Atos 9

Godɨndɨ Hoafɨ (AGG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 — ausente —
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Ranɨyo asu Sor ai pas ra semündü hu Damaskus ŋgoafɨkɨmɨ tüküfiyuane, nɨmehünou sünambeahɨndɨ wabürüsɨ nahurai ahandɨ fihɨ sümafoareandɨ.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Sor ai hɨfɨnɨ pɨyu yaŋgurɨmbo hɨmborɨyuwane, hoafɨ mamɨ hoafɨyondowohü yahoya, “Sor, Sor, nɨmboeafɨ se wambo moaruwaimbo arowandɨrɨ?” mehondo.
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Ranɨyu asu ai sɨmborɨ hoafɨyuhü yahuya, “Adükarɨ, Se dɨdɨyafa?” mehuamboyu hoafɨ ranai sɨmborɨ hoafɨyondowohü yahoya, “Ro Sisas-anahɨ, se wambo moaruwaimbo arowandɨrɨ.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Se botɨyafo, hawa adükarɨ ŋgoafɨnambo ŋgafɨ. Ranɨhü nindou mamɨ ai se nɨnɨ-moatükunɨyo refembo ra hoafɨndünɨnɨmbui,” mehu.
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Sor-babɨdɨ nindou mahomo, ranai hoafɨkoate homo manɨŋgomo. Hoafɨ ra hɨmborɨyomo, ŋga asu nindou fi ra moai hoeirüwurɨ.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Ranɨyo Sor ai botɨfi hɨmboarɨ bɨrɨhoei hɨmbomayu, ŋga asu moai nɨnɨ-moatükunɨ hoeireandɨ. Ranɨyo asu nindou ai-babɨdɨmbo mahomo ranai Damaskusɨnambo wamburündumo mahomo.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Asu ŋgɨmɨ sihɨ ahandɨ hɨmboarɨ ranai rahurai yaŋgɨrɨ manɨŋgo howa moai sesɨ sesü, hoe sümündɨ randɨ.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Sisasɨmbo süŋgureandeimbɨ nindou mamɨ Damaskusɨhü manüŋgu ra, ahandɨ ndürɨ Ananaias. Ai ranɨpoanɨ moatükunɨ yafogoadɨnambo nahurai hoeireandane, Adükarɨ ai hoafɨyuhü yahuya, “Ananaias,” mehuamboyu. Ananaias ai yahuya, “Adükarɨ, ro-ana ndanɨmboahɨ nda,” mehu.
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Adükarɨ yahuya “Botɨyafo hawa, Nafɨ Mbumundɨ aho rasüŋgu ŋgafɨ Sudasɨndɨ worambe se Tarsusɨhündɨ nindou mamɨ hoeindɨworɨmboyafɨ, ahandɨ ndürɨ Sor. Ai dɨdɨbafɨyuhü mbamarü.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Sor ai yafogoadɨnambo nahurai ranɨpoanɨmbo moatükunɨ ranambe hoeireandane, nindou mamɨ ahandɨ ndürɨ Ananaias ai ahandɨ hɨmboarɨ bɨrɨmbɨhoayuwambo yahu haya worambe kefuai nindou ranahandɨwamɨ warɨ manandeandɨ,” mehu.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Ŋga Ananaias ai sɨmborɨ hoafɨyuhü yahuya, “Adükarɨ, nindou afɨndɨ ai Sorɨmbohünda wambo hoafɨmehündɨrɨ. Sɨhafɨ nindou Serusaremɨhündɨ ranaheimbo moaruwaimbo mareandürɨ, ranahambo.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Godɨmbo sesɨ sɨhou-rundeimbɨ bogorɨ ai ahambo kamafoarüwurɨ, ai nindou afɨndɨ ndanɨhü sɨhafɨ ndürɨmbo hohoanɨmoyeihɨ dɨdɨbafɨ-yahünɨnɨ arɨhündɨ ranaheimbo karabusɨ-fendürɨmbohünda,” mehu.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Ŋga Adükarɨ ai Ananaiasɨmbo hoafɨyunduhü yahuya, “Se ŋgafɨ. Nindou ra wandɨ ratüpurɨyu-randeimb-ani. Suda-yafe ndɨfo, nindou adükarɨ bogorɨ, asu Suda, ranaheimbo sowana hombo, ai wandɨ ndürɨ fɨfɨrɨfembohünda kamafoarɨhin-ani.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Muŋguambo tɨŋɨrɨfo wambohünda ahambo tükündɨfemboe ra ro ahambo nafuindaha-ndomboyahɨ,” mehu.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Ranɨyu asu Ananaias ai hu, worambe kefuai, Sorɨndɨ wamɨ ahandɨ warɨ nande haya hoafɨyundühɨ yahuya, “Wandafɨ Sor, Adükarɨ Sisas nafɨnɨ sɨhambo sowahɨ tükümefiyu ranai wambo koamarɨhendɨra makosahane se asükai wudɨpoapofe hɨmboarɨyo asu Yifiafɨ Aboedɨ sɨhafɨ fiambe tüküfembohünda,” mehu.
