João 20

Uisneno In Kabin ma Prenat: Rais Manba'an Fe'u nok Reta' Ahun-hunut (AAZ) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Neno krei, es reꞌ krei feꞌu in neon ahunut, bi Maria naꞌko kuan Makdala nnao kik-kiuk anaꞌ nbi Naiꞌ Yesus in nopu. Antea nee te, in nkius faut koꞌu reꞌ ntoeb noup fatu naan, natnani nrair naꞌko in baran.
1 No primeiro dia da semana, Maria Madalena foi ao sepulcro de madrugada, sendo ainda escuro, e viu que a pedra estava revolvida.
2 Onaim in naen anfain neu naiꞌ Simon Petrus ma au, es reꞌ Naiꞌ Yesus In atoup noniꞌ reꞌ In nneek naan ee, onaim in natoon am nak, “Sin nabaak neik hit Usiꞌ naꞌko In nopu! Hai ka mihiin fa sin antao Goe et mee!”
2 Então, correu e foi ter com Simão Pedro e com o outro discípulo, a quem Jesus amava, e disse-lhes: Tiraram do sepulcro o Senhor, e não sabemos onde o puseram.
3 Onaim au ꞌok naiꞌ Petrus maen meu nopu naan.
3 Saiu, pois, Pedro e o outro discípulo e foram ao sepulcro.
4 Hai nua kai maen mibu-bua, mes au unapaꞌ ꞌneis. Rarit au ꞌtea uhuun uꞌbi nopu naan.
4 Ambos corriam juntos, mas o outro discípulo correu mais depressa do que Pedro e chegou primeiro ao sepulcro;
5 Mes au ka ꞌtaam fa ꞌbi in nanan. Au uꞌbees ma ꞌkisu ꞌtaam aah. Anbi naan, au ꞌkius tai manihas reꞌ sin npaek je he nꞌaum naan Naiꞌ Yesus In aon-taꞌun amates naan.
5 e, abaixando-se, viu os lençóis de linho; todavia, não entrou.
6 Mes oras naiꞌ Petrus neu ntea te, in ntaam ankono ntea nopu naan in nanan. In nkius niit tai manihas reꞌ naan amsaꞌ.
6 Então, Simão Pedro, seguindo-o, chegou e entrou no sepulcro. Ele também viu os lençóis,
7 In nkius niit aꞌpiruꞌ es amsaꞌ, reꞌ sin anpaek je he nkuub naan Naiꞌ Yesus In human. Mes aꞌpiruꞌ naan, mariꞌik ma nbaits on naꞌko tai manihas naan.
7 e o lenço que estivera sobre a cabeça de Jesus, e que não estava com os lençóis, mas deixado num lugar à parte.
8 Rarit Au, reꞌ feꞌe na ꞌtea uhuun uꞌbi nopu naan, aꞌtaam utuin aꞌbi in nanan. Oras au ꞌkius ꞌiit reꞌ baerꞌ ein naan ok-okeꞌ, au ꞌpirsai Naiꞌ Yesus In uab ein afi unuꞌ, reꞌ nak, In of anmoni nfain naꞌko In aꞌmaten.
8 Então, entrou também o outro discípulo, que chegara primeiro ao sepulcro, e viu, e creu.
9 Fin oras naan, hai reꞌ mjair In atoup noinꞌ ein ka mihiin fa feꞌ Uisneno In Suur Akninuꞌ reꞌ ntui nani mnak, Kristus ro he nmoni nfain naꞌko In aꞌmaten.
9 Pois ainda não tinham compreendido a Escritura, que era necessário ressuscitar ele dentre os mortos.
10 Rarit hai nua kai mtebi mfain.
10 E voltaram os discípulos outra vez para casa.
11 Mes bi Maria nhaek feꞌe nbi noup fatu naan in enon. In ankae piut. Oras in ankae feꞌ, in naꞌbees ma nkisu ntaam anbi nopu naan.
11 Maria, entretanto, permanecia junto à entrada do túmulo, chorando. Enquanto chorava, abaixou-se, e olhou para dentro do túmulo,
12 In nkius niit Uisneno In ameput naꞌko neno tunan tuaf nua. Sin nua sin npaken paek mutiꞌ. Sin nua sin ntokon nbin bare reꞌ maeb es ii, natupaꞌ Naiꞌ Yesus In aon-taꞌun amates. Es antoko nbi bare ꞌnakaf in baran. Es antein antoko nbi baer haef ein sin baark ein.
