Atos 16
Uisneno In Kabin ma Prenat: Rais Manba'an Fe'u nok Reta' Ahun-hunut (AAZ) vs VC
1 Rarit naiꞌ Paulus sin nnaon nkonon neun kota Derbe. Rarit sin nnaon nkonon neun kota Listra. Anbi naan, sin nateef nok atoin muinf es, kaan ee naiꞌ Timotius. In aamf ee, atoin Yunanis. Mes in ainf ee, bifee Yahudis reꞌ npirsai nrair neu Usif Yesus. Naiꞌ Timotius njair apirsait neu Usif Yesus amsaꞌ.
1 Chegou a Derbe e depois a Listra. Havia ali um discípulo, chamado Timóteo, filho de uma judia cristã, mas de pai grego,
2 Areꞌ apirsait ein abitan kota Listra ma kota Ikonium nahinin nak naiꞌ Timotius naan, atoin reko.
2 que gozava de ótima reputação junto dos irmãos de Listra e de Icônio.
3 Naiꞌ Paulus anroim he naiꞌ Timotius nok sin. Mes anmuiꞌ atoin Yahudis et bare naan nahinin nak naiꞌ Timotius in aamf ee, atoin Yunanis, onaim in reꞌ naan, ka naꞌheriꞌ fa feꞌ, natuin harat atoin Yahudis. Es naan ate, naiꞌ Paulus anꞌator ma sin naꞌheriꞌ naiꞌ Timotius.
3 Paulo quis que ele fosse em sua companhia. Ao tomá-lo consigo, circuncidou-o, por causa dos judeus daqueles lugares, pois todos sabiam que o seu pai era grego.
4 Rarit sin nnaon naꞌkon bare neu bare, he natoon rasi tfekaꞌ reꞌ Usif Yesus In haef ein ma atoni mnasiꞌ Kristen sin nafeek anrair je nbi Yerusalem.
4 Nas cidades pelas quais passavam, ensinavam que observassem as decisões que haviam sido tomadas pelos apóstolos e anciãos em Jerusalém.
5 Nok ranan naan, sin nhaꞌtani ntein nonot apirsait ein sin neek ein. Ansuun neno, nonot apirsait feuꞌn ein sin naꞌbaab ok piut.
5 Assim as igrejas eram confirmadas na fé, e cresciam em número dia a dia.
6 Rarit naiꞌ Paulus sin nnaon nkonon. Sin nnaon neun propinsi Frigia ma propinsi Galatia, natuin Uisneno In Asmaan Akninuꞌ npenan sin he kaisaꞌ nnao natoon Usif Yesus In Rais Reko anbi propinsi Asia.
6 Atravessando em seguida a Frígia e a província da Galácia, foram impedidos pelo Espírito Santo de anunciar a palavra de Deus na {província da} Ásia.
7 Oras sin ntean baer jes reꞌ anmanakan nok propinsi Misia, sin nsoob ein he ntaman neun propinsi Bitinia. Mes Usif Yesus In Asmaan ee npenan sin he kaisaꞌ nnaon neun bare naan.
7 Ao chegarem aos confins da Mísia, tencionavam seguir para a Bitínia, mas o Espírito de Jesus não o permitiu.
8 Rarit sin nnaon nkonon npeoꞌ ranan reꞌ nbi propinsi Misia, ma ntean kota Troas.
8 Depois de haverem atravessado rapidamente a Mísia, desceram a Trôade.
9 Mabeꞌ naan, Uisneno nakriraꞌ mnitas neu naiꞌ Paulus. In niit tuaf es anhake nbi tais je panin, anbi propinsi es, kaan ee, Makedonia. Atoniꞌ naan anhunun ma ntoti mnak, “Aam! Au uskau ko he uum meu ia, he mturun kai, tua!”
9 De noite, Paulo teve uma visão: um macedônio, em pé, diante dele, lhe rogava: Passa à Macedônia, e vem em nosso auxílio!
