Atos 17

Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo (ACR_TNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ri Pablo, ri Silas y ri Timoteo xebicꞌow pa tak ri tinamit Anfípolis y Apolonia, y xebopon cꞌu pa ri tinamit Tesalónica. Chiriꞌ cꞌu riꞌ cꞌo jun sinagoga que raj judiꞌab.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Ecꞌu ri Pablo jelaꞌ pachaꞌ xex cuꞌan wi, xeꞌec pa ri sinagoga; oxib semana cꞌut e riꞌ xopon chilaꞌ chupa tak ri kꞌij re uxlanibal y xchꞌaꞌt cucꞌ puwi ri Cristo, Ruchaꞌoꞌn lo ri Dios. Lic cꞌut xukꞌalajisaj ri tzꞌibital can chupa Ruchꞌaꞌtem ri Dios
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 pa cubiꞌij wi lic chirajawaxic wi ri Cristo xutij cꞌax, xcamisaxic y xcꞌastaj lo chiquixoꞌl ri ecaminak. Y xubiꞌij cꞌu chique: «Ri Jesús, wa cantzijoj che alak, waꞌ e ri Cristo, Ruchaꞌoꞌn lo ri Dios» xchaꞌ.
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 E cꞌo cꞌu jujun chique wa aj judiꞌab xquicoj rubiꞌ ri Cristo y xebuꞌan e cuqꞌuil ri Pablo y ri Silas. Jecꞌulaꞌ, lic e qꞌui chique ri e aj Grecia ri caquilokꞌoj ukꞌij ri Dios, xquicoj rubiꞌ ri Cristo; yey e qꞌui chique waꞌ e ixokib lic cꞌo quiwach.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Ruma waꞌ xoc retzelal cꞌuꞌx pa canimaꞌ raj judiꞌab na quicojom ta rubiꞌ ri Cristo. Xequirik cꞌu jujun achijab itzel quicꞌuꞌx xa ekꞌeꞌcotel pa tak be, y cucꞌ waꞌ xequimol uqꞌuiyal winak y xequichꞌuꞌjerisaj cꞌu ri tinamit. Xeꞌquimina cꞌu quib pa rocho ri Jasón, quequitzucuj ri Pablo y ri Silas chaꞌ quequesaj lok y quequiya paquikꞌab ri tinamit.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Pero na xequirik taj. Xequicꞌam cꞌu lo ri Jasón y jujun chique ri quicojom rubiꞌ ri Cristo, y xeꞌquiyaꞌa chiquiwach ri e aj wach re ri tinamit. Quesiqꞌuin cꞌu riꞌ, caquibiꞌij: «¡Waꞌ waꞌchijab e quisachom quinaꞌoj conoje ri ticawex che ruwachulew rucꞌ ri quicꞌutunic, yey woꞌora e cꞌuninak wara!
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Ri Jasón ebucꞌulum chirocho. Yey rique na e ta caquiꞌan janipa ri takanic re ri nimalaj takanel re Roma, ma caquibiꞌij cꞌo jun chic rey, Jesús rubiꞌ» quechaꞌ.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Echiriꞌ ri winak y ri e aj wach re ri tinamit xquita waꞌ, xquijek lic quetucuquic.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Ecꞌu ri Jasón y tak ri rachbiꞌil xquiya chique ri e aj wach jun tojonic chirajawaxic caꞌanic chaꞌ quetzokopix bi, y jecꞌulaꞌ xetzokopix bi.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Ewi ri hermanos na jampatana chakꞌab xequitak bi ri Pablo y ri Silas pa ri tinamit Berea. Echiriꞌ rique xeboponic, xebec pa ri sinagoga que raj judiꞌab.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Yey wa aj judiꞌab e cꞌo Berea na tzꞌapil ta ri quinaꞌoj pachaꞌ ri e cꞌo pa ri sinagoga re Tesalónica, ma xquiya quixiquin che ri xtzijox chique y lic xquicꞌulu. Ronoje kꞌij cꞌut lic caquiya quinaꞌoj chwi Ruchꞌaꞌtem ri Dios tzꞌibital canok, ma e cacaj caquimaj usucꞌ we katzij janipa ri tzijom chique.