Lucas 23
Godɨndɨ Hoafɨ (AGG) vs AAI
1 Muŋguambo ranɨ boboagorɨ-memo ranai Sisasɨmbo sowaründümo Pairat sowanambo mahɨfomo.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Ai ahambo papɨ-hoafɨrɨrurühɨ yahomoya, “Nindou nda sɨhefɨ nendambo hohoanɨmo mamɨkarɨmarandüra kɨkɨhɨmarɨhurɨmɨndefɨ. Ai hoafɨyuhɨ yahuya, ‘Yowanɨ Sisarɨmbo kakɨ saimbopoanɨ,’ yahu asu ahandɨ fimboya, ‘Krais, adükarɨ bogor-anahɨ,’ mehu,” mehomo.
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Pairat ai Sisasɨmbo düdurirühɨ yahuya, “Se ra Suda-yafe adükarɨ bogorɨyafɨ?” mehuamboyu. Sisas ai sɨmborɨ hoafɨyuhɨ yahuya, “Sɨhafɨhoarɨ hoafayafɨsɨ,” mehu.
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Pairat ai Godɨmbo sesɨ sɨhou-rundeimbɨ bogorɨyomo asu awai nendɨ afɨndɨ meŋgoro ranaheimbo hoafɨyuhɨ yahundürɨya, “Ro nindou nda moai nɨnɨ-moatükunɨ moaruwai rareanda hoafɨ hɨmborɨyahɨ,” mehu.
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Ai asükaiyei puküna hoafɨyeihɨ seiya, “Sisas ai hoahoaŋgu wakɨreandühɨ nindou yamundɨreandühɨ hohoanɨmo botɨmareandürɨ. Ai Gariri hɨfɨhü piyu haya sünümbo Sudia hɨfɨhü tükümefiyu,” masei.
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Pairat ai hoafɨ ra hɨmborɨyu haya düdüfihɨ yahuya, “Garirihündɨyu nindou nda?” mehu.
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 Herot ai mamɨ profens hɨfɨ ra hɨfandɨmarandɨ ranɨ hoarehɨyu Sisas ai manüŋgu. Ranɨmboyu asu Pairat ai Sisasɨmbo Herot sowana koamarɨheirambo mahu sapo Herot ai ranɨ-sɨmboanɨ Serusaremɨhü mamaru wambo.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Herot ai Sisas hoeiriranɨ mayowambo hɨhɨfɨ-hɨhɨfɨmayu, nɨmboe sapo ai moanɨ hoafɨ yaŋgɨrɨ hɨmborɨyu hayambo asu hoeindɨhinɨ mehu. Ai sapo yare hohoanɨmoyuhü Sisas ai hepünɨfeimbɨ moatükunɨ randeanda hoeindɨhea yahuhayambo.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Herot ai Sisasɨmbo düdu-düdumarürɨ, ŋga asu moai akɨdou-amboanɨ nɨnɨ hoafɨ hoafɨyu, ŋga wanɨ.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Godɨmbo sesɨ sɨhou-rundeimbɨ bogorɨ asu ahɨnümbɨ hohoanɨmo yamundu-rundeimbɨ akɨmɨ manɨŋgomo ranai tɨkaruhoumbo Sisasɨmbo papɨ-hoafɨmarurɨ.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Herot ai ahandɨ ami babɨdɨ Sisasɨmbo tɨrɨfoefe hoafɨyomo mburumbo asu bogorɨ-yomondɨ hoearɨ aboedɨ safɨ yihuruwurɨ mburumbo asükai Pairat sowana koamarɨhawurɨ.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Horombo ana, Pairat ai Herotɨ-dɨbo sɨmborɨ ŋgɨnɨndürɨmefanɨyosɨ, ŋga rasɨmboanɨ ai aboedɨ-aboedɨmefɨneandɨ.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Pairat ai Godɨmbo sesɨ sɨhou-rundeimbɨ bogorɨ asu Sudayei bogorɨ muŋguambo nindou amurɨ ranɨyei aheimbo gugurɨmareandürɨ.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Ai hoafɨyundürühɨ yahuya, “Nindou wambo sowana sahorɨmɨndei masɨnei ndanahambo hoafɨyeihɨ seiya, ‘Moaruwai hohoanɨmoyu randeimbani’ masei. Ro ahambo sɨhei hɨmboarühɨ düdumarɨhinɨ, ŋga ro moai se ahambo papɨ-hoafɨmarɨhorɨ ra nɨnɨ-moatükunɨ moaruwai rareanda hoafɨ hɨmborɨyahɨ.