10 Naiꞌ Paulus niit on naan ate, hai mifeek he mnao meu Makedonia. Hai mitenab mak, naan Uisneno es reꞌ anreun kai, he mnao mitoon In Raan Aꞌhonis meu abitan tais je panin. Etun In npenan kai, he kaisaꞌ mnao meu baer sonaꞌ.
10 Assim que teve essa visão, procuramos partir para a Macedônia, certos de que Deus nos chamava a pregar-lhes o Evangelho.
11 Rarit hai msae bnao oe mbi kota Troas, he mraak meu puur aan es, kaan ee, Samotrake. Nokaꞌ te, hai mraak amtein ma mtea kota es, kaan ee, Neaporis. Hai msanu mbi naan.
11 Embarcados em Trôade, fomos diretamente à Samotrácia e no outro dia a Neápolis;
12 Miꞌko bare naan, hai mnao raan metoꞌ meu kota kouꞌ goes, kaan ee, Filipi. (Filipi naan matekaꞌ nbi propinsi Makedonia, ma anaaꞌ aprenat pah Roma msaꞌ nnaaꞌ kuasat anbi kota naan.) Hai mitua neno fauk aah ambi bare naan.
12 e dali a Filipos, que é a cidade principal daquele distrito da Macedônia, uma colônia {romana}. Nesta cidade nos detivemos por alguns dias.
13 Nateef nok neno snasat atoin Yahudis sin, hai mnao maim baer onen atoin Yahudis. Hai mitenab mak baer onen naan of et noe je ninin. Es naan ate, hai mnao mpoi kreꞌo miꞌko kota naan, tar amtea hai miꞌeuk mok noe jes. Hai miteef mok bifee puukn es anbi naan. Onaim hai mtoko ma miꞌuab mok sin.
13 No sábado, saímos fora da porta para junto do rio, onde pensávamos haver lugar de oração. Aí nos assentamos e falávamos às mulheres que se haviam reunido.
14 Naꞌko bifee pukan naan, anmuiꞌ bifee jes, kaan ee bi Lidia. In naꞌko kota es, reꞌ naꞌroo et propinsi Asia, kaan ee, Tiatira. Bifee reꞌ ia, naꞌsosaꞌ tai maas me-umub reꞌ maꞌosaꞌ, neu atoin makanaꞌ. In nmakoe nbi rais onen neu Uisneno. Onaim in nneen naiꞌ Paulus in uab ein, ma in ntoup nain sin oras naan.
14 Uma mulher, chamada Lídia, da cidade dos tiatirenos, vendedora de púrpura, temente a Deus, nos escutava. O Senhor abriu-lhe o coração, para atender às coisas que Paulo dizia.
15 Rarit hai misrain ain Lidia nok in uim je naan ee okeꞌ. Misrain amrair sin ite, sin nfee haan askaut neu kai mnak, “Sin amaꞌ arki. Karu hi mitenab mak au ꞌpirsai ꞌrair ꞌeu Usif Yesus te, hi iim meu hai umi ma mitua mtahan mok kai.” In nfuir kai piut, tar antea hai mituin.
15 Foi batizada juntamente com a sua família e fez-nos este pedido: Se julgais que tenho fé no Senhor, entrai em minha casa e ficai comigo. E obrigou-nos a isso.
16 Neon goes, oras hai mnao meu baer onen, hai miteef riꞌ feot goes. In reꞌ naan, atoniꞌ in ate. Niut reuꞌf es antaamn ee, onaim in bisa ntae ma nrees atoniꞌ in uan. In bisa nahiin atoniꞌ in rasi naꞌko uun aꞌbaꞌan amsaꞌ. Onaim atoniꞌ mfaun anromin he nfeen roit neu riꞌaan feto naan, ma ntotin he in ntae sin uak ein. Mes aan feto naan, in aꞌnaet ein es reꞌ napein areꞌ roit ein naan, tar antea sin aꞌmuiꞌk ein kah een.