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Ranɨyo asu hɨmboarɨhü kinɨ yapurɨ nahurai foare mapaiaro ranai nɨmai foarɨhoai pɨrɨmayo-wamboyu asu wudɨpoapore hɨmboarɨ-mayu. Ai botɨfi mamaru-wamboyo ahambo hɨmonɨ hundürümarürɨ.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Asu süŋgunambo Sor ai sesɨ sesühɨyu, ahandɨ fi ra ŋgɨnɨmarɨmɨndo. Ai Damaskusɨhü yahunümbɨ si Sisasɨmbo süŋgururü-rundeimbɨ-babɨdɨ manüŋgu.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Ai nɨmehünou Suda-yafe rotu worambe hoahoaŋgu waɨkɨre randühɨ yahuya, “Sisas ra Godɨndɨ nɨmor-ani,” yahu marandɨ.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Ahandɨ hoafɨ hɨmborɨyeihɨ, hepünahi hehi, hoafɨyeihɨ seiya, “Nindou ndanɨmbaiyu Serusaremɨhü nindou afɨndɨ Sisasɨndɨ ndürɨna dɨdɨbafɨyei arɨhündɨ, ranaheimbo moaruwaimbo-rendürɨ marandɨ? Ranɨyo horombo ndanɨhü Sisasɨmbo süŋgurɨhorɨ-rɨhündeimbɨmbo watɨŋarɨ hüputüpuhefe semɨndɨ Godɨmbo sesɨ sɨhou-rundeimbɨ bogorɨ sowana hombo hohoanɨmo-mayu ranɨmbeyu?” masei.
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Sorɨndɨ hoafɨ ŋgɨnɨndɨ ho-hombo adükarɨ tükümefeyo. Asu ai Sudahündɨ Damaskus ŋgoafɨhü anɨboadei ranɨ-babɨdɨ wataporɨ-mayua ahei hohoanɨmoambe seiya nɨnɨhoafɨyo anɨhondayo masei. Ranɨyo asu ai anɨhondümbo hamɨndɨ aheimbo nafuiyundürühɨ yahuya, Sisas ra Nindou God ai nindou aboedambo-fendürɨmbo kamafoarir-ani mehu.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Afɨndɨ siyo-hayamboyo, Suda ai hoafɨ fɨründümo sɨhou hou hoafɨyomondühɨ yahomoya, “Sɨhɨrɨ Sorɨmbo hɨfokoa-ndɨhurɨmboane,” mehomo.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Ŋga asu ranɨ hoafɨ ra Sor ai hɨmborɨmayu. Ranɨyo asu nɨmbɨ-nɨmbɨ si Suda ai ŋgoafɨ adükarɨ nɨmoei ginɨrɨ yipurɨkɨmɨ Sorɨmbo hɨfokoefimbo-hündambo sɨrɨfoaru nɨmarɨmo marundɨ.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Ŋga nɨmboambo ahambo süŋgururü-rundeimbɨ ai arambe sandüwurü hou ginɨrɨ nafɨtambe nafɨ masafoarüwurɨ hanɨmo.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Sor ai Serusaremɨnambo hu Adükarɨmbo süŋgururü-rundeimbɨ babɨdɨfembo mehu. Ŋga asu ai ahambo yɨhɨmborurühɨ, ai-ana Sisasɨmbo süŋgurirɨ randeimbɨyupoanɨ mehomo.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Ŋga asu Barnabas ai fɨfɨreapurɨ ai Sorɨmbo yɨhɨmbomemonda asu ai Sorɨmbo serümündü haya Godɨndɨ hoafɨ sowandümo homo-rundeimbɨ sowana hu ahamumbo hoafɨyupurühɨ yahuya, Sor ai Damasakusɨna nafɨ huhɨ Adükarɨmbo hoeimarira ai ahambo hoafɨmayundo. Asu Damasɨkusɨhü Sor ai yɨhɨmbokoate Sisasɨndɨ hoafɨ bokarɨmarɨhendɨ, mehu.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Ranɨyo asu Sor ai süŋgururü-rundeimbɨ-babɨdɨ nüŋgumbo Serusaremɨhü muŋguambo hoahoaŋgu wakɨreandühɨ yɨhɨmbokoate Sisasɨndɨ hoafɨ bokarɨhendürɨ marandɨ.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Suda Grik hoafɨ fɨfɨrundeimbɨ ai Sor-babɨdɨ sɨmborɨ hoafɨ, sɨmborɨ hoafɨyomo marundɨ. Ranɨyo ahambo hɨfokoefimbo-hündambo nɨnɨ-süŋgundɨhurɨ, nɨnɨ-sɨŋgundɨhurɨ-memo.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Ranɨyo asu süŋgunambo Sisasɨmbo anɨhondümbo-rundeimbɨ ai ra fɨfɨru mburümbo asu ahambo sowaründümo hanɨmo Sisaria ŋgoafɨhü koamarɨhawura Tarsusɨnambo mahu.