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Lic e qꞌui chique waꞌ xquicoj rubiꞌ ri Cristo. Yey chique ri e aj Grecia, e qꞌui xquicoj rubiꞌ ri Cristo, na xew ta achijab ma chiquixoꞌl e cꞌo ixokib lic cꞌo quiwach.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Echiriꞌ raj judiꞌab e cꞌo Tesalónica xquetaꞌmaj catajin ri Pablo che utzijoxic ri Utzilaj Tzij re ri Dios pa ri tinamit Berea, xebec chilaꞌ y jelaꞌ xeꞌquiꞌana chique ruqꞌuiyal winak pachaꞌ ri quiꞌanom Tesalónica, xebequichꞌiꞌo chaꞌ caquijek quetucuquic.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Ewi ri hermanos na jampatana xquitak bi ri Pablo chaꞌ queꞌec chuchiꞌ ri mar y cucoj bi juna barco; yey ri Silas y ri Timoteo xecanaj chiriꞌ Berea.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 E cꞌo cꞌu jujun xcachbilaj bi ri Pablo y xquicꞌam bi chupa ri tinamit Atenas. Chilaꞌ ri Pablo xubiꞌij chique ri aj Berea: «Chibiꞌij chique ri Silas y ri Timoteo caquilij lok chaꞌ caquirik quib wucꞌ wara.» Y echiriꞌ xetzelej Berea, xquibiꞌij waꞌ chique ri Silas y ri Timoteo.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Xalokꞌ cꞌu ri Pablo eroyeꞌem ri Silas y ri Timoteo pa ri tinamit Atenas, rire lic xuꞌan cꞌax ranimaꞌ che echiriꞌ xrilo quiyaꞌom quib ri tinamit che quilokꞌnimaxic uqꞌuiyal tiox.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Ewi pa ri sinagoga xujek cachꞌaꞌt cucꞌ ri e aj judiꞌab y ri na e ta aj judiꞌab, ri lic caquilokꞌoj ukꞌij ri Dios. Yey jelaꞌ xuꞌan ronoje kꞌij chwa ri cꞌaybal cucꞌ conoje ri caquimol quib chiriꞌ.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Chiquixoꞌl rique e cꞌo jujun achijab cabiꞌx chique “e aj naꞌoj”, waꞌ e cuqꞌuil raj epicúreos y raj estóicos. Rique xquichapalaꞌ quib rucꞌ ri Pablo puwi ri cucꞌutu. Jujun caquibiꞌij: «¿Saꞌ ri caraj cubiꞌij wa werewotel re chꞌaꞌtem?» quechaꞌ. Yey jujun chic caquibiꞌij: «Waꞌ waꞌchi pachaꞌ tzijonel que jujun chic dios e aj naj» quechaꞌ. Xquibiꞌij waꞌ ma ri Pablo cutzijoj ri Utzilaj Tzij re ri Jesús chique y catzijon puwi ri cꞌastajibal.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Xquicꞌam cꞌu bi ri Pablo y xeꞌquiyaꞌa pa ri luwar Areópago quecha che, pa caquimol wi quib rachijab lic cꞌo quinaꞌoj. Y jewaꞌ xquibiꞌij che: «Riꞌoj cakaj caketaꞌmaj saꞌ wa cꞌacꞌ cꞌutunic caꞌan rilal,
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 ma lic junwi ri cꞌutunic catzijoj la chikawach riꞌoj. Cakaj cꞌut cakamaj usucꞌ saꞌ queꞌelawi ri cacꞌut la» xechaꞌ.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Jelaꞌ xquibiꞌij ma conoje raj Atenas y ri e aj naj ejekel chiriꞌ, xew benak quicꞌuꞌx che tak ri caquito y quechꞌaꞌt chwi tak cꞌacꞌ naꞌoj catajin utayic.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Ewi ri Pablo, xtaqꞌuiꞌ chiquixoꞌl pa ri Areópago y jewaꞌ xubiꞌij: «Alak achijab aj Atenas, che ronoje ri caꞌan alak, canwilo e lic benak cꞌuꞌx alak cucꞌ tak ri tiox alak.