Mateus 9

Achuar Peru OT Por and NT 2019 4th edition (ACUNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Tu tinam Jesús nunia aints ainaun ukuki, kanunam engkema tumajin kating ni pujamu yaktanam wemiayi.
1 Jesus entrou num barco, voltou para o lado oeste do lago e chegou à sua cidade .
2 Tura nuni jeamtai aints pimpirun Jesús pujamunam itaarmiayi. Tura pimpirun itaarmia nuka: Jesús nekasampi tsuwaratatua, tu nintiminau asaramtai, Jesús nuna nekaa pimpirun chicharak:
2 Então algumas pessoas trouxeram um paralítico deitado numa cama. Jesus viu que eles tinham fé e disse ao paralítico:
3 Tamati Moisésa chichame nuikiartin ainau nu chichaman antukar napchau nintiminak: “¿Juka nangkami Yusetjai tumamtsuash? Nu titinka paseetai”, tu nintimrarmiayi.
3 Aí alguns mestres da Lei começaram a pensar: — Este homem está
4 Tu nintimraru asaramtai, Jesús nuna nekau asa chicharak:
4 Porém Jesus sabia o que eles estavam pensando e disse:
5 ¿Warí timiá yumtinuita? ¿Tunaarum tsangkuramuitme titin yumtinkai? Antsu nu turachkursha pimpirun: ¿Wajakim wekaasata titinka yumtinkai?
5 O que é mais fácil dizer ao paralítico: “Os seus pecados estão perdoados” ou “Levante-se e ande”?
6 Wikia aints ayatnak Yus akuptuku asamtai, ju nungkanmaya ainau tunaarin tsangkuratnuitjai. Tura wi turamnawaitjai tusan yamaikia nekamtikiatjarme, —timiayi.
6 Pois vou mostrar a vocês que eu, o Então disse ao paralítico:
7 Tamati pimpiru wajaki ni jeen waketkimiayi.
7 O homem se levantou e foi para casa.
8 Tura waketkiamtai Yus ni kakarmarin aintsun susau asamtai, nuna wainkaru asar shaminak: Yus juuntaitai tiarmiayi.
8 Quando o povo viu isso, ficou com medo e louvou a Deus por dar esse poder a seres humanos.
9 Jesús nunia jiinki jinta weak winasha waitkamiayi. Wikia Mateowaitjai. Wikia apu akupkamu asan, apu akitinam keemsan, aints ainau kuikiarin apun susatasan juyajai. Wi turamtai Jesús nangkamak wína waitak:
9 Jesus saiu dali e, no caminho, viu um cobrador de impostos, chamado Mateus, sentado no lugar onde os impostos eram pagos. Jesus lhe disse: Mateus se levantou e foi com ele.
10 Tura asan wi Jesúsan: Yuwita tusan wína jearun jeemiajai. Turamtai wína jearun yuwinak pujuinai, Jesúsjai tsaniasar kuikian juu ainau untsuri, tura judío umirkatin chichaman umikchau ainausha, tura Jesúsa nuiniatiri ainausha nijai iruntrar yuwaarmiayi.
10 Mais tarde, enquanto Jesus estava jantando na casa de Mateus, muitos cobradores de impostos e outras pessoas de má fama chegaram e sentaram-se à mesa com Jesus e os seus discípulos.
11 Yuwaar umisaramtai, fariseo ainau wína jearun Jesús iruntramunam yuwaun wainkaru asar, Jesúsa nuiniatiri ainaun iniinak:
11 Alguns fariseus viram isso e perguntaram aos discípulos: — Por que é que o mestre de vocês come com os cobradores de impostos e com outras pessoas de má fama?
12 Tu tinam Jesús nuna antuk aimiak:
12 Jesus ouviu a pergunta e respondeu:
13 Wikia pengke aintsuitjai tinaunka: Nintimaurum yapajiataram titasnaka tachawitjai, antsu tunaawitjai tinaun: Nintimaurum yapajiaram Yus umirkataram titasan tawitjai. Tura asamtai atumsha werum Yuse chichame aarmawa nu nekaaram, nunaka taku tawai tusaram nuimiartaram. Nu chichamka nuwaitai. Yus chichaak: ‘Tangku ainauka maaram wina surustaram tusanka wakeratsjai. Antsu aints ainau wait anentrataram tusan wikia wakerajai’, timiayi. Tu aarmawaitai, —Jesús timiayi.
13 Vão e procurem entender o que quer dizer este trecho das
14 Tura Imiakratnu Juanku nuiniatiri Jesúsan jeariar iniinak:
14 Então os discípulos de João Batista chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que nós e os
15 Tu iniinam Jesús aimkatas nuikiartamun etserkamiayi. Tura etserak:
15 Jesus respondeu:
16 “Chikich chichamsha antuktaram: Wejmak arut jaankamtai, ju nungkanam aints kichkisha tarachin yamarman nujtuk aparchamnawaitai. Nu turamka nunia nijaram, yamaram tarach setur tuupich wajayi. Tura asa arutri chingkiana, nuna nangkamasang nukap jaankatnuitai.
16 — Ninguém usa um retalho de pano novo para remendar uma roupa velha; pois o remendo novo encolhe e rasga a roupa velha, aumentando o buraco.
17 Umuti vino tutai yamai kariauka nuwap aparmau mamurunam yarakchatnuitai. Nu turamka, vino kariak wapakrak nuwap aparmaun pujkatnuitai. Tura pujak nuwap aparmau mesertinuitai, tura vino ukaratnuitai. Antsu vino yamaram aa nu nuwap najanamu yamarmanam kantsejai kantsermanum yaraktinuitai. Turamka vino yamaram ayat, nuwapen pujkashtinuitai, tura vino ukarashtinuitai”, Jesús timiayi.