16 Certo dia, quando íamos à oração, eis que nos veio ao encontro uma moça escrava que tinha o espírito de Pitão, a qual com as suas adivinhações dava muito lucro a seus senhores.
17 Neno naan, oras hai mnao te, aan feto naan natuin kai piut. Ma in nhunun am nak, “Atoin ein reꞌ ia, aten naꞌko Uisneno Akuasat. Sin neman he nakriraꞌ ranan, he on mee te atoniꞌ bisa napeni ꞌhonis, ma nafeitn ok naꞌko sin saant ein!”
17 Pondo-se a seguir a Paulo e a nós, gritava: Estes homens são servos do Deus Altíssimo, que vos anunciam o caminho da salvação.
18 Riꞌaan feto naan anmoeꞌ on naan, tar antea neno nua-mteun. Kro-roo te, naiꞌ Paulus ka nroim he nneen anteniꞌ fa riꞌaan feto naan in uaban. Onaim in nabaniꞌ ma nkius naꞌkeꞌen riꞌaan feto naan, ma in napreent ee mnak, “Hoe! Niut reꞌuf! Au ꞌeik Usif Yesus In kuasan, ma uprenat ko, ampoi nai muꞌko riꞌaan feto ia, oras ia!” Naiꞌ Paulus naꞌuab anrair on naan ate, niut reꞌuf naan anpoi nain.
18 Repetiu isto por muitos dias. Por fim, Paulo enfadou-se. Voltou-se para ela e disse ao espírito: Ordeno-te em nome de Jesus Cristo que saias dela. E na mesma hora ele saiu.
19 Oras in aꞌnaet ein nahinin nak, sin ate naan in maꞌtanin ma mainenun naan namneuk, sin natoꞌon, natuin sin ka napenin fa roit anteinꞌ een. Rarit sin nnaaꞌ neik naiꞌ Paulus ma naiꞌ Silas neu ꞌmasaꞌ, reꞌ nmuiꞌ baer jes reꞌ biasa sin npaek je he nafekan rasi.
19 Vendo seus amos que se lhes esvaecera a esperança do lucro, pegaram Paulo e Silas e levaram-nos ao foro, à presença das autoridades.
20 Anbi bare naan, sin nkoaꞌ ein naher-heran am nak, “Atoin ein ia neman he nareuꞌ hit kota. Sin ka naꞌkon fa bare ia. Sin atoin Yahudis reꞌ neman naꞌkon bare ꞌroo-ꞌroo he nmoꞌen taisibu nbin ia!
20 Em seguida, apresentaram-nos aos magistrados, acusando: Estes homens são judeus; amotinam a nossa cidade.
21 Sin nanoniꞌ too mfaun am nak, hit kaisaꞌ attoe anaaꞌ aprenat pah Roma sin atoran, he tatuin sin atoran.”
21 E pregam um modo de vida que nós, romanos, não podemos admitir nem seguir.
22 Annenan on naan ate, too mfaun ein antaisibun, ma nnaon nbaan naiꞌ Paulus ma naiꞌ Silas. Onaim atoin aꞌnakat tuaf es anbi naan, anreun sin anpius nareuꞌ naiꞌ Paulus ma naiꞌ Silas sin paken, rarit anbeos sin.
22 O povo insurgiu-se contra eles. Os magistrados mandaram arrancar-lhes as vestes para açoitá-los com varas.
23 Sin nbeos naiꞌ Paulus nok naiꞌ Silas, rarit sin nataam sin neu bui. Sin nreek aꞌnaak paot anbi naan, he npanat atoin nuaꞌ ein naan rek-reko. Kais-kaisaꞌ sin naenan.
23 Depois de lhes terem feito muitas chagas, meteram-nos na prisão, mandando ao carcereiro que os guardasse com segurança.
24 Anneen on naan ate, aꞌnaak paot naan nataam sin neu keꞌen es anbi bui naan in atnanan. Onaim in nhaip sin haek ein neik hau ꞌhapit.
