João 12

Wakʉ Itekare: Emenna' Pe Ekonekan Nɨto' (AKENT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 6 kaisa rɨ wʉi To' Epoi Itɨ'pʉ Weyu Rʉ'pʉ rawɨrɨ, Sises utɨ'pʉ Pe'tani pona, Ʉrasaras, Sises nʉ'mʉ'sa'ka'pʉ iyerikʉ'pʉ apai pata'se' ya'.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Iyenta'nato' koneka'pʉ to' uya mɨrɨ yau, Mata esi'pʉ ekamʉ pɨ', Ʉrasaras e'tane Sises piyawon kon tʉteire' kon po tepʉrʉ piyau te'san koro'tau.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Mɨrɨ a'tai, Meri uya ten yau rɨ esukenan natʉ, epe'kena' po'piyun nee'pʉ, mɨrɨpan ma'pʉ iya Sises pʉta pona, ikuka'pʉ iya tʉnse' ke, mɨrɨpan po'piyun kɨtun uya a'po'ne ɨutɨ kɨ'nʉnpasa' esi'pʉ.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 E'tane Sises poitorʉ ton tonpa, Isutas Eskariya', eparanka ton si pona ipoken pʉra iyesi'pʉ,
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 mɨrɨpan uya, “Ɨ'rɨ pe iyesi pɨ' serɨ po'piyun kʉrʉpo'pomasa' pʉra rɨ iyesi, itepe'pʉ ke entu'manin nan repato' pe? Tikin nɨ wʉipiya yau e'tʉrawasoman nɨsa' epe'pʉ e'to' airɨ rɨ iyesi mɨrɨ,” ta'pʉ iya.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Aiko tawon pe tesi pɨ' entu'manin nan pɨ' serɨ ta'pʉ iya pen nɨ, e'tane ama' e' pe tesi pɨ'. Pʉrata paikii esa' pe tesi koro'tau, iyawon enno'nin pe iye'pɨtʉ'pʉ i'se te'to' pɨ'.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 “Tɨwɨ nesii,” ta'pʉ Sises uya. “Inenkurunpa'pʉ mɨrɨ po'piyun uwu'na'tɨ weyu iwano' pe, tasa' iya rʉ'pʉ.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Inke rɨ ɨ'koro'tau'nokon te'san kamoro entu'manin nan, e'tane inke ɨpiyau'nokon esi pen nin,” ta'pʉ iya.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Mɨrɨ koro'tau anpisin ton kuru rɨ Esuwerʉ amʉ' uya etasa' esi'pʉ mɨrɨ yau Sises esi tukai', mɨrɨpan kon uyee'pʉ, kʉrɨ rɨ pɨkɨrɨ rɨken pen e'tane Ʉrasaras rɨ nɨrɨ ense'na, ini'mʉ'sa'ka'pʉ iyerikʉ'pʉ yapai.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Mɨrɨ pɨ' nin si use'man nɨto' tʉrawasomanin nan epuru ton e'kama'pʉ Ʉrasaras rɨ nɨrɨ wɨnɨ pɨ',
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 kʉrɨ rɨ uriya' tu'kan kon nɨ Esuwerʉ amʉ' uya tʉnonka kon pɨ' Sises piya' tʉutɨto' kon pe mɨrɨ awonsi'kɨ to' uya rɨ apurɨ pɨ'.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Mɨrɨ ema'sa' yau, anpisin ton kuru rɨ iye'sa' kon nʉ'san Iweyu Rʉ'pʉ pɨ' uya Surusiran pona Sises utɨ etasa' esi'pʉ.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Mɨrɨpan kon utɨ'pʉ ite'matai patawa ye' apɨmu ton itenau'ne, ɨkɨ'pɨ'nʉnpɨtʉi'ma,
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Sises uya isa'ka'si mʉre eporo'pʉ, mɨrɨpan ereuta'pʉ ipo, iye'menukasa' itekare uya ta awɨrɨ rɨ,
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 “Kenari'nʉmʉi, Sayan ensi rʉ'kwɨ;
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Mɨrɨ a'tai, ipoitorʉ ton uya tanporo serɨ ton to'ka'nʉkʉ'pʉ pen. Sises rɨ nin enasa' tapurɨpɨ'to' ya' tʉpo—iyeri'sa' rʉ'pʉ, e'mʉ'sa'kasa' tʉpo rɨ nin—to' uya i'tu'pʉ serɨ ton e'menukasa' esi'pʉ ipɨ', serɨ ton nɨ kenʉ' si ku'sa' to' uya esi'pʉ itiwano' pe.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Anpisin ton si iya'kɨrɨ iye'sa' kon nʉ'san nɨ esi'pʉ ekama pɨ' Ʉrasaras kɨ'ma'pʉ iya uruwai' apai, iyeri'sa' apai i'mʉ'sa'ka'pʉ iya rɨ ekama pɨ'.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Tu'kan kon nɨ utɨ'pʉ serɨ eke Papa tʉrawasooi i'tuto' ipɨkɨrɨ e'ku'sa' tetai' ite'matai.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Mɨrɨ pɨ' si Pari'si amʉ' uya ta'pʉ mɨrɨ tʉtonpa kon pɨ', “Menyatʉu, ɨ'rɨ kupʉ poken pʉra rɨ iyesi. Entɨ', tanporo pata yawon kon utɨ ipɨkɨrɨ!” ta'pʉ to' uya.