17 Ninguém põe vinho novo em
18 Jesús chichaak pujai, judío juuntri taa, Jesúsan wainak tikishmatramiayi. Tura seak:
18 Enquanto Jesus estava falando ao povo, um chefe religioso chegou perto dele, ajoelhou-se e disse: — A minha filha morreu agora mesmo! Venha e ponha as mãos sobre ela para que viva de novo.
19 Tamati Jesús: Ayu tusa wári wajaki, ni nuiniatiri ainautijai tsaniasar judío juuntrijai wemiaji.
19 Então Jesus foi com ele, e os seus discípulos também foram.
20 Jinta wearin nuwa doce (12) musach numpan nangkantsuk pujumia nuka Jesúsa wejmakrin antingtas tuntupenini winitmiayi.
20 Certa mulher, que fazia doze anos que estava com uma hemorragia, veio por trás de Jesus e tocou na barra da capa dele.
21 Tura wejmakrin antingnaka pengkerapi wajasainja, tu nintimias wejmakrin antimiakmiayi.
21 Pois ela pensava assim: “Se eu apenas tocar na capa dele, ficarei curada.”
22 Tura antingkiam Jesús pajas jiis nuwan wainak:
22 Jesus virou, viu a mulher e disse: E naquele momento a mulher ficou curada.
23 Tura pengker wajasamtai, Jesús judío juuntri jeen jea, aints nuni pujuinau wake mesekar nangkun umpuinaun wainak, tura untsuminak juutinak pujuinaun wainak,
23 Depois Jesus foi para a casa do chefe religioso. Quando viu os que tocavam música fúnebre e viu a multidão numa confusão geral,
24 nu aints ainaun chicharak:
24 disse: Então começaram a caçoar dele.
25 Antsu Jesús aints ainaun jiiki nuwawach tepamunam waya uwejen achirkam nuwachikia nantakmiayi.
25 Logo que a multidão saiu, Jesus entrou no quarto em que a menina estava, pegou-a pela mão, e ela se levantou.
26 Nuwawach jaka nantakin asamtai, nu nungkanmaya ainau nuna pachisar untsuri etserkarmiayi.
26 E a notícia a respeito disso se espalhou por toda aquela região.
27 Tura nuwachin inanki ukuki, jinta wekai aints wainmichu jimiar Jesúsan nemarsar weenak:
27 Jesus saiu daquele lugar, e no caminho dois cegos começaram a segui-lo, gritando: —
28 Tu untsuminaun wainiat Jesús jeanam wayaamiayi. Tura jeanam wayaamtai, wainmichu irunu nemarkaram Jesús chicharak:
28 Assim que Jesus entrou em casa, os cegos chegaram perto dele. Então ele perguntou: — Sim, senhor! Nós cremos! — responderam eles.
29 Tinamtai Jesús nu aintsu jiin antintak chicharak:
29 Jesus tocou nos olhos deles e disse:
30 Tamati pengker wajasar paan wainmakaramtai, Jesús akatar akupak:
30 E os olhos deles ficaram curados. Aí Jesus ordenou com severidade:
31 Tamaitiat jeanmaya jiinkiar, nu nungkanmaya ainaun mash Jesúsa turamurin pachisar etserkarmiayi.
31 Porém eles foram embora e espalharam as notícias a respeito de Jesus por toda aquela região.
32 Nunia jiinkiaramtai, aints chichachun iwianchrukun Jesúsnum itaarmiayi.
32 Quando eles foram embora, algumas pessoas levaram a Jesus um homem que não podia falar porque estava dominado por um demônio.
33 Tura itaaramtai Jesús iwianchin jiiki akupkau asamtai, nu chichachu aints chichatan nangkamamiayi. Tura asamtai aints ainau nuna wainkar nintimrar:
33 Logo que o demônio foi expulso, o homem começou a falar. Todos ficaram admirados e afirmavam: — Nunca vimos em Israel uma coisa assim!
34 Tinau waininayat fariseo ainau chichainak:
34 Mas os fariseus diziam: — O chefe dos demônios é quem dá a esse homem poder para expulsar demônios.
35 Jesús wekaa wekaaka chikich chikich yakat juunnumsha, tura tuupchinmasha iruntai jeanam waya, nuni aints ainaun nuiniarmiayi. Tura Yus aints ainaun tu inartinuitai tusa, Yusnum uwemratin chichaman etserkamiayi. Tura sungkurintin ainaun, tura najaiminak pujuinauncha tsuwarmiayi.
35 Jesus andava visitando todas as cidades e povoados. Ele ensinava nas sinagogas , anunciava a boa notícia sobre o Reino e curava todo tipo de enfermidades e doenças graves das pessoas.
36 Tura uwijaya nunisarang pujuinau asaramtai, uwija wainin atsawa nunisarang wait wajainauncha, tura kuntuchu nintimsar pujuinauncha Jesús wainkau asa, wait anentramiayi.
36 Quando Jesus viu a multidão, ficou com muita pena daquela gente porque eles estavam aflitos e abandonados, como ovelhas sem pastor.
37 Tura aints ainaun wait anentak ni nuiniatiri ainautin chichartamak:
37 Então disse aos discípulos:
38 Tura asamtai Yus ni chichamen etserin ainaun akupkati tusaram Yus seataram, —Jesús turammiaji.
38 Peçam ao dono da plantação que mande mais trabalhadores para fazerem a colheita.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.