dac ka iji panaagedj? Ka8in kegon nidodji mikasin kidji gi panaagedj kidji gi odji nisagani8ipan. Niga anoki dac kidji papajacte8agani8idj, midac ke iji pagidinag.”
22 Pela terceira vez, ele perguntou: “Por quê? Que crime ele cometeu? Não encontrei motivo para condená-lo à morte. Portanto, ordenarei que seja açoitado e o soltarei”.
23 Kiabadj dac enigok ki kitci pabibagi8agoban kidji acidak8a8agani8indjin Jesosan. Ogi cagozoma8an dac kegapitc Pilatan.
23 A multidão gritava cada vez mais alto, exigindo que Jesus fosse crucificado, e seu clamor prevaleceu.
24 Pilat dac ki onendam kidji minadjin adi eji nda8endamindjin.
24 Então Pilatos condenou Jesus à morte, conforme exigiam.
25 Ogi pagidinan dac ini kodagian naben ka nda8enimagani8inipanin, ini8e kagi kiba8agani8inigobanen egi ojitonipanin kidji nak8itaomagani8indjin kitci ogiman acitc egi nici8enipanin. Ki inakonige dac kidji nisagani8indjin Jesosan, adi eji nda8endamindjin ini a8iagon.
25 A pedido deles, libertou Barrabás, o homem preso por revolta e assassinato. Depois, entregou-lhes Jesus para fazerem com ele o que quisessem.
26 Cimaganicag dac ogi madji8ina8an Jesosan kidji acidak8a8a8adjin. Meg8adj dac e iji8ina8adjin 8edi, ogi nagicka8a8an pejig naben, Sinen (Cyrène) odenakag e odjindjin, Simo ijinikazonigoban, kitigan akikag odosenigoban. Ogi na8adina8an dac acitc ogi mina8an Jesosan otcibaiatigomini kidji pimi8inandjin, odakanag Jesosikag e pimosendjin.
26 Enquanto levavam Jesus, um homem chamado Simão, de Cirene, vinha do campo. Os soldados o agarraram, puseram a cruz sobre ele e o obrigaram a carregá-la atrás de Jesus.
27 Kitci mane a8iagog onosone8a8agoban Jesosan, acitc kitci mane ik8e8ag ma8ibanig acitc pabibagademobanig Jesosan odji.
27 Uma grande multidão os seguia, incluindo muitas mulheres aflitas que choravam por ele.
28 Jesos ki k8ekigaba8i kidji kana8abamadjin ini ik8e8an, ogi inan dac: “Kina8a ik8e8ag Jerusalem ka tajikeieg, ka8in ma8imijikegon. Tiegodj ma8iok kina8a odji acitc kidabinodjijimi8ag.
28 Mas Jesus, dirigindo-se a elas, disse: “Filhas de Jerusalém, não chorem por mim; chorem por si mesmas e por seus filhos.
29 Kada odjitcise mega kidji ikidonani8ag: ‘Ca8endagozi8ag ik8e8ag ega ka kackito8adj kidji odabinodjijimi8adj, ega 8ikad egi nta8igia8adjin abinodjijan, acitc ega 8ikad egi tcodjocikea8adjin.’
29 Pois estão chegando os dias em que dirão: ‘Felizes as mulheres que nunca tiveram filhos e os seios que nunca amamentaram!’.
30 Ii dac apitc, a8iagog kada aikido8ag: ‘Pik8adinan! Pidagodjiniok nina8itinakag!’ acitc: ‘Pik8adinajican! Nigeckaocinam!’
30 Suplicarão aos montes: ‘Caiam sobre nós!’ e pedirão às colinas: ‘Soterrem-nos!’.
31 Teb8e mega, kicpin iidi toda8agani8idj ajickatig, adi dac ke toda8agani8idj patesag?” Mi ka ikidodj Jesos.
31 Pois, se fazem estas coisas com a árvore verde, o que acontecerá com a árvore seca?”.
32 Nijin kodagiag nabeg ka kitci panaage8adj ki acidji8inagani8ibanig kidji 8idji niboma8adjin Jesosan.
32 Dois outros homens, ambos criminosos, foram levados com ele a fim de também serem executados.
33 Apitc ka oditamo8adj 8edi “Tcibaictig8an” ka ijinikadenig, ki acidak8a8agani8i Jesos tcibaiatigokag. Nijin igi8e ka kitci panaage8adj acitc ki acidak8a8agani8i8ag ke8ina8a otcibaiatigomi8akag, midac nenida8ina Jesosikag ka iji padakicimagani8inigobanen otcibaiatigomi8an, pejig okitcinikikag inekena acitc pejig onamadinikikag.
