Atos 24

Godɨndɨ Hoafɨ (AGG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Hondahüfeimbɨ si muŋgumayowa asu Godɨmbo sɨhai-randeimbɨ bogorɨ adükarɨ ahandɨ ndürɨ Ananaias ai nindou bogorɨmbo yafundeimbɨ-yomo asu Terturus Romɨ-yafe ahɨnümbɨ hohoanɨmo fɨfɨreandeimbɨ nindou ra-babɨdɨ Sisaria ŋgoafɨna mahanɨmo. Ranɨyomo asu ai tüküyafu gafman bogorɨ hondü Feriks ahandɨ hɨmboahü Porɨmbo papɨ-hoafɨmarurɨ.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Ranɨyo Porɨmbo mborai yahundowanɨ süfu tükümefɨyuwa asu Terturus ai ahambo papɨ-hoafɨrürühɨ yahuya, “Feriks nindou adükarɨ, se hɨfandamunambe ana, ro moai yifiarɨ-yifiarɨyefɨ rɨhundɨ, ŋga aboedɨ hamɨndɨ manɨmboefɨ. Ranɨyo asu sɨhafɨ-mayo hohoanɨmo aboedɨ ranambo ndanɨ hɨfɨhü ro sɨmborɨ hohoanɨmo süŋgurɨhu marɨhundɨ.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Ranɨmbo-hündamboane muŋguambo ŋgoafɨ muŋguambo si yɨhoefɨ ŋgusüfoambe aboedɨ fufurɨfoare-amunühɨ asu sɨhambo hɨhɨfarɨhunɨnɨ.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Awi ro sɨhambo gedühɨ kɨkɨhemɨndɨmbo moeisahɨ, ŋga yɨhoefɨmbo hɨpoambo-ndowamunühɨ yɨhoefɨ hoafɨ akɨdou nda hɨmborɨndafɨ sefomboanefɨ.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Ro hoeirɨhuranɨ nindou ndanana afɨndɨmbo moaruwai hohoanɨmoyu randeimb-ani asu muŋguambo hɨfɨ Suda-yomondɨ mbusümo ai harɨ hoafɨ botɨre-arandɨ. Por ai nindou bɨdɨfɨrɨ aipoanɨmbo hohoanɨmoyei rɨhündeimbɨ Sisas Nasaretɨhündɨ süŋgurɨhurɨ-rɨhundeimb-anefɨ sei arɨhündɨ ahei bogorɨyu.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 — ausente —
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 — ausente —
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Ranɨyu Risias ai hoafɨyuhü yahuya, ‘Ahambo papɨ-hoafɨmbo nindou ranai sɨhafɨ hɨmboahü tükümbɨyafu-ndamboane,’ mehu. Asu nindou ranahambo düduarɨworɨ ana, se sɨhafɨhoarɨ muŋgu-moatükunɨ ro ahambo papɨ-hoafɨ-marɨhurɨ ra anɨhondümbo fɨfɨrɨndowamboyafɨ,” mehu.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Muŋguambo Suda ai Terturus-babɨdɨ Porɨmbo papɨ-hoafɨrurühɨ yahomoya, “Ranɨ-moatükunɨ ra e, anɨhond-ane,” mehomo.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Ranɨyu asu Feriks ai Porɨmbo hoafɨyafɨ yahumbo warɨnambo yaŋgɨrɨ koamarɨherü. Ranɨyu asu Por ai hoafɨyuhü yahuya, “Se afɨndɨ hɨmbanɨ ndanɨ hɨfɨhü yɨboboro-randeimbɨ manɨmbafɨ ra ro fɨfɨrɨhe-amboanahɨ. Ranɨmboanahɨ ro ahamumbo sɨmborɨ hoafombohünda moai yɨhɨmboyahɨ.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Se düdu-düduayafɨ ana, fɨfɨrɨndowamboyafɨ, ŋga 12 si maho ra ro Godɨmbo hohoanɨmombohünda Serusaremɨnambo hahühane.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Ro-ana moai nindou ŋgorü-dɨbo Godɨndɨ worambe sɨmborɨ hoafɨyahɨ. Asu ro moai Suda-yafe rotu worambe adükarɨ ŋgoafɨhü amboanɨ harɨ hohoanɨmo botɨrɨheandɨ. Ro raweheanda asu Suda ai moai hoeirundɨrɨ, ŋga wanɨ.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Haponda ai wambo papɨ-hoafaründɨrɨ ra ŋgɨrɨ aboedɨ hoafɨndomondanɨ fɨfɨrɨndowandühɨ anɨhond-ane mbɨsafɨ.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Ŋga ro nda anɨhond-ane asahɨ. Ro yɨhoefɨ amoao-yafe Godɨmbo hohoanɨmoyahando arɨhandɨ nafɨ ra Suda ai ŋgorüpoanɨmboane asei. Asu muŋguambo hoafɨ ahɨnümbɨ hohoanɨmoambe eŋgoro ranane asu Godɨndɨ hoafɨ hoafɨyomo-rundeimbɨ sürü papɨmaründɨ anɨhondümbo-arɨheandɨ.