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Asu Herot ai hoeiriranɨ nɨnɨ-moatükunɨ moai rareandɨ, ŋga ranɨmboyu hɨhɨrirɨ sɨhefɨmbo sowana koamarɨheirambo masünu. Ŋga asu ai nɨnɨ-moatükunɨ moaruwai rareandai anɨmbo ranɨmbo yɨfɨmanda?
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 — ausente —
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 — ausente —
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Muŋguambo nindou ranai fandɨhi puküna hoafɨyeihɨ seiya, “Nindou nda ndahorɨmɨndei ŋgei hɨfokoandɨhorɨ. Ŋga rananɨmbo Barabasɨmbo aboedambo-fimboani!” masei.
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Barabas ra ai adükarɨ ŋgoafɨhü gafman babɨdɨ yifiarɨyu nindou hɨfokoare hayambo karabusɨmefiyu-ani.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Pairat ai Sisasɨmbo hɨnɨŋgɨfiyuwanɨ aboedambo homboani mehu ranɨyu asu awai nendɨ afɨndɨ ranaheimbo asükai hoafɨmeyundürɨ.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Ai asükai puküna hoafɨ karɨhehindühɨ seiya, “Nɨmɨ keimbɨ karɨhendeimbɨfihɨ pandɨwurɨ! Nɨmɨ keimbɨ karɨhendeimbɨfihɨ pandɨwurɨ,” raranɨmayei.
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Ai asükaiyu ŋgɨmɨmbo düdureandürühɨ yahuya, “Nɨne-moatükunɨ ramareandɨ? Ahambo hɨfokoefimbo asei ra ro hoeirɨhina moai nɨnɨ moatükunɨ akɨdou-amboanɨ rareandanɨ hoafɨ hɨmborɨyahɨ. Ŋga moanɨ akɨdou yaŋgɨrɨ tɨŋɨrɨfo ndahando mbundɨha aboedambo koandɨhehina mbɨhu,” mehu.
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Ŋga ai moanɨ hoafɨ puküna karɨhehindühɨ hütihoafɨyeihɨ seiya, “Sisas ai yɨfɨmbiyu-wamboane, yɨfɨmbiyu-wamboane,” mayei. Ai hoafɨmayei habodei ra moanɨ Pairatɨndɨ hoafɨ ŋgasünde hayambo ahei nɨmoamo hamɨndɨmayondürɨ.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Ranɨyu asu Pairat ai Sisasɨmbo ahei hohoanɨmo süŋgumareandɨ.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Ranɨyu nindou mamɨ Barabas gafman babɨdɨmbo yifiarɨyu nindou hɨfokoare hayambo karabusambe mamaru ahambo aboedambo koamarɨherü. Ranɨyu asu ai Suda nɨne refembo yifirɨmayei süŋgu Sisasɨmbo ami-yomondɨ warɨhümarirɨ.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Sisasɨmbo sowaründümo homondane Saimon Sairinihündɨ ai nafɨnɨ masüfu ŋgoafɨnambo hɨfombo yahuhayambo. Ranɨyomo asu Sisasɨndɨ nɨmɨ keimbɨ karɨhendeimbɨ ra sowandɨfɨ hawa Sisasɨndɨ süŋgu hüfɨ yahomo houmbo hüti-hütimarurɨ.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Asu awai nendɨ afɨndɨ ranai Sisasɨndɨ süŋgu hüsihɨ, nɨmorehɨ bɨdɨfɨrɨ ranambeahɨ mahüsi ranai Sisasɨmbo hohoanɨmoyeihɨ aranɨnambo sahorɨmɨndei mahüsi.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Ŋga asu Sisas ai hɨhɨrɨfi hoafɨyundürühɨ yahuya, “Serusaremɨhündɨ nɨmorehɨ se yowanɨ wambo aranɨnambo-yondɨrɨpoanɨ. Ŋga sɨhei fimbo asu sɨhei nɨmoakɨdɨboumbo anɨmbo aranɨnambo-ndɨhündürɨ.