33 Quando chegaram ao lugar chamado Caveira, o pregaram na cruz. Os criminosos também foram crucificados, um à sua direita e outro à sua esquerda.
34 Jesos dac ki ikido: “Nidadam! Kasiamaok opatado8ini8a! Ka8in mega okikendasina8a adi enakamigizi8adj.” Ki madinamadi8ag Jesosan opitcikonaani, e k8ag8e mikose8adj.
34 Jesus disse: “Pai, perdoa-lhes, pois não sabem o que fazem”. E os soldados tiraram sortes para dividir entre si as roupas de Jesus.
35 Kitci mane a8iagog iima te8agoban e kijigabage8agobanen. Coda8innig ka niganizi8adj omanenima8abanin Jesosan e ikido8adj: “Kodagian a8iagon ogi pimadjian. Kada pimadjiidizoban sa 8in tibina8e, kicpin teb8e aiaa8idj aa8e Kije Manidon kagi ikidonipanin kidji pidjinijaogodjin, Kije Manidon kagi onabamigodjin.”
35 A multidão observava, e os líderes zombavam. “Salvou os outros, salve a si mesmo, se é o Cristo, o escolhido de Deus”, diziam.
36 Cimaganicag onazika8a8agoban acitc opapia8agoban. Ogi k8ag8e minaa8an cominaboni ka kitci 8isagagaminig,
36 Os soldados também zombavam dele, oferecendo-lhe vinagre para beber.
37 e ina8adjin: “Kicpin Coda8inni ogima aiaa8ian, kinigotc pimadjiidizon.”
37 Diziam: “Se você é o Rei dos judeus, salve a si mesmo!”.
38 Ojibiigani agokenigoban 8agidj octig8anikag e ikidomaganig: “Mi 8aa Coda8innig odogimami8an.”
38 Uma tabuleta presa acima dele dizia: “Este é o Rei dos Judeus”.
39 Pejig aa8e kagi kitci panaagedj ka agodjig tcibaiatigokag okitci mamanazomagoban Jesosan e inadjin: “Kana kin aa8e Kije Manidon kagi ikidonipanin kidji pidjinijaogodjin? Pimadjiidizon dac kin tibina8e acitc pimadjiicinam!”
39 Um dos criminosos, dependurado ao lado dele, zombava: “Então você é o Cristo? Salve a si mesmo e a nós também!”.
40 Kodag dac aa kagi kitci panaagedj ogi kaganonan ini8e, e ikidodj: “Kana kikosasi Kije Manido? Kekin kigi inakonigo kidji nibo8an tcibaiatigokag.
40 Mas o outro criminoso o repreendeu: “Você não teme a Deus, nem mesmo ao ser condenado à morte?
41 K8aiak kidinakonigomin kina8it, kitodadizomin mega 8edji nisigo8ag. 8in dac aa ka8in kegoni odji iji panaagesi.”
41 Nós merecemos morrer por nossos crimes, mas este homem não cometeu mal algum”.
42 Ogi inan dac Jesosan: “Jesos! Mik8enimicin apitc tag8icinian kidji ogima8ian.”
42 Então ele disse: “Jesus, lembre-se de mim quando vier no seu reino”.
43 Jesos ogi inan: “Teb8e ki8idamon, ogajigag kiga 8idjiojinan 8ak8ig, 8edi ka iji8inagani8i8adj ka ca8endagozi8adj.”
43 E Jesus lhe respondeu: “Eu lhe asseguro que hoje você estará comigo no paraíso”.
44 Aja 8aiej abitakijiganogoban, ka odji poni tcakasigedj kizis. Ki odji kacki tibikise mizi8e akikag, pinici kidji nisotibaiganeag e ick8a abitakijigag. Coda8inni kitci aiamiemigi8amikag kitci kibigaigan abita ki tadose.