12 e viu dois anjos vestidos de branco, sentados onde o corpo de Jesus fora posto, um à cabeceira e outro aos pés.
13 Sin nataan ee mnak, “Nansaaꞌ am es ho mkae, ain?”
13 Então, eles lhe perguntaram: Mulher, por que choras? Ela lhes respondeu: Porque levaram o meu Senhor, e não sei onde o puseram.
14 In naꞌuab anrair on naan ate, in nateut gon ma nabaniꞌ. In nkius niit tuaf es anhake nbi poꞌon naan, mes in ka nahiin fa nak, Tuaf naan, es reꞌ Naiꞌ Yesus.
14 Tendo dito isto, voltou-se para trás e viu Jesus em pé, mas não reconheceu que era Jesus.
15 Onaim Naiꞌ Yesus nataan ee mnak, “Nansaaꞌ am es ho mkae, ain? Fin ho maim sekau?”
15 Perguntou-lhe Jesus: Mulher, por que choras? A quem procuras? Ela, supondo ser ele o jardineiro, respondeu: Senhor, se tu o tiraste, dize-me onde o puseste, e eu o levarei.
16 Rarit Naiꞌ Yesus anhaamn ee mnak, “Maria.”
16 Disse-lhe Jesus: Maria! Ela, voltando-se, lhe disse, em hebraico: Raboni (que quer dizer Mestre)!
17 Naiꞌ Yesus natoon ee mnak, “Kais amreoꞌ Kau feꞌ, fin Au ka ꞌsae fa feꞌ ꞌeu Au Amaꞌ et sonaf neno tunan. Mes ho mnao feꞌ, he mutoon meu Au aok-bian sin im mak, ‘Au he ꞌnao ꞌeu Au Amaꞌ et sonaf neno tunan. In es reꞌ hi Amaꞌ msaꞌ. In reꞌ naan, Au Uisneno. Onaim In reꞌ naan, hi Uisneon nggoa msaꞌ.’ ”
17 Recomendou-lhe Jesus: Não me detenhas; porque ainda não subi para meu Pai, mas vai ter com os meus irmãos e dize-lhes: Subo para meu Pai e vosso Pai, para meu Deus e vosso Deus.
18 Rarit bi Maria naꞌko Makdala nnao natoon Naiꞌ Yesus In atoup noinꞌ ein am nak, “Au uteef aꞌrair ꞌok hit Usiꞌ, Naiꞌ Yesus!” Onaim In natoon Naiꞌ Yesus In haan beno neu sin.
18 Então, saiu Maria Madalena anunciando aos discípulos: Vi o Senhor! E contava que ele lhe dissera estas coisas.
19 Neno naan nateef nok neno krei, es reꞌ krei feꞌu in neon ahunut. Maans ee feꞌe nmouf. Onaim Naiꞌ Yesus In atoup noinꞌ ein nabuan. Sin naꞌeek uim je in eonꞌ ein mates, natuin sin namtausan atoin Yahudis sin aꞌnaet ma kaes kouꞌn ein. Rarit Naiꞌ Yesus neem anhake nbi sin atnaank ein am nak, “Saloom!”
19 Ao cair da tarde daquele dia, o primeiro da semana, trancadas as portas da casa onde estavam os discípulos com medo dos judeus, veio Jesus, pôs-se no meio e disse-lhes: Paz seja convosco!
20 Oras Naiꞌ Yesus nasee sin on naan ate, In naruruꞌ ma nakriraꞌ paap ein reꞌ nbin In aꞌniman ma In abnapan. In atoup noinꞌ ein anmariin anmaten oras sin nkius niit sin Usin.
20 E, dizendo isto, lhes mostrou as mãos e o lado. Alegraram-se, portanto, os discípulos ao verem o Senhor.
21 Rarit Naiꞌ Yesus natonan sin im nak, “Maut he hi mamut ma mtaininaꞌ. Mimnau, fin Au Amaꞌ anhaefan Kau on mee te, Au ꞌhaefan ki on naan amsaꞌ.”
21 Disse-lhes, pois, Jesus outra vez: Paz seja convosco! Assim como o Pai me enviou, eu também vos envio.
22 In naꞌuab anrair on naan ate, In anpaumak-maak sin, onaim anfuu In asnasan neu sin meseꞌ-meseꞌ. Rarit In nak, “Au ꞌfee Uisneno In Asmaan Akninuꞌ ꞌeu ki. Amtoup maan Ee.