24 Este, conforme a ordem recebida, meteu-os na prisão inferior e prendeu-lhes os pés ao cepo.
25 Of aiꞌ oras fai tnanaꞌ te, naiꞌ Paulus ma naiꞌ Silas anꞌoen ein ma nsiin he nboꞌis Uisneno. Atoin hukun bian nokan nbin reꞌ naan, nokan nnenan sin nsiin.
25 Pela meia-noite, Paulo e Silas rezavam e cantavam um hino a Deus, e os prisioneiros os escutavam.
26 Nok askeken, auf goe naꞌbekoꞌ koꞌu on reꞌ ntainuun, tar antea bui naan ok-okeꞌ naꞌbekoꞌ msaꞌ. Bui naan in eonꞌ ein nasoitn ok mainua fekon. Onaim atoin huukn ein, sin korein fuuts ein natseifꞌ ein okeꞌ.
26 Subitamente, sentiu-se um terremoto tão grande que se abalaram até os fundamentos do cárcere. Abriram-se logo todas as portas e soltaram-se as algemas de todos.
27 Oras naan, aꞌnaak paot anbi bui naan, naskeke nfeen, ma in nkius bui naan in eonꞌ ein nasoitn ok mainua fekon. Ankius on naan ate, in natenab nak aiꞌ atoin huukn ein naenan nrarin. Rarit in nfaik in beens ee he nheo niis on.
27 Acordou o carcereiro e, vendo abertas as portas do cárcere, supôs que os presos haviam fugido. Tirou da espada e queria matar-se.
28 Mes naiꞌ Paulus ankoaꞌ naher-heer ma nakain ee mnak, “Airoo, aam! Kaisaꞌ mheo miis om! Hai es ia feꞌ, tua!”
28 Mas Paulo bradou em alta voz: Não te faças nenhum mal, pois estamos todos aqui.
29 Anneen hanaf naan ate, aꞌnaak paot naan namtau nmaet, ma in ntakaꞌnanaꞌ amsaꞌ. Rarit in nreun he neikn ee ꞌnopoꞌ, onaim in naen antaam neu bui naan in nanan, mes in aon ii taꞌi-taꞌi. Ma in nriꞌtuu anbi naiꞌ Paulus ma naiꞌ Silas sin haek ein.
29 Então o carcereiro pediu luz, entrou e lançou-se trêmulo aos pés de Paulo e Silas.
30 Onaim in napoit sin naꞌkon bui, rarit in nataan sin am nak, “Sin amaꞌ arki! Au neek ii nsuus anmaet. Au he ꞌmoeꞌ saaꞌ he au bisa ufeitn ok uꞌko suust ein ia?”
30 Depois os conduziu para fora e perguntou-lhes: Senhores, que devo fazer para me salvar?
31 Naiꞌ Paulus sin ntonin am nak, “In raan ii on nai: ho mpirsai meu Usif Yesus, he In nsoi nafetin ko muꞌko ho saant ein naan. Ho uim je naan ee msaꞌ.”
31 Disseram-lhe: Crê no Senhor Jesus e serás salvo, tu e tua família.
32 Rarit naiꞌ Paulus ma naiꞌ Silas naꞌuab nok aꞌnaak paot bui naan, ma in uim je naan ee arsin. Sin natoon Usif Yesus In Raan Aꞌhonis neu sin.
32 Anunciaram-lhe a palavra de Deus, a ele e a todos os que estavam em sua casa.
33 Ankono kreꞌo naꞌko fai tnanaꞌ naan, aꞌnaak bui naan neik naiꞌ Paulus ma naiꞌ Silas he nboe ma npairoir papaꞌ reꞌ afi sin nbeos sin. Rarit sin nasrain aꞌnaak paot naan nok in uim je naan ee ok-okeꞌ.
33 Então, naquela mesma hora da noite, ele cuidou deles e lavou-lhes as chagas. Imediatamente foi batizado, ele e toda a sua família.