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Moro Kiri' amʉ' tonpa ton esi'pʉ to' koro'tau ɨpʉremai' itɨsa' kon nʉ'san Iweyu Rʉ'pʉ pɨ'.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 To' uyee'pʉ Piri', Pe'saita, Kiyarari airon winon piya', i'se te'to' kon ekama'poi' ipɨ', “Itepuru, Sises ɨnenpai ina man,” ta'pʉ to' uya.
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Piri' utɨ'pʉ Anturu pana'tɨi'; Anturu mɨrɨ awonsi'kɨ Piri' uya nin si Sises pana'tɨ'pʉ mɨrɨ.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Sises uya to' eikʉ'pʉ, “Iweyu si e'seposa' man Ka'pon, Papa winon apurɨpɨ'to' weyu.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 I'napairon ekama uya ɨpɨ'nokon, a'nai' ena'pɨ uta'mo'kasa' non pona eri'sa' pʉra iyesi yau, tikin nɨ rɨ iko'mamʉ mɨrɨ, e'tane iyeri'sa' yau, tu'ke rɨ nin itena'pɨ epamʉ mɨrɨ.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Ka'pon tʉuko'manto' i'nʉnkanin uya inonka mɨrɨ, kʉrɨ tʉuko'manto' ewaruma'tɨnin serɨ non po uya rɨ nin iko'manʉkʉ mɨrɨ tɨwɨrɨ uko'man nɨto' iwano' pe.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Ɨnʉ' rɨ uyapiyo' pe na'ne' uya uye'ma'pʉkato' pe iyesi; e'ai'ne' yau rɨ upoitorʉ rɨ kanan e'to' pe iyesi. Ukʉipʉnʉ uya rɨ uyapiyo' pe na'ne' nama mɨrɨ.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 “Ekamʉra uyewan enasa' man, ɨ'rɨ ken si ta uya? ‘Papai, upika'tɨkɨ serɨ iweyu apai,’ ta uya? Kane, serɨ pɨkɨrɨ sa'ne serɨ iweyu pʉ'kʉ pona uye'sa' serɨ ko.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Papai, eke pe ɨyese' e'to' enpoikakɨ,” ta'pʉ iya.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Anpisin mɨrɨ yau te'san uya etasa' uya, “Korʉme e'tʉrʉnka,” ta'pʉ; tʉron kon uya, “Inserʉ uya auro'ka,” ta'pʉ.
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Sises uya, “Ɨiwano' kon pe serɨ main esi'pʉ mɨrɨ, urɨ iwano' pe pen,” ta'pʉ.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 “Serɨ si iweyu orʉ eseru aimenkato' yai. Serɨ orʉ epuru pe si te'sen ainʉnpato'.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 E'tane, urɨ utanʉnsa' a'tai non apai, tanporon kon nɨ kɨ'mato' uya oton upiya',” ta'pʉ iya.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Serɨ ta'pʉ iya, se kasa uma'tato' oton ta tʉuya ekama pe rɨ.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Anpisin uya ta'pʉ, “Ina uya etasa' man Main, Mosi' winon winɨ, Kʉrai uko'manto' oton tɨwɨrɨ rɨ, mɨrɨ ken pe' e'tane, ‘Ka'pon, Papa winon utanʉnto' oton,’ ta auya? Ɨnʉ' pʉse rɨ Ka'pon, Papa winon?” ta'pʉ to' uya.