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Ma xalokꞌ xinmalacat pa wa tinamit alak, xinwil tak ri luwar pa quelokꞌnimaj tak wi ri tiox alak, yey xineꞌtzak ne chwi jun altar pa tzꞌibital wi waꞌ: «CHE RI DIOS NA ETAꞌMATAL TA UWACH.» Ecꞌu riꞌ wa jun calokꞌnimaj alak ukꞌij tob na etaꞌam ta alak uwach, e waꞌ Rire ri cantzijoj che alak.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Rire e Dios xꞌanaw ruwachulew y ronoje tak ri cꞌo chwach yey e Rajaw ruwa caj y ruwachulew. Na jekel ta cꞌu pa juna ja ꞌanom xa cuma achijab.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Na cajawax ta che Rire ri oj ticawex cakatoꞌo; ma e ne Rire ri cayaꞌw lo chike konoje ri kacꞌaslem, ri kuxlab y ronoje ri cajawax chike.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 »Yey xa cꞌu che jun ticawex, ri Dios xuqꞌuiyarisaj quiwach conoje ri ticawex chaꞌ quejekiꞌ che ronoje ruwachulew. Yey e Rire chꞌoboyom lok pa tak quebeꞌjekela wi chujujunal tinamit y janipa tak ri quikꞌijol che ruwachulew.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Xuꞌan waꞌ chaꞌ caquitzucuj Rire, yey tob ne pachaꞌ quemalal pa kꞌekuꞌm, caquirik na. Pero pakatzij wi, ri Kakaw na naj ta cꞌo wi chike chikajujunal.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Ma ruma ri Dios oj cꞌaslic, cojsilabic y oj jekel che ruwachulew; e pachaꞌ ri quibiꞌim can jujun aj tzꞌibanel re ri tinamit alak: “Riꞌoj oj ralcꞌoꞌal ri Dios.”
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 »Ruma cꞌu oj ralcꞌoꞌal ri Dios, makachꞌob cꞌu riꞌ we Rire junam uwach cucꞌ ri tiox xa e ꞌanom rucꞌ oro, rucꞌ plata o rucꞌ abaj, xa yijbitalic y noꞌjital cuma rachijab.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Ojertan lo riꞌ jelaꞌ ri quinaꞌoj tak ri winak puwi ri Dios, noꞌj ya cꞌu xicꞌow rukꞌijol waꞌ. Ma woꞌora ri Dios quebutak conoje ri ticawex che ronoje luwar chaꞌ caquitzelej quitzij chwach.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Ma Rire ukꞌatom chi jun kꞌij echiriꞌ cuꞌan ri jusucꞌ kꞌatbal tzij paquiwi conoje ri ticawex che ruwachulew. Cuꞌana cꞌu waꞌ ruma ri Jun Achi Uchaꞌom lok. Yey echiriꞌ ri Dios xucꞌastajisaj lo ri Jesús chiquixoꞌl ri ecaminak, e xujiquibaꞌ uwach Rire e ri Jun uchaꞌom lok chaꞌ cuꞌan waꞌ» xchaꞌ.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Ecꞌuchiriꞌ xquita puwi ri cꞌastajibal que ri ecaminak, jujun chique xquijek caquichꞌamij waꞌ. Noꞌj jujun chic xquibiꞌij: «Cakata tanchi la puwi wa cꞌutunic juna chic kꞌij» xechaꞌ.
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Tecꞌuchiriꞌ, xel bi ri Pablo chiquixoꞌl ri quimolom quib.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Noꞌj jujun cꞌu chique wa ticawex xebuꞌan e cuqꞌuil rucꞌ ri Pablo, ma xquicoj rubiꞌ ri Cristo. Chiquixoꞌl waꞌ cꞌo ri Dionisio (rire e cuqꞌuil rachijab lic cꞌo quinaꞌoj, ri caquimol quib pa ri Areópago), yey cꞌo jun ixok Dámaris rubiꞌ y jujun chic.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.