22 E, havendo dito isto, soprou sobre eles e disse-lhes: Recebei o Espírito Santo.
23 Onaim karu hi mnikaꞌ main atoniꞌ in sanat, sanat naan namneku nrair, fin Uisneno nnoes nain saant ein naan amsaꞌ. Mes karu hi ka mnikan main fa atoniꞌ in sanat, Uisneno ka nnoes nain fa in sanat naan amsaꞌ.”
23 Se de alguns perdoardes os pecados, são-lhes perdoados; se lhos retiverdes, são retidos.
24 Anmuiꞌ tuaf es naꞌko Naiꞌ Yesus In atoup noinꞌ ein tuaf boꞌes am nua, kaan ee naiꞌ Tomas. Sin nteek ee msaꞌ am nak, ‘riꞌaan koen’. Oras Naiꞌ Yesus neem nakriraꞌ In tuan ee neu sin, naiꞌ Tomas ka nabua nok fa atoup noinꞌ ein naan.
24 Ora, Tomé, um dos doze, chamado Dídimo, não estava com eles quando veio Jesus.
25 Es naan ate, oras in partei ngguin nak, “Hai miteef amrair mok hit Usiꞌ,” in nataah am nak, “On nai. Au ro he ꞌkius papaꞌ naꞌko kuust ee in baran abit In aꞌniman feꞌ. Ma au ro he urepaꞌ au kruruk ꞌeu In papaꞌ abit In abnapan. Fin karu au ka ꞌmoeꞌ je fa feꞌe te, au ka ꞌpirsai fa feꞌ ꞌak, In anmoni nfain.”
25 Disseram-lhe, então, os outros discípulos: Vimos o Senhor. Mas ele respondeu: Se eu não vir nas suas mãos o sinal dos cravos, e ali não puser o dedo, e não puser a mão no seu lado, de modo algum acreditarei.
26 Ankono krei jes antein, Naiꞌ Yesus In atoup noinꞌ ein nabuan nfanin nok naiꞌ Tomas anbin uim jes. Eonꞌ ein maꞌreut ein mates anrair, mes Naiꞌ Yesus antaam anhake nbi sin atnaank ein. In nasee sin im nak, “Hoore tua! Saloom!”
26 Passados oito dias, estavam outra vez ali reunidos os seus discípulos, e Tomé, com eles. Estando as portas trancadas, veio Jesus, pôs-se no meio e disse-lhes: Paz seja convosco!
27 Onaim In naꞌuab neu naiꞌ Tomas am nak, “Amnonaꞌ ho krurum meu ia, he mparikas Au ꞌnimak feꞌ. Rarit amkonob ho krurum meu papaꞌ abit Au bnapak. Ampirsai nai mak, Au ꞌmoni ꞌfain jen! Kais muꞌoniꞌ ho neek pirsait reꞌ naan.”
27 E logo disse a Tomé: Põe aqui o dedo e vê as minhas mãos; chega também a mão e põe-na no meu lado; não sejas incrédulo, mas crente.
28 Naiꞌ Tomas nataah am nak, “Usiꞌ! Oras ia au ꞌpirsai batuur! Ho kuum reꞌ ia, es reꞌ au Usiꞌ ma au Uisneno msaꞌ!”
28 Respondeu-lhe Tomé: Senhor meu e Deus meu!
29 Onaim Naiꞌ Yesus natoon ee mnak, “Tomas! Ho mpirsai mak, Au ꞌmoni ꞌfain jen, natuin ho mkius miit amrair meik ho matam fuam kuum. Mes neu tuaf reꞌ napein upan ma paꞌe reko nneis, es reꞌ tuaf reꞌ ka nkius niit Kau fa, mes sin npirsain.”
29 Disse-lhe Jesus: Porque me viste, creste? Bem-aventurados os que não viram e creram.
30 Naiꞌ Yesus anmoeꞌ rais sanmakat amfaun bian antein, reꞌ au ka ꞌtui sin fa ꞌbi surat reꞌ ia. In atoup noinꞌ ein ankius niit rais sanmaakt ein naan nok sin humak ma matak fuak ein kuuk.
30 Na verdade, fez Jesus diante dos discípulos muitos outros sinais que não estão escritos neste livro.
31 Mes rasi reꞌ au ꞌtui ꞌrari ꞌbi surat reꞌ ia, au ꞌtui, maut he hi mpirsai mmak,
31 Estes, porém, foram registrados para que creiais que Jesus é o Cristo, o Filho de Deus, e para que, crendo, tenhais vida em seu nome.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.