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Mɨrɨ a'tai, Sises uya ta'pʉ, “Iweyu e'to' oton mɨrɨ ɨpiyau'nokon inke rʉ'kwɨ rɨ mara rɨ. Ɨpinintɨ' iweyu esi koro'tau, ewarupɨ uya ɨyeporo kon rawɨrɨ. Ka'pon ewarupɨ yau tʉutɨsen uya tʉutɨto' ya' i'tu pʉra rɨ iyesi mɨrɨ.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Iweyu apurɨtɨ' moro ɨpiyau'nokon iyesi koro'tau, iweyu munkɨ amʉ' pe ɨyena kon pa,” ta'pʉ iya. Tʉusauro'to' nonkasa' tʉuya a'tai, Sises utɨ'pʉ, mɨrɨpan e'so'namʉ'pʉ to' piyapai.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Serɨ ton eke ton Papa tʉrawasooi ti'tuto' ipɨkɨrɨ ku'sa' Sises uya e'tane tʉ'koro'tau'nokon, to' uya apurɨ pʉra rɨ marɨ iyesi'pʉ.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Serɨ esi'pʉ pu'kena' Aisaya maimu a'ku'tɨnin pe:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Mɨrɨ wenai, to' uya apurɨ pʉra rɨ iyesi, Aisaya uya tasa' na'ne' awɨrɨ rɨ:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 “To' enu rɨ a'kopɨ'sa' iya
40 “God iwa’an matah hifim
41 Aisaya uya serɨ tasa' apʉne pʉra Sises apurɨpɨ'to' ipɨkɨrɨ ensa' tʉuya pɨ', ipɨ' isaurokʉ'pʉ.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Mɨrɨ rɨ e'tane mɨrɨ koro'tau rɨ tu'kan kon nɨ itepuru ton uya apurɨ'pʉ rɨ. E'tane Pari'si amʉ' esi pɨ', tʉnapurɨnʉ kon ɨnekamapai pʉra to' esi'pʉ. To' uya tenpa'ka kon tʉusenupato' kon iwʉ' tapai tukai' to' enari'nʉmʉ'pʉ;
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 ka'pon amʉ' uya tapurɨpɨtʉ kon i'se te'san pe tesi kon pɨ' Papa uya tapurɨpɨtʉ kon i'se tesi kon entai.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Mɨrɨ a'tai, Sises usaurokʉ'pʉ eke pe, “Ka'pon uya uyapurɨ a'tai, urɨ rɨken apurɨ iya pe iyesi pen, e'tane kʉrɨ uyenno'nin nʉ'pʉ.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Uyene iya a'tai, uyenno'nin nʉ'pʉ ene iya mɨrɨ.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Uye'sa' serɨ pata weyu pe, ɨnʉ' rɨ uyapurɨnin pe na'ne' enkurumʉ namai' moro ewarupɨ yau.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 “Kʉrɨ nin ka'pon umaimu eta pɨ' na'ne' e'tane, ikupʉ iya pʉra na'ne', iteseru aimenka uya pen nɨ, apʉne pʉra pata eseru aimenkai' uye'sa' pen, e'tane ipika'tɨi'.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Moro unurunpanin mɨrɨ awonsi'kɨ umaimu ananʉnpaino pen eseru aimenkanin esi mɨrɨ, mɨrɨ rɨ main usauro'ai'ne' uya eno'mato' oton pata weyu u'ma'sa' a'tai.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Uiwano' pe usauro'sa' kasa pʉra, e'tane ikʉipʉnʉ uyenno'nin nʉ'pʉ uya uyapiyo'masa' usauro'to' pe umaimu'tɨsa' iya rɨ.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 I'tu uya, serɨ uya arɨn tɨwɨrɨ rɨ uko'man nɨto' ya'. Mɨrɨ pɨ' si usauro'ai'ne' ikʉipʉnʉ uya upana'tɨ'pʉ rʉ'pʉ ekama uya,” ta'pʉ iya.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.