34 Rarit in nok sin antaman neu in uim je, ma ntuthae sin. In nok in uim je naan ee nmariin anmaten, natuin sin npirsain Uisneno.
34 Em seguida, ele os fez subir para sua casa, pôs-lhes a mesa e alegrou-se com toda a sua casa por haver crido em Deus.
35 Kik-kiku te, aꞌnaet ein reꞌ nafeek rasi, sin nfeen hanaf neu aꞌnaak paot bui, he in napoitan naiꞌ Paulus ma naiꞌ Silas.
35 Quando amanheceu, os magistrados mandaram os lictores dizer: Solta esses homens.
36 Anneen on naan ate, aꞌnaak bui naan naꞌuab neu naiꞌ Paulus am nak, “Sin amaꞌ arki! Aꞌnaet ein nafeek anrarin he nafetin ki. Es naan ate, hi mnao nai nok ao-minaꞌ.”
36 O carcereiro transmitiu essa mensagem a Paulo: Os magistrados mandaram-me dizer que vos ponha em liberdade. Saí, pois, e ide em paz.
37 Anneen on naan ate, naiꞌ Paulus ka ntoup fa reko. Onaim in natoon neu aan renuꞌ tuaf es am nak, “Kais on naan! Natuin hai mmuiꞌ hak too Romas kai. Onaim hai mtoit hai hak! Anaaꞌ apreent ein ro he nꞌator hai rasi ia natuin atoran. Amneon ii te, ro ttook he tꞌaaꞌ rasi feꞌ, rarit naꞌ thukun atoniꞌ. Mes sin ka nmoꞌen fa on reꞌ naan. Sin ka ntokon fa he nꞌaꞌan rasi nahuun, he naim nahiin hai saant ii saaꞌ, mes sin nbeos naꞌbaꞌ-baꞌe kai nbi too mfaun ein sin maatk ein. Ka tiit fa sanat saaꞌ reꞌ he njair tuꞌin, he sin nataam kai neu bui. Ia ro namneo-namneo, sin ntanhai nrair atoran prenat pah Roma. Onaim oras ia, sin he napoitan kai mninuꞌ-mninuꞌ naꞌko bui, maut he atoniꞌ kais nahinin nak, hai saant ii saaꞌ? Ka on fa naan! Amreun aꞌnaet ein neikn ok neman, he nafetin kai. Nok ranan naan ate, naꞌ hai of amtoup.”
37 Mas Paulo replicou: Sem nenhum julgamento nos açoitaram publicamente, a nós que somos cidadãos romanos, e meteram-nos no cárcere, e agora nos lançam fora ocultamente... Não há de ser assim! Mas venham e soltem-nos pessoalmente!
38 Oras aan renuꞌ naan anfain ma natoon naiꞌ Paulus in uab ein naan, aꞌnaet ein nahinin nak sin nua sin anmuꞌin hak too Romas. Onaim sin namtaun nmaten.
38 Os lictores deram parte dessas palavras aos magistrados. Estes temeram, ao ouvir dizer que eram romanos.
39 Rarit aꞌnaet ein neman neun bui ma nmanakuꞌ sin saant ein, rarit antotin saok sanat naꞌko naiꞌ Paulus ma naiꞌ Silas. Rarit sin nafetin sin nua sin, ma sin ntotin he sin nua sin nasaitan kota naan.
39 Foram e lhes falaram brandamente. Pedindo desculpas, rogavam-lhes que se retirassem da cidade.
40 Anpoin naꞌko bui naan ate, naiꞌ Paulus sin nnaon neu ain Lidia in umi. Anbi naan, sin nabuan nok apirsait ein. Sin nanoniꞌ sin ma nhaꞌtani nteniꞌ sin neek ein. Rarit sin nnaon nasaitan kota naan.
40 Saindo do cárcere, entraram em casa de Lídia, onde reviram e consolaram os irmãos. Depois partiram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.