Atos 13

Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo (ACR_TNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Chilaꞌ Antioquía chiquixoꞌlibal ri quicojom rubiꞌ ri Cristo, e cꞌo ekꞌalajisay runaꞌoj ri Dios y e cꞌutunel re Rutzij. Waꞌ e:
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Cꞌo cꞌu jun kꞌij echiriꞌ rique quimolom quib re caquilokꞌnimaj ukꞌij ri Kanimajawal yey e cꞌo pa ayuno, ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios xubiꞌij chique: «Chebichaꞌa ri Bernabé y ri Saulo chwe chaꞌ caquiꞌan ri chacnuyaꞌom chi lo paquikꞌab» xchaꞌ.
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Echiriꞌ xquiqꞌuis ri oración y ayuno, xquiya ri quikꞌab paquiwi rique y xequitak cꞌu bi.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Ecꞌu ri Bernabé y ri Saulo e laꞌ etakom bi ruma ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios, xebopon cꞌu Seleucia. Chiriꞌ xebel bi pa barco y xebec pa ri isla Chipre.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Echiriꞌ xebopon Salamina, jun tinamit re Chipre, xquijek utzijoxic Rutzij ri Dios puwi ri Kanimajawal Jesucristo pa tak sinagogas que raj judiꞌab. Yey cꞌo ri Juancucꞌ re quitoꞌbel.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Xebicꞌow cꞌu chupa ronoje ri isla Chipre y xebopon cꞌa chupa ri tinamit Pafos. Chiriꞌ xquirik jun achi e cuqꞌuil raj judiꞌab; rire aj kꞌij yey e jun kꞌalajisanel xa casocosoꞌnic. Waꞌ waꞌchi Barjesúsrubiꞌ, yey pa ri chꞌaꞌtem griego “Elimas” quecha che.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Waꞌ wa aj kꞌij cꞌo rucꞌ ri takanel Sergio Paulo, jun achi lic cꞌo unaꞌoj. Ri takanel xebusiqꞌuij ri Bernabé y ri Saulo, ma lic curayij cuta Rutzij ri Dios puwi ri Kanimajawal Jesucristo.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Pero rachi aj kꞌij xutij riꞌ che quebukꞌatej ri Bernabé y ri Saulo chaꞌ ri takanel na cucubaꞌ ta ucꞌuꞌx che ri Utzilaj Tzij re ri Jesucristo.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Ecꞌu ri Saulo (ri cabiꞌx Pablo che) rucꞌ ruchukꞌab ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios xuchꞌiquibaꞌ ruwach puwi ri Elimas,
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 y jewaꞌ xubiꞌij che: «¡Rilal lal nojinak che ronoje socosoꞌnic y che ronoje itz! ¡Lal ralcꞌoꞌal ritzel winak, ri jun aj retzelal cꞌuꞌx chirij ronoje ri jusucꞌ! ¿Suꞌchac na cokꞌotaj ta la ri cajechꞌij la ri jusucꞌ be re ri Kanimajawal?
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Ecꞌu woꞌora rukꞌab ri Kanimajawal cayactaj chiꞌij la y cuꞌan potzꞌ cheꞌla; xew cꞌu ri Dios etaꞌmayom janipa kꞌij na quil ta la ri kꞌijsak» xchaꞌ. Na jampatana cꞌut ronoje xuꞌan kꞌekuꞌm chwach y xujek camalal pa tak utzal y chirij, cutzucuj china cacꞌamaw bi che rukꞌab.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Ecꞌuchiriꞌ ri takanel xril wa xucꞌulumaj ri Elimas, xucoj rubiꞌ ri Kanimajawal Jesucristo, y lic caminak ranimaꞌ che ri cꞌutunic chwi ri Kanimajawal.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Ri Pablo junam cucꞌ ri rachbiꞌil xebel bi Pafos pa barco y xebopon Perge pa ri luwar re Panfilia. Pero ri Juan xresaj can rib chiquij y xtzelej Jerusalem.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Ecꞌu rique xebicꞌow Perge y xebopon Antioquía pa ri luwar re Pisidia. Chupa cꞌu jun kꞌij re uxlanibal xeboc pa ri sinagoga y xetzꞌuyiꞌic.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Ecꞌuchiriꞌ ajilam chi jujun che Rutzij Upixab ri Dios tzꞌibital can ruma ri Moisés y cuma ri kꞌalajisanelab, raj wach re ri sinagoga xquitak lo ubiꞌxiquil chique: «Alak katz-kachakꞌ, we cꞌo juna chꞌaꞌtem alak re pixabanic che ri tinamit, chꞌaw alak» xechaꞌ.
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Xtaqꞌuiꞌ cꞌu ri Pablo y xuꞌan jun cꞌutubal rucꞌ rukꞌab chaꞌ na jinta cꞌo cachꞌawic y xubiꞌij: «Alak achijab aj Israel y onoje alak ri cꞌo xiꞌin ib pa animaꞌ alak chwach ri Dios, tape alak.
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Ri Dios re wa tinamit Israel xebuchaꞌ ri katiꞌ-kamam ojertan y xuꞌan jun nimalaj tinamit chique echiriꞌ cꞌa e cꞌo Egipto, tob rique na e ta aj chiriꞌ. Rucꞌ cꞌu unimal uchukꞌab riꞌ xeberesaj lo Egipto.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 »Laj juna cuarenta junab cꞌu riꞌ xebucuy ri Dios rutinamit rucꞌ ri quimacunic pa ri luwar catzꞌintzꞌotic.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Tecꞌuchiriꞌ, xusach quiwach wukub nimak tinamit pa ri luwar re Canaán y xuya cꞌu chique ri katiꞌ-kamam quecanaj can rucꞌ wa ulew.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Laj icꞌowinak chi cajib ciento junab rucꞌ nicꞌaj chwi lo echiriꞌ rutinamit ri Dios xebopon Egipto, cꞌa ecꞌuchiriꞌ xecanaj can pa rulew ubiꞌtisim lo ri Dios chique. »Ecꞌuchiriꞌ, ri Dios xebuya e aj kꞌatal tzij re quetakan paquiwi rutinamit. Jelaꞌ uꞌanom cꞌa chwa ri kꞌalajisanel Samuel.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Chupa cꞌu rutakanic ri Samuel, ri tinamit xquitzꞌonoj che ri Dios cuya juna quirey. Ecꞌu ri Dios xucoj ri Saúl paquiwiꞌ. Ri Saúl e ucꞌajol ri Cis, jun achi upetebem chique ri ralcꞌoꞌal can ri Benjamín.Cuarenta junab cꞌu xtakan paquiwiꞌ.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Ecꞌuchiriꞌ ri Dios xresaj ri rey Saúl paquiwiꞌ, e xucoj ri David re catakan pucꞌaxel. Chwi cꞌu ri David lic chom xchꞌaꞌt ri Dios, ma jewaꞌ xubiꞌij:xchaꞌ.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 »Ecꞌu chirij rubiꞌtisim lo chique ri e ralcꞌoꞌal can ri David, ri Dios e xuyac ri Jesús re Colobenel que raj Israel.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Echiriꞌ ri Jesús cꞌamajaꞌ cujek ri chac takom lo che uꞌanic chiquiwach ri winak, xtzijon ri Juan puwi ri bautismo re tzelebal tzij chique conoje ri tinamit Israel.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Ecꞌuchiriꞌ ri Juan catajin che uqꞌuisic ruchac, xubiꞌij: “Chiwach riꞌix ¿in china riꞌin? Riꞌin na in ta ri Colobenel oyeꞌem alak. Noꞌj catajin cꞌu lo ucꞌunic Jun chwij, yey riꞌ na takal tane chwe riꞌin canquir ruxajab che ri rakan” xchaꞌ.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 »Alak katz-kachakꞌ, alak ralcꞌoꞌal can ri Abraham y onoje alak ri cꞌo xiꞌin ib ucꞌ alak chwach ri Dios, che cꞌu ralak takom wi lo ri Utzilaj Tzij re colobetajic.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Yey ri ejekel Jerusalem cucꞌ ri e aj wach que, na xquetaꞌmaj taj ri Jesús e Uchaꞌoꞌn lo ri Dios y na xquimaj tane usucꞌ ri tzꞌibital can cuma ri kꞌalajisanelab puwi ri Jesús, tob waꞌ cacajilaj ronoje kꞌij re uxlanibal. Yey echiriꞌ rique xquitzꞌonoj rucamic ri Jesús, e xquiꞌan cꞌu ri tzꞌibital can puwi Rire.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Y tob na jinta cꞌo xquirik chirij ri Jesús re cacamisaxic, xquitzꞌonoj che ri Pilato cutak ucamisaxic.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Echiriꞌ xquiqꞌuis uꞌanic rucꞌ ri Jesús janipa ri tzꞌibital can puwi Rire, xquikasaj lo chwa ri cruz y xeꞌquimukuꞌ.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 »Pero ri Dios xucꞌastajisaj lo ri Jesús chiquixoꞌl ri ecaminak.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Tecꞌuchiriꞌ, ri Jesús uqꞌuiyal kꞌij xucꞌut uwach chiquiwach ri xerachbilaj chwi echiriꞌ xebel lo Galilea y xebec rucꞌ cꞌa Jerusalem. E tak cꞌu riꞌ waꞌ ri quetzijow re ri Jesús chiquiwach ri tinamit woꞌora.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 »Jecꞌulaꞌ riꞌoj cakatzijoj che alak ri Utzilaj Tzij, ri biꞌtisim lo chique ri katiꞌ-kamam ojertan.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Yey wa biꞌtisinic yaꞌom chi chike riꞌoj ri oj calcꞌoꞌal can rique. Ma ri Dios xuꞌan waꞌ echiriꞌ xucꞌastajisaj lo ri Jesús chiquixoꞌl ri ecaminak, jelaꞌ pachaꞌ ri tzꞌibital chupa rucaꞌm Salmo:cachaꞌ.
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 »Yey ri Dios ubiꞌim cucꞌastajisaj lo ri Jesús chiquixoꞌl ri ecaminak chaꞌ jelaꞌ rucuerpo na cakꞌay taj, ma jewaꞌ xubiꞌij pa Ruchꞌaꞌtem puwi waꞌ:
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 E uwariꞌche jewaꞌ cubiꞌij pa jun chic Salmo:xchaꞌ.
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 »Ma pakatzij wi ri David xuꞌan ri xraj ri Dios rucꞌ echiriꞌ cꞌo che ruwachulew, pero xopon ri kꞌij xcamic y xmuk pa emukum wi ruchu-ukaw, y rucuerpo xkꞌayic.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Noꞌj rucuerpo ri Jun ri xucꞌastajisaj bi ri Dios, na xkꞌay taj.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 »Chetaꞌmaj cꞌu alak waꞌ, alak watz-nuchakꞌ: Ruma ri xuꞌan ri Cristo, catzijox che alak suꞌanic carik alak ri cuybal mac chwach ri Dios.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Ruma cꞌu ri Cristo, conoje ri cacubiꞌ quicꞌuꞌx rucꞌ Rire, caꞌaniꞌ jusucꞌ chique. Yey waꞌ na carikitaj ta cꞌana ruma ri catakex ri Tzij Pixab tzꞌibital can ruma ri Moisés.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 »Chajij cꞌu ib alak chaꞌ na cape ta pawiꞌ alak ri ubiꞌim lo ri Dios chupa ri tzꞌibital can cuma ri kꞌalajisanelab:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Rucꞌ waꞌ xuqꞌuisbej ri Pablo.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Ecꞌuchiriꞌ ri Pablo y ri Bernabé xebel bi pa ri sinagoga, ri e cꞌo chiriꞌ xebelaj chique chaꞌ ri jun chic kꞌij re uxlanibal quechꞌaꞌt cucꞌ rique chwi tak waꞌ.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Echiriꞌ xebel bi conoje ri quimolom quib pa ri sinagoga, e qꞌui xeterej bi chiquij ri Pablo y ri Bernabé. Chiquixoꞌl waꞌ e cꞌo raj judiꞌab y jujun chic quitakem lo ri cꞌutunic que raj judiꞌab (tob na e ta aj judiꞌab, pero lic caquilokꞌoj ukꞌij ri Dios). Ecꞌu ri Pablo y ri Bernabé lic xequipixabaj chaꞌ quetiquiꞌ chupa ri unimal rutzil ucꞌuꞌx ri Dios.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Chupa cꞌu ri jun chic kꞌij re uxlanibal, ya laj conoje ri winak re ri tinamit xquimol quib chaꞌ caquita Rutzij ri Dios puwi ri Kanimajawal.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Pero echiriꞌ raj judiꞌab xequil ruqꞌuiyal winak, xujek catiꞌtot quicꞌuꞌx chirij ri Pablo. Y xquijek cꞌu caquicꞌulaliꞌaj uwach ronoje ri cubiꞌij rucꞌ cꞌaxlaj chꞌaꞌtem.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Ecꞌuchiriꞌ, ri Pablo y ri Bernabé, rucꞌ unimal quichukꞌab, xquibiꞌij chique: —Pakatzij wi lic chirajawaxic nabe na catzijox che ralak ri alak aj judiꞌab Rutzij ri Dios puwi ri Kanimajawal. Pero ruma cꞌu ri na cacꞌul ta alak, jelaꞌ cakꞌalajinic na takal ta ri cꞌaslemal na jinta utakexic che alak. Ruma cꞌu laꞌ queꞌkatzijoj chique ri na e ta aj judiꞌab,
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 ma jelaꞌ ri ojutakom lo ri Dios Kajawxel che uꞌanic. E pachaꞌ ri ubiꞌim lo Rire echiriꞌ xubiꞌij:—xechaꞌ.
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Echiriꞌ xquita waꞌ ri na e ta aj judiꞌab, lic xequiꞌcot che y xquijeko caquiyac ukꞌij ri Utzilaj Tzij puwi ri Kanimajawal. Jecꞌulaꞌ xquicoj rubiꞌ ri Cristo conoje ri echaꞌom chi ulok re cacꞌojiꞌ quicꞌaslemal na jinta utakexic.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Y xeꞌec utzijoxic ri Utzilaj Tzij puwi ri Kanimajawal chupa tak ronoje wa luwar.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Noꞌj raj judiꞌab xquicoj pa quijolom raj wach re ri tinamit y jujun ixokib lic cꞌo quiwach yey quitakem ri tzijpixab que raj judiꞌab, chaꞌ quequiternabej rucꞌ cꞌaxcꞌobic ri Pablo y ri Bernabé. Jecꞌulaꞌ riꞌ xebequesaj bi pa wa tinamit.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Ecꞌu ri Pablo y ri Bernabé xquipupaꞌ can rulew che ri cakan, cꞌutubal re ri na utz taj xquiꞌan ri e aj chilaꞌ y xebec cꞌu pa ri tinamit Iconio.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Pero ri quicojom rubiꞌ ri Cristo chilaꞌ Antioquía lic cꞌo quiꞌcotemal cucꞌ yey ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios lic cꞌo cucꞌ.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.