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Rananahɨ asu ro anɨhondümbo-rɨheandühɨ God ai moaruwai asu aboedɨ hohoanɨmoyeimbɨ yɨfɨmayei muŋguambo botɨfendü-rɨmboayu ranɨ si ranahambo hɨfandarɨhandɨ nindou ranai hɨfandarundɨ nou.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Ranɨmboanahɨ asu ro muŋguambo si wandɨ ŋgusüfoambe aboedɨ hohoanɨmo God asu nindou-yafe hɨmboahü aboedɨ mbɨmarowa sahehea tɨŋɨrɨfoayahɨ.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Ro afɨndɨ hɨmbanɨ maho ra habodɨmboyahɨ asu süŋgunambo wandɨ sɨrambeahɨndɨ Suda aheimbo saiwanɨ Godɨmbo saimbohündambo Serusaremɨna mahahühɨ.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Ro rarɨhe hehea wandɨ fi aboedɨ tükümefeyowa Godɨndɨ worambe Godɨmbo sɨheheandane, Suda ai wambo hoeimarundɨrɨ. Ŋga asu ranɨ-sɨmboanɨ ranɨhü nindou afɨndɨ moai ro-dɨbo nɨŋgombo hoafɨ gobadɨrundɨ, ŋga wanɨ.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Ŋga asu Esia hɨfɨhündɨ Suda bɨdɨfɨrɨ ai manɨŋgomo. Ai-boatei wambo papɨ-hoafɨmarundɨrɨ. Ŋga nindou ranai ahamumbo sowahɨ wandɨ hoafɨ eŋgoro-ana, ai sɨhambo sowahɨ ndühɨ sɨfomo wambo papɨ-hoafɨ-mbɨründɨramboane.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Ai refekoate-ayomo ana, asu nindou ndanai ro Suda-yomondɨ kansɨr ahamundɨ hɨmboahü nɨmboambo nɨne moaruwai ramarɨheandɨ ra hoeiarundɨrɨ ana, asu ai ndühɨ tükündafu sɨhafɨ hɨmboahü hoafɨndɨ-nɨnɨmboemosɨ.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Mamɨ hoafɨ yaŋgɨrɨ mbeŋgorɨmbai? Horombo ro kansɨr ahamundɨ mbusümo nɨmboambo rarɨhe puküna hoafɨyahühɨ sahɨya, ‘Yɨfɨyeimbɨ aiana botɨndahimboyei sa anɨhondümbo-arɨheandɨ masahɨ ranɨmboanemo ai sɨhafɨ hɨmboahü hoafemo ranana?’ masahɨ,” mehu.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Feriks ai Adükarɨmbo anɨhondümbo-rɨhoreimbɨ-yafe hohoanɨmo ra aboedɨ fɨfɨreandɨ, ŋga ranɨmboyu asu Sudambo awi hɨbadu nɨŋgomo mehupurɨ. Asu ai Suda ahamumbo hoafɨyupurühɨ yahuya, “Awi ami bogorɨ hondü Risias ai kudüwanɨ anɨmbo asu ro sɨhamundɨ hoafɨ ra dɨdɨboado-ndɨheamboyahɨ,” mehupurɨ.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Ranɨyu asu ami bogorɨmbo hoafɨyundühɨ yahuya, “Se ahambo hɨbadɨrɨhü awi hɨnɨŋgɨrou-hɨnɨŋgɨroundɨrɨ. Asu Porɨndɨ ŋgunindɨ ai ahambo nɨne akɨdou moatükunɨ farɨhefimbo ra se yowanɨ mbɨsamboyafɨ,” mehu.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Yahunümbɨ nɨmbɨyo hayamboyowane, Feriks ai ahandɨ nɨmorehɨ Drusira-dɨbo makosafe. Ahandɨ nɨmorehɨ ranai ana Suda sɨrambeahɨndɨyo. Ranɨyu asu Feriks ai Porɨmbo mborai yahundo hürüherü haya Porɨndɨ Sisas Kraisɨmbo anɨhondümbofe hoafɨ hɨmborɨ-mayundo.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Ranɨyu Por ai mbumundɨ hohoanɨmo, nindou ai ahandɨ hohoanɨmo ra ndonde hɨbadandɨ hoafɨ, asu God ai süŋgunambo sɨhefɨmbo yɨbobonde-amunümbui hoafɨ ra hoafɨmayuwa asu Feriks ai hoafɨ ranahambo yɨhɨmbomayu. Ranɨyu asu Feriks ai hoafɨyundühɨ yahuya, “Andai ŋgafɨ, ŋga awi süŋgunambo ranɨpoanɨmbo ambe-yaŋgɨrühɨ sɨhambo mborai mbɨsahanɨmboyahɨ,” mehundo.
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Ŋga asu Feriks ai mamɨ moatükunɨmbo kameihɨyu hɨmboyu marandɨ. Ai ndanananɨya Por ai kakɨ ndembui yahuhayamboyu asu afɨndɨmbo ahambo mborai yahundo haya wataporɨmborürɨ marandɨ.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Süŋgunambo yimbu hɨmbanɨ ranai howane, asu nindou mamɨ ahandɨ ndürɨ Posius Festus ai Feriksɨndɨ fondɨ masemündu. Ranɨyu asu Feriks ai Sudambo hoafɨ nafɨreapurühɨ Por karabusambe hɨnɨŋgɨmarirɨ.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.