44 Já era cerca de meio-dia, e a escuridão cobriu toda a terra até as três horas da tarde.
45 — ausente —
45 A luz do sol desapareceu, e a cortina do santuário do templo rasgou-se ao meio.
46 Jesos dac ki kitci kiji8e: “Nidadam! Kipagidinamon nidjitcagoc.” Ka ick8a ikidodj ii, ki ick8anamo.
46 Então Jesus clamou em alta voz: “Pai, em tuas mãos entrego meu espírito!”. E, com essas palavras, deu o último suspiro.
47 Cimaganici ogima 8eabadag ka ijisenig, ogi icpeniman Kije Manidon, acitc ki ikido: “Ketcinadj k8aiakodeegoban aa nabe.”
47 Quando o oficial romano que supervisionava a execução viu o que havia acontecido, adorou a Deus e disse: “Sem dúvida este homem era inocente”.
48 Kakina igi8e kagi pija8agobanen e pi nda kijigabage8adj, ogi 8abadana8a adi ka iji8ebanig. Midac ka iji ki8e8adj e papakiteakiganeodizo8adj, kidji 8abadai8e8adj epitci kitci kackendamo8adj.
48 E, quando toda a multidão que tinha ido assistir à crucificação viu isso, voltou para casa entristecida e batendo no peito.
49 Kakina Jesos o8idji8aganan acitc igi8e ik8e8ag Galilee akikag kagi pi odji nosone8a8apanin Jesosan, 8asag tajigaba8ibanig, e kana8abi8adj adi eji8ebanig.
49 Mas os amigos de Jesus, incluindo as mulheres que o seguiram desde a Galileia, olhavam de longe.
50 Pejig nabe tegoban, Josep ka ijinikazopan, Animati (Arimathée) odenag Coda (Judée) akikag ka odjipan. Minodeegoban acitc k8aiak8adizigoban aa. Opitonagoban Kije Manidon Odogima8i8ini. Coda8inni kitci aiamie onakonige8innig iji acidagimagani8igoban, ka8in dac misa8adj odji min8endasigoban adi ka iji onendamindjin acitc adi ka todamindjin o8idji mikimomaganan.
50 Havia um homem bom e justo chamado José, membro do conselho dos líderes do povo,
51 — ausente —
51 mas que não tinha concordado com a decisão e os atos dos outros líderes religiosos. Era da cidade de Arimateia, na Judeia, e esperava a vinda do reino de Deus.
52 Ogi nda 8abaman dac Pilatan kidji k8ag8edjimadjin Jesosan o8ia8ini.
52 José foi a Pilatos e pediu o corpo de Jesus.
53 Josep dac ogi nisakonan Jesosan o8ia8ini tcibaiatigokag, acitc ogi 8ik8eiginan 8abiskiginokag. Ogi nda naaton dac 8ibabikiniganikag kagi iji monaigadenig asinikag, ega 8ikad maci egi abadanigobanen.
53 Desceu o corpo da cruz, enrolou-o num lençol de linho e o colocou num túmulo novo, escavado na rocha.
54 Tcibaiatigogijiganogoban ii apitc, apitc ako meg8adj e medoni mikidamo8agobanen kidji Coda8inni aiamie kijiganig, acitc aja maia kegat madjitamaganogoban ii ka Coda8inni aiamie kijigag.
54 Isso aconteceu na sexta-feira à tarde, no dia da preparação, quando o sábado estava para começar.
55 Igi8e ik8e8ag Galilee akikag kagi pi nosone8a8apanin Jesosan, ogi 8idji8a8an Josepan. Ki inabi8ag 8ibabikiniganikag, acitc ogi 8abadana8a adi kagi iji naatcigadenigobanen Jesosan o8ia8ini.
55 As mulheres da Galileia seguiram José e viram o túmulo onde o corpo de Jesus foi colocado.
56 Midac ka iji ki8e8adj, e nda ojito8adj ka minomag8anig acitc pimideni ka minomag8anig kidji ato8adj Jesosan o8ia8inikag, mi ako e toda8agani8ipan a8iag e nibodj. Ki an8ebi8ag dac meg8adj e Coda8inni aiamie kijiganig, kagi ikidomaganig aiamie inakonige8ini.
56 Depois, foram para casa e prepararam especiarias e perfumes para ungir o corpo. No sábado, descansaram, conforme a lei exigia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.