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Awi mamɨ si tükündɨfemboe ranɨ-sɨmboanɨ nindou ranai hoafɨndeihɨya, ‘Nɨmorehɨ nɨmorɨ wakemɨndɨkoate-ayei asu nɨmorɨ tɨtɨhükoate-ayei se hɨhɨfɨ-hɨhɨfɨndei. Sapo aheimbo tɨŋɨrɨfo ra ŋgɨrɨ tükündɨfeyo,’ mbɨseimboyei
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Ranɨ-sɨmboanɨ anɨmbo
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Hapondanɨ ro nɨmɨ yaŋgɨrɨ nahurai-anahɨ, ŋga wambo rawarɨhindɨrɨ. Ŋga süŋgunambo moaruwai tükündefeyoanɨ se nɨmɨ yaparɨ nahurai-ayei sɨheimbo nüŋgumandɨfendüra?” mehu.
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Nindou yimbu moaruwai hohoanɨmoyafandeimbɨ amboanɨ Sisas dɨbombo sowapündümo mahɨfomo ahafanɨmbo hɨfokoefepɨrɨmbohünda.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Ai hei nɨmoei wafu mbɨrɨhapɨrɨ sɨsamɨ sei arɨhündɨ ranɨhü Sisas asu hümbuhünɨyafanɨ-rɨnandeimbɨ nindou yimbu ahamumbo tɨkorüpundɨmo pamarupurɨ ra Sisas ai mbusümoyuwane asu ŋgorü ai warɨhondünɨyu asu ŋgorü ai kadüdanɨyu yafɨne pamarupɨrɨ.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Sisas ai hoafɨyuhɨya, “Ape, amboawi mbɨsafɨ nɨmboe ai moai fɨfɨrundɨ nɨne-moatükunɨ rawarundɨ ranahambo,” mehu. Asu ami ai satu piraimemo dɨdai Sisasɨndɨ-mayo hoearɨ ra mandemündü yahomo houmbo.
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Nindou afɨndɨ ranai nɨboadei hɨmboanambo hɨfandɨhündɨ, ŋga boboagorɨ nindou ai Sisasɨmbo tɨrɨfoarüwurɨ hoafɨyomondühɨ yahomoya, “Nindou bɨdɨfɨrambo aboedambo-reandürɨ marandɨ. Se Godɨndɨ nɨmorɨ Krais-ayafɨ ana, yaro sɨhafɨhoarɨ aboedamboyafo,” mehomo.
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Asu ami amboanɨ tɨrɨfoarɨwurühɨ homo hühütimbü moatükunɨ wain hoe finiga masabudo.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Ai hoafɨyomondowohü yahomondoya, “Se Suda-yafe bogorayafɨ ana, yaro sɨhafɨhoarɨ aboedamboyafosɨ!” mehomo.
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Nɨmɨ keimbɨ karɨhendeimbɨ nɨmoamo ndaru sürü pamarundɨ: NDA SUDAYAFE ADÜKARƗ BOGORANI.
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Nindou hümbuhünɨyafanɨ-rɨnandeimbɨ nɨmɨ keimbɨ karɨhendeimbɨ fihɨ mapenɨmbafanɨ ŋgorü ranai Sisasɨmbo tɨrɨfoarirühɨ puküna hoafɨyuhɨ yahuya “Se ra Kraisɨyafɨ? Ranayafɨ ana, yaro sɨhafɨhoarɨ aboedamboyafosɨ asu yɨhoehɨmbo amboanɨ aboedambo-rowamunɨ,” mehu.
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Ŋga asu ŋgorü hümbuhünɨyu-randeimbɨ gorügoanɨnɨ mapenüŋgu ranai afoai yahu hoafɨyundowohü yahundoya, “Se Godɨmbo yɨhɨmboyafai? Ŋga se tɨŋɨrɨfo asowandɨfɨ nahuraiane ai-amboanɨ asemündu.
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Sɨhɨrɨ tɨŋɨrɨfo asahoamɨndehɨ ranana sapo nɨnɨ-moatükunɨ sɨhɨrɨ ramarɨhoandɨ ranɨ-süŋgumboane. Ŋga nindou ndanana moai nɨnɨ-moatükunɨ moaruwai rareandɨ.”
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Asu ai hoafɨyuhɨ yahuya, “Sisas, se sɨhafɨ ŋgɨnɨndɨ hɨfandarandambe tüküyafo amarɨfɨ ana, se wambo hohoanɨmondafɨndɨrɨ,” mehu.
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Sisas ai hoafɨyundowohü yahuya, “Ro anɨhondümboanahɨ haponda hoafehanɨnɨ se ro-dɨbo ŋgoafɨ aboedɨ ranɨhü nɨmandɨmboyafɨ,” mehu.
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Sapo hüfɨhamɨndɨkoate-yowohü wambo nɨmbɨ ranai hüfünɨmbo peyo haya gabudɨfoare hombo nɨmbambe tükümefeyo.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Refeyoambe asu hoearɨ Godɨndɨ worambe kümarundɨ ranai mbusümondühɨ yimbu bumareandɨ.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Sisas ai pukünambo hamɨndɨ hoafɨ karɨhoeihü “Ape, wandɨ yifiafɨ sɨhafɨ warɨharɨheandɨ,” yahu mburambo asu yɨfɨmayu.
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Asu ami-yomondɨ bogorɨ manüŋgu ranai nɨne-moatükunɨ tükümefeyo ra hoeireanda mayoa asu Godɨmbo aboed-ani yahu hoafɨyuhɨya, “Anɨhondü-ane, nindou ndanana moai nɨnɨ-moatükunɨ moaruwai yare randɨ,” mehu.
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Nindou afɨndɨ wakɨre meŋgoro ranai hoeirɨhinda mayowamboyei afɨndɨ hohoanɨmoyeihɨ ahei ŋgusüfohü purükɨ-purükɨ kameihɨ ŋgoafɨna mahei.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Ŋga Sisasɨndɨ fikɨmɨnɨndɨyei asu nɨmorehɨ Garirihündɨ ahambo süŋgumarɨhorɨ ranai foarɨhehi nɨboadeimbo hɨmboanambo wamarɨhorɨ.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Sosep ai Sisasɨndɨ yɨfɨnɨmoko ra dɨbonapɨfembohünda Pairatɨmbo düdufimbo mahafu.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Asu Sosep ai Sisasɨndɨ fi-nɨmoko ra nɨmɨ keimbɨ karɨhendeimbɨ fihɨndɨ foarɨmündɨ sɨherü henüŋgu kɨfohɨ hoearɨnambo parirɨ ŋgamondɨfoarirɨ mbura sowaründümo homo nɨmoei adükarɨ nɨmaroweimbɨ hoŋgu nahurai wowondɨmaru hɨfomo ranambe masɨhawurɨ. Asu hoŋgu ranambe ra moai horombo yɨfɨ sɨhoemo rundɨ.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Ai ndeara sümbo Godɨmbo hohoanɨmoyowohü moanɨ ŋgoafɨmbo nɨmarɨmboane sei hehimbo muŋguambo moatükunɨ napɨrɨhindane ranɨ-moatükunɨ ra tükümefeyo.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Nɨmorehɨ Garirihündɨ Sisas babɨdɨmbo mahüsi-mayei ranai Sosep babɨdɨmbo Sisasɨndɨ yɨfɨnɨmoko sɨhefimbo hoŋguanambo mahei sapo nüŋgurüwurɨmboemo asɨhawurɨ ra hoeifimbo.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Ranɨyei asu nɨmorehɨ ranai worɨna hei aboedɨ fɨsɨŋarümbü moatükunɨ mbɨmbɨrai asu marasen ndondomarɨhindɨ. Asu Mosesɨndɨ ahɨnümbɨ hohoanɨmo hoafɨmayo süŋgu moanɨ nɨmarɨmbo si ra mamarei.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.