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Ranɨyo asu muŋguambo anɨhondümbo-rɨhindeimbɨ Sudia, Gariri, Sameria-yafeambe manɨmboei, ranai aboedɨ manɨboadei. Adükarɨmbo ahɨnɨyei-ane, Yifiafɨ Aboedɨ aheimbo ŋgɨnɨmara-mɨndɨndüra asu nindou afɨndɨ Sisasɨmbo anɨhondümbo-rɨhindühɨ aboedɨ mamambeyahi manɨboadei.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pita ai muŋgua ŋgoafɨ hoahoaŋguhü ŋgorü-sɨmboanɨ Godɨndɨ nendɨ Ridahü amarei ranaheimbo sowana ndüfosimbo mahu.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Ranɨhü ai nindou mamɨ ahandɨ ndürɨ Ainias hoeimarirɨ. Ai yirɨ warɨ nɨmokoyu haya 8 hɨmbanɨyu worambe yaŋgɨrɨ mamaru.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Pita ai ahambo hoafɨyundühɨ yahuya, “Ainias, hapoana Sisas Krais ai sɨhambo aboedareanɨnɨ. Botɨyafo, sɨhafɨ fondɨ dɨboadɨro,” mehundoa nɨmehünou botɨmefiyu.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Ridahündɨ nindou-yei asu Seronɨhündɨ-yei ai hoeirɨhora mayoa ai Adükarɨmbo anɨhondümbo-marɨhorɨ.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Sopa ŋgoafɨhü süŋgureandeimbɨ mamɨ ra ahandɨ ndürɨ Tabita-ane. Grikɨ-yafe hoafɨnambo ana, Dokas. Nɨmorehɨ ra ahandɨ hohoanɨmo aboedɨyo haya ai nindou napokoate-yeimbɨmbo farɨhendürɨ marandɨ.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Ranɨ-sɨmboanɨ ai aŋgünümboyo mbura moaruwaimayo. Ranɨyo ahandɨ yɨfɨnɨmoko ra hundürühɨ mburɨhümbo, nɨmoamo yibadɨwamɨ manandɨhindɨ.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Rida ra Sopa ŋgoafɨkɨm-ane. Asu Pita ai Rida ŋgoafɨhü nɨmaruane, Sopahündɨ süŋgurɨhindeimbɨ ai hɨmborɨyei hehi nindou yimbu ahambo sowana koamarɨhehipɨra mahafanɨ. Asu ai ahambo hoafɨyafɨnandowohü safanɨya, “Mborai, nɨmai ro-babɨdɨ ŋgefombo,” masafɨnando-amboyu.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Pita ai botɨfi haya, ai-babɨdɨmbo homo tüküyafu hou ahambo nɨmoamo yibadɨnambo sowaründümo mahafomo. Asu ranɨhü nɨmorehɨ kaisahoabedɨ ai hei, Pitandɨkɨmɨ nɨboadeimbo Dokasɨmbo hohoanɨmoyeihɨ aranɨyeihɨ seiya, “Hoandarɨ hoearɨ asu bɨdɨfɨrɨ hoearɨ ro gudarɨhundɨ nda Dokas yaŋgɨrɨ nɨŋgombo nafɨmarand-ane,” sei hehi ahambo nafuimayei.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Asu Pita ai muŋguambo nindou hɨhaimafoa-reandüra weindanɨ maheiya, yirɨ yimbu pusɨre nɨmarümbo, Godɨmbo dɨdɨbafɨfi mbura asu hɨhɨrɨfihɨ yahuya, “Tabita, se botɨyafo,” mehundo. Ranɨyo asu nɨmorehɨ ranai hɨmboarɨ bɨrɨhoai, Pitambo hoeirera mayowa, asu botɨfe mamaro.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Ranɨyu asu Pita ai wambuamündɨ nüŋgumbo anɨhondümbo-rɨhindeimbɨ asu nɨmorehɨ kaisahoabedɨmbo hoafɨmayua kamefoehinda ai Dokas nafuimendürɨ.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Pita ai Dokasɨmbo yɨfɨhündɨ botɨmareandɨ hoafɨ ra Sopa ŋgoafɨ muŋgu ho meŋgorowa, nindou afɨndɨ ranai hɨmborɨyei hehi, Adükarɨmbo anɨhondümbo-marɨhorɨ.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Ranɨyo Pita ai Sopahü afɨndɨ si manüŋgu. Nindou mamɨ burmakau hoearɨ nafɨra randeimbɨ Saimon ra-dɨbo manüŋgu.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.