Mateus 19
I Baha'o Kasuratan (ABX) vs NVT
1 Kahuman-na agparapahalling sinan si Jesus, pa'amban iya si Galilea. Pada'iray namay mga iya si parti si Judea nga aka'anna' si dambila'-na si Suba' Jordan.
1 Quando Jesus terminou de dizer essas coisas, deixou a Galileia e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão.
2 Kalabbatan pirmi i magpamungyod si mga iya ngan aniya' may nagpamulung-na si Jesus si mga salabayan-na lugar.
2 Grandes multidões o seguiram, e ele curou os enfermos.
3 Mangno aniya' magpamada'iray si iya mga Parisiyo para hamok pagpurbar kon anala' iya si mga allingun-na. Amatilaw mga iya, “Nagpatugot ba' si bala'ud-ta kam nga akabulag i lalla si alla-na si bisan ay hamok rasuna?”
3 Alguns fariseus apareceram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha, perguntando: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher por qualquer motivo?”.
4 Patilaw i saruman-na si Jesus, “Ga'i ba' kam liwat agpakabasa si Kasuratan nga si panikangan, aghimu-na si Paraghimo i a'a, lalla pati' danda.
4 “Vocês não leram as Escrituras?”, respondeu Jesus. “Elas registram que, desde o princípio, o Criador ‘os fez homem e mulher’
5 Katapos agtugon iya, ‘Sanglit, kinahanglan pa'amban i lalla si tatay-na pati' si nanay-na ngan maki'adda si alla-na basi' mga iya duwangan ahimo na hamok adda puho'.’
5 e disse: ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher, e os dois se tornam um só’.
6 Kon sugad, ma'in na mga iya duwangan kundi' addangan na hamok. Sanglit kon ay i nagbug'us-na si Diyos, kinahanglan nga ga'i gayod agbulag-na si a'a.”
6 Uma vez que já não são dois, mas um só, que ninguém separe o que Deus uniu.”
7 Amatilaw gihapon i mga Parisiyo, “Kapa'i may kay aniya' mandu'-na dina si Moises nga kon aniya' na papilis si pagbulag, pwidi na sapaduwa'i-na si lalla i alla-na?”
7 Eles perguntaram: “Então por que Moisés disse na lei que o homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora?”.
8 Anaruman may si Jesus, “Tungod si pagdiri'-bi pag'isip malalom, agtugutan-na kam si Moises nga sabulagan-bi i mga alla-bi. Pero si tinikangan gayod ma'in da'inan sinan.
8 Jesus respondeu: “Moisés permitiu o divórcio apenas como concessão, pois o coração de vocês é duro, mas não era esse o propósito original.
9 Sumatan-ta kam nga bisan say lallaha nga pabulag si alla-na nga ga'i may to agbisyo si pagdangallahan-na mga iya, mangno pakasal iya si la'in danda, si kamatu'uran agsala' iya tungod si pagtig'ub-na si la'in. I da'inan klasi pagbulag ma'in tugot si bala'od.”
9 E eu lhes digo o seguinte: quem se divorciar de sua esposa, o que só poderá fazer em caso de imoralidade, e se casar com outra, cometerá adultério”.
10 Aminugad si iya i mga inadalan-na, “Kon da'inan may hamok sinan ka'istrikto i kamutangan si magdangallahan, mas mahalap na hamok nga ga'i ag'alla.”
10 Os discípulos de Jesus disseram: “Se essa é a condição do homem em relação à sua mulher, é melhor não casar!”.
11 Anaruman si Jesus si mga iya, “Yayto mga turo' ga'i sa'aku'-na si bisan say, pero kon i Diyos gayod i magpa'ambit si katuyu'an-na sito mga sa'aku'-nay to.
11 “Nem todos têm como aceitar esse ensino”, disse Jesus. “Só aqueles que recebem a ajuda de Deus.
12 Aniya' mga a'a nga tikang pa si paka'allum-na aniya' andang dipirinsya-na nga day mga kapon. Aniya' may liwat nga agpatuyo' gayod pagpakapon, kundi' aniya' may liwat magpandiri' gayod pag'alla basi' hul'os i mga pagsirbi-na si mga nagpanhadi'an-na si man langit. I maka'ako' sito kamutangan, kunta' ga'i iya agruha-duha pagtuman sito.”
12 Alguns nascem eunucos, alguns foram feitos eunucos por outros e alguns a si mesmos se fazem eunucos por causa do reino dos céus. Quem puder, que aceite isso.”
13 Siray uras aniya' magpamawa si mga dadi'-na pada'iray si Jesus. I karuyag-na kunta' mga iya nga sadu'unan-na si mga palat-na si Jesus i mga dadi'-na pati' sapangadyi'an-na, pero agsimul-na si mga inadalan i mga a'a.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas e orasse em seu favor, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Kundi' aminugad dina si Jesus, “Tuguti-bi i kadadi'-dadi'an pagdugok si ako ngan dakam ag'ulangu-bi mga iya, kay i da'inan mga a'a i papasakupon si nagpanhadi'an-na si man langit.”
14 Jesus, porém, disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino dos céus pertence aos que são como elas”.
15 Pakadu'un-na si Jesus si mga iya sa'uru'addangan, pa'amban iya ari siray lugar.
15 Então, antes de ir embora, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
16 Sin adda, aniya' lalla padugok si iya ngan diritso amatilaw, “Ma'istro, ay i mahalap buhat nga kinahanglan buruhatun-ko basi' sa'angkun-ko i kinabuhi' nga gana' katapusan-na?”
16 Um homem veio a Jesus com a seguinte pergunta: “Mestre, que boas ações devo fazer para obter a vida eterna?”.
17 Anaruman dina si Jesus, “Kapa'i may kay agpatilaw kaw si ako mahi'unong kon ay i mahalap? Aniya' hamok Addangan nga mahalap. Kon aruyag kaw pagprubitso sinan kinabuhi', tumanon i mga kasugu'an.”
17 “Por que você me pergunta sobre o que é bom?”, perguntou Jesus. “Há somente um que é bom. Se você deseja entrar na vida eterna, guarde os mandamentos.”
18 “Ay mga kasugu'ana?” i saruman-na may si lalla.
18 “Quais?”, perguntou o homem. Jesus respondeu: “Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho.
19 agtahura kam si tatay-bi pati' si nanay-bi, pati' higugma'u-bi i igkasi a'a-bi pariho si paghigugma'-bi si kalugaringun-bi.”
19 Honre seu pai e sua mãe. Ame o seu próximo como a si mesmo”.
20 Anaruman may i lalla, “Agsunud-ko naynan mga kasugu'an. Ay pa i pangulangan-ko?”
20 “Tenho obedecido a todos esses mandamentos”, disse o homem. “O que mais devo fazer?”
21 Agpinugad-na iya si Jesus, “Kon aruyag kaw nga atuman i katuyu'an-na si Diyos si kina'iya-mo, agbalika ari ngan baligya'in i dimu'an inanna'-mo. Pumwanon si mga anggana' i balli-na basi' aniya' kayamanan-mo ari si langit. Katapos pada'ituha basi' akabaya' kaw ngan agsunod si ako.”
21 Jesus respondeu: “Se você quer ser perfeito, vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Ngan pakabati'-na sinan si lalla, pa'amban to nga masurub'on kay iya i a'a nga bali haya i kayamanan-na.
22 Quando o rapaz ouviu isso, foi embora triste, porque tinha muitos bens.
23 Katapos agpinugad-na si Jesus i mga inadalan-na, “Sumatan-ta kam si kamatu'uran, makuri gayod nga akasakop i mga mayaman a'a si nagpanhadi'an-na si man langit.
23 Então Jesus disse a seus discípulos: “Eu lhes digo a verdade: é muito difícil um rico entrar no reino dos céus.
24 Bwilta-ko gihapon, mas makuri payto kuntra si pag'agi-na si adda kamel si tanugan-na si dagom!”
24 Digo também: é mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
25 Pakapamati'-na sinan si mga inadalan, ag'usa gayod mga iya sanglit agsipurupatilaway, “Kon sugad, say i masalbar?”
25 Ao ouvir isso, os discípulos ficaram perplexos e perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
26 Buslung-na mga iya si Jesus ngan anaruman, “Impusibli to nga sahimu-na si a'a, pero sahimu-na si Diyos i dimu'an.”
26 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas tudo é possível para Deus”.
27 Mangno amahalling si Pedro, “Tara', kay ag'ambanan kami' i dimu'an tawa' kami' pagsunod si ka'aw! Ay may i mga kararawaton kami'?”
27 Então Pedro disse: “Deixamos tudo para segui-lo. Qual será nossa recompensa?”.
28 “Tama', ungod nan,” lingun-na may si Jesus. “Sumatan-ta kam si kamatu'uran, si uras nga analli' na i baha'o kalangitan pati' kalibutan, si paningkulu'-na gayod si Pinili' A'a si maka'angayan trunu-na, ka'am magpamaya' nan si ako, papatingkulu'on liwat si dusi truno basi' sahusgaran-bi i dusi pamilya si mga a'a-na si Israel.
28 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que, quando o mundo for renovado e o Filho do Homem se sentar em seu trono glorioso, vocês, que foram meus seguidores, também se sentarão em doze tronos para julgar as doze tribos de Israel.
29 Bisan say i pa'amban si ruma'-na, si mga kadingsirarihan-na, si tatay-na o nanay-na, si mga dadi'-na, o mga uma-na para atuman i katuyu'an-ko, iya i tikarawat sinan dimu'an addahatos pa dina dubli ngan aka'angkon pa liwat iya si kinabuhi' nga gana' katapusan-na.
29 E todos que tiverem deixado casa, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou propriedades por minha causa receberão em troca cem vezes mais e herdarão a vida eterna.
30 Pero malabbat nagpanhangad kuno' ina'anto nga si damuri allaw agpaka'ubos dina, ngan malabbat liwat magpama'ubos ina'anto nga si damuri allaw nagpanhangad